Rugsėjo 19 d. Mykolo Romerio universitete įvykusią konferenciją „Europos likimas: integracija, suverenumas, tapatumai“ nušvietė Laisvūnas Šopauskas publikacijoje „Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)“.
Nežinau, ko daugiau nusipelno šitas jaunas ir protingas vaikinas – pagyrimo ar padėkos. Bet aišku viena, jis puikiai atveria tą tariamo mokslingumo erdvę, kurioje yra energingai gaivinama, formuojama ir įnirtingai saugoma toji „tautų išnykimo ideologija“, kurią mes, vyriausios kartos žmonės, dar gerai prisimename iš brežnevinio sąstingio epochos.
Dar atpažįstame ir tų laikų mentaliteto žmones, nė kiek ne blogiau tarnavusius stipriesiems. Jie visada greitai susiorientuodavo, iš kur pučia vėjai. Ir tas politinis korektiškumas yra jų kaulų smegenyse. Tik, žinoma, Burokevičiui čia per daug garbės. Jis tokia menka figūrėlė, atsitiktinai įvykių išnešta į paviršių.
Keistai ir Sniečkus įsivaizduojamas. Kažkaip painiojamas jo sodinimas į kalėjimą Nepriklausomos Lietuvos laikais su jo sekretoriavimo veikla. Ir iš to atsiranda keista mintis, kad „jo išpažintos ardomosios antivalstybinės idėjos nebuvo skleidžiamos universiteto auditorijose ir ši veikla nebuvo apmokama pačios griaunamos valstybės pinigais.“
Smetonos laikais jis negalėjo būti nei daug kam žinomas, o juo labiau įtakingas. Ir ką jau kalbėti apie galimybę naudotis valstybės pinigais. O būdamas CK I sekretorius, jis uoliai vykdė ir Stalino, ir Chruščiovo, ir Brežnevo politiką, kuri nepaisant visų svyravimų, buvo visai vieša rusifikavimo politika. Taigi Lietuvos gyventojų uždirbtais pinigais buvo slopinami patys menkiausi valstybinio suverenumo pasireiškimai.
Jei straipsnelis būtų menkavertis, į tas detales būtų galima nekreipti dėmesio. Bet šis straipsnis parašytas galvoto žmogaus ir puikiai apmąstytas. Todėl šios detalės neturėtų menkinti įspūdžio, o juo labiau duoti preteksto priešininkų išpuoliams. Juk čia taip išmaniai sugalvota. Paties Kubiliaus žodžiais atidengta jo „antivalstybinė politika“, t. y. per lyderio asmenį atskleistas ir pačios „Tėvynės sąjungos“ paradoksas.
Visai galimas daiktas, kad p. Kubilius net nesupranta, jog jo „vulgarusis ekonomizmas“ skamba valstybės ir tautos laidotuvių varpais.