Europos centrinis bankas (ECB) priėmė sprendimą paleisti į apyvartą trilijoną eurų kaip tik tuo momentu, kai Lietuva įsivedė šią užsienio valiutą. Negana to, euro stabilumui gali kelti grėsmę ir rinkimų Graikijoje rezultatai. Kur dings ši milžiniška pinigų suma? Kaip visi šie procesai atsilieps paprastiems žmonėms? „Respublika“ kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, ekonomistu Valdemaru Katkumi.
– Kokios priežastys lėmė, kad ECB puolė spausdinti pinigus? Juk mums prieš euro įvedimą buvo aiškinama, kad euras yra pasakiškai stabili valiuta, ji esą negali nuvertėti, o čia štai nuvertinama dirbtinai…
– Kaip sako ECB, pinigus spausdinti reikia dėl to, kad dabar privatūs komerciniai bankai euro zonoje neskolina realiosios ekonomikos įmonėms pinigų. Ir iš tikrųjų – paskolų kiekiai krinta daugybę metų iš eilės. O pinigų spausdinimo būdas bus toks: ECB paima iš komercinių bankų obligacijas ir jas pakeičia pinigais. Teoriškai tie pinigai turėtų eiti įmonėms kredituoti, tuomet tos įmonės kažkur investuoja ir taip skatina pardavimus, o komerciniai bankai už tuos pinigus dar ir suteikia paskolas gyventojams. Tokiu būdu paskatinamas didesnis vartojimas, įsukamas naujas gamybos ciklas ir kartu užtikrinamas ūkio augimas. Toks yra tikslas. Kartu svarbu padidinti kainas ir infliaciją, nes šiuo metu euro zona išgyvena defliaciją, kainos krinta, nes žmonės taupo pinigus, jų neleidžia, beveik nieko neperka, o įmonės taip pat taupo ir niekur neinvestuoja. Taip susidaro žemyn vedanti spiralė. Vadinasi, negalima mąstyti apie ateities investicijas, nes pinigų grąža yra minusinė ir ekonomika stoja. Kaip pavyzdys dažnai nurodoma Japonija, kurioje tokia stagnacija tęsiasi jau 10 metų.
– ECB prispausdins krūvas pinigų ir išdalys juos bankams. O koks bus efektas? Ar tikrai pasiteisins šis žingsnis?
– Pirmiausia trilijonas eurų sudaro maždaug 1 proc. visos euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP). Lyginant su JAV, Britanijos ar Japonijos analogiškomis ekonomikos skatinimo programomis, ši suma yra gerokai mažesnė. Ši programa, kurioje dalyvaus 19 šalių, turi vieną ypatybę, nes joje galios principas, jau dabar vadinamas „20-80“. T.y. ECB supirkinės tik 20 proc. vyriausybinių ar kitokių obligacijų, o 80 proc. bus palikta nacionaliniams bankams, kurie taip pat supirkinės tas obligacijas. Kitaip sakant, Vokietija supirkinės vokiškas obligacijas, Lietuvos centrinis bankas – lietuviškas ir t.t. Taigi, tokia proporcija pirmiausia bus svarbi nacionaliniams bankams: kokias obligacijas jie supirkinės ir kokiam laikotarpiui. Nuo to taip pat priklausys efektas. Tačiau nacionaliniai bankai neturės absoliučios pasirinkimo laisvės, nes visi sprendimai bus priimami Frankfurte, t.y. ECB būstinėje. Jeigu žiūrėtume grynai lietuvišką variantą, tai jau yra numatyta, kad ši programa prasideda kovo mėnesį ir truks iki kitų metų lapkričio 1 d. Kiekvieną mėnesį per visą euro zoną bus superkama obligacijų už 60 mlrd. eurų (207,16 mlrd. litų). Taigi, Lietuvos centrinis bankas turi nupirkti iš pas mus veikiančių privačių komercinių bankų tam tikrą kiekį obligacijų kiekvieną mėnesį, jeigu tie bankai pamanys, kad jiems tai reikalinga. Nėra aišku, kaip bankai elgsis, kai gaus grynus pinigus. Tikimasi, kad jie išduos naujas paskolas realios ekonomikos, t.y. paslaugų ir prekių, įmonėms, o jos jau investuos savo ruožtu ar pirks žaliavas, mokės didesnius atlyginimus ir t.t.
– Ar tie privatūs komerciniai bankai būtinai bus įpareigoti skatinti nacionalines ekonomikas, t.y. išdavinėti paskolas lietuviškoms įmonėms? O gal jie skatins skandinaviškas ekonomikas?
– Štai čia yra realus pavojus, nes jokio įpareigojimo tie bankai neturi. Jie gali tiesiog tuos pinigus išvežti į Skandinaviją ar dar kur nors, kur jiems atrodys geriausia. Juk tie patys skandinavų bankai gali tuos gautus pinigus investuoti, pavyzdžiui, į Vokietijos akcijų biržą. Jokių trukdžių ar apribojimų nėra. Šis klausimas buvo užduotas ir ECB vadovui Marijui Dragiui (Mario Draghi): kaip reaguos ECB, jeigu atskirose šalyse susidarys finansiniai burbulai. Kitaip sakant, ECB pinigai išskirstomi visų 19 šalių komerciniams bankams, tačiau jeigu jie nusprendžia, kad investuos į Vokietiją ar Prancūziją, tai visi pinigai subėga tiesiog ten. Tokiu atveju, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur padaugės pinigų masė, pūsis nekilnojamojo turto burbulas arba staigiai pradės augti akcijų birža. M.Dragis atsakė, kad tai nėra ECB reikalas, o tuo rūpintis turi nacionalinės vyriausybės…
– Kaip gali tuo pasirūpinti nacionalinės vyriausybės, jeigu jos neturi teisės reguliuoti komercinių bankų investicijų politikos?
– Nežinau ir niekas to nežino. M. Dragis tik pasakė, kad ši problema jam yra aiški, žinoma, bet tik tiek… Tikrai gali atsitikti, kad tie Frankfurte spausdinami pinigai taip ir nepasieks nacionalinių valstybių realaus sektoriaus, o vėl nueis į spekuliaciją vertybiniais popieriais. Bet yra dar vienas kelias – juk bankai gali tuos pinigus versti į kitas valiutas, to taip pat niekas nedraudžia. Pavyzdžiui, investuoti Kinijoje ar Lotynų Amerikoje. Tokiu atveju tie skatinimo programos pinigai apskritai ištekės iš euro zonos į užsienį. Beje, taip jau nutiko su JAV skatinimo programomis. Dėl to ilgą laiką buvo gana didelis pasipriešinimas šiai programai, nes kanalų, kaip tie pinigai gali nutekėti nuo ECB ir 19 nacionalinių bankų, yra daugiau, negu reikia… Niekas tų srautų nekontroliuoja ir jokio sutarimo šiuo klausimu nėra. Niekas dabar negali priversti komercinių bankų naudoti tuos pinigus nacionalinėms ekonomikoms skatinti, todėl būsimų rezultatų niekas šiandien nežino, teks kiek palaukti.
– O kaip tas į rinkas išmestas trilijonas eurų atsilieps paprastiems žmonėms?
– Tiesiog tose šalyse, kuriose tie pinigai užsilaikys, turėtų viskas brangti. Tačiau tai bus šioks toks palengvinimas skolininkams. O tų žmonių, kurie taupys, santaupos po truputį nuvertės, taigi siekiama, kad niekas nelaikytų pinigų kojinėse. Kitaip sakant, tiems žmonėms, kurie pasiskolinę iš bankų būstams įsigyti, ši programa turi būti naudinga. Didžioji gyventojų paskolų dalis ir yra būtent būsto paskolos. Taip pat naudinga bus ir pasiskolinusioms įmonėms. Oficialiai taip ir deklaruojama, kad taip siekiama palengvinti skolininkų gyvenimą.
respublika.lt