2014 metų liepos 10-oji diena įeis į Lietuvos istoriją kaip tautybės sampratos atgavimo data. Šią dieną pagaliau prasiskynė kelią per Seimo brūzgynus nedidelis įstatymas, pagal kurį Lietuvos piliečiai nuo 2015 sausio 1-os dienos savo pase galės vėl deklaruoti savo tautybę.
Ši teisė iš mūsų šalies piliečių buvo atimta daugiau kaip prieš dešimtmetį. Galėtų kilti klausimas, kodėl taip svarbu tautybę įrašyti į pasą, nejaugi neužtenka to, kad ji gyvena žmonių širdyse?
Normaliais laikais gal ir užtektų, tačiau dabar, kai vis dažniau pasigirsta kalbos apie tai, kad tautos yra nereikalinga seniena, atgyvena, kad jos bus priverstos išnykti ir apie multikultūralizmo ir kosmopolitizmo plėtrą, tautybės sugrąžinimas į oficialius dokumentus įgyją ypatingą svarbą. Juk šiais laikais, kai daugelis sąvokų tampa reliatyviomis ir laisvai interpretuojamomis, vienintelis jas įteisinantis dalykas tampa jų buvimas arbe nebuvimas dokumentuose.
Buvo nepaprastai įdomu stebėti Seimo narių diskusijas prieš priimant šį įstatymą. Atrodytų, kad normaliam, protaujančiam žmogui čia viskas savaime aišku – svarstomas įstatymas, leisiantis tiems Lietuvos piliečiams, kurie to pageidaus, fiksuoti savo tautybę pase. Specialiai paryškinau vietą „kurie to pageidaus“, nes įstatymas nėra įpareigojantis ar liepiantis, o tik suteikiantis teisę. Kaip žinome, vieni iš didžiausių kovotojų už visokias, kartais net nesuvokiamas sveiku protu, „teises“ yra liberalai. Tačiau kaip įdomu ir keista, kad pagrindiniai oponentai šiam įstatymui buvo būtent šios ideologinės krypties politikai. Vienas iš liberalų lyderių, buvęs liūdnai pagarsėjusio, siūliusio panaikinti Sodrą, jos mokamas išmokas ir senatvės pensijas „Laisvosios rinkos instituto“ direktorius, Remigijus Šimašius. Jis, rimtu balsu, gasdino Seimo narius, kad tai gali būti tam tikri spąstai, pradžioje žmonės susivilios ir savo noru susirašys į pasus tautybę, o po to seks pozityvi, o gal ir negatyvi diskriminacija dėl tautybės.
Įdomi ta liberalų logika – kad žmonės nebūtų diskriminuojami dėl tautybės reikia panaikinti tautybę, gerai dar, kad ne pačius žmones. Kažkur tai jau girdėta: „nėra žmogaus – nėra problemos“, ar ne Josifo Stalino tai žodžiai?
Dar viena arši liberalė, kuri taip „pataisė“ Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymą, kad šiuo metu net apie vieno žmogaus protestą privalu informuoti valdžios institucijas ir jis negali vykti nuo 22 val.*, o pagrindinės valstybinės šventės ir jų renginiai yra išimtinai valdžios reikalas, nes piliečiai su savo renginiais tampa visiškai priklausomais nuo valstybės ir savivaldybių institucijų malonės, Dalia Kuodytė išsigando, kad mūsų šalis, suteikusi teisę piliečiams pase nurodyti savo tautybę, taps mažiau europietiška. Dalia Kuodytė demagogiškai tvirtindama, kad šią teisę savo piliečiams suteikia tik dvi Afrikos valstybės, ne tik išbraukė mūsų kaimynę Latviją iš Europos Sąjungos, bet ir iš Europos žemyno.
Priminsime, kad po labai sunkios kovos Latvijos Saeimoje, Latvijos tautininkai iškovojo šią teisę ir jau nuo 2013 metų balandžio pirmos dienos Latvijos piliečiai ir nepiliečiai turi teisę savo pasuose įrašyti tautybę. Apie dalies konservatorių bijančių atskleisti savo tautybę argumentus, gal ir nevertėtų kalbėti, jei ne Kęstučio Masiulio pareiškimas, kad jo pase nėra nurodyta jo lytis, tuo jis argumentavo, kad jei nėra lyties, nereikia ir tautybės. Pagal Lietuvos Respublikos Paso įstatymą lytį šiame dokumente privaloma nurodyti. Tačiau, kaip paaiškėjo, Kęstučio Masiulio pasas yra be lyties įrašo, ar tai atsitiko dėl lyties keitimo operacijos, ar dėl elementarios policijos, kuriai patikėta pasų išdavimo funkcija, klaidos, ar dar dėl ko nors, tikriausiai būtų labai įdomu šio Seimo nario rinkėjams.
Sunku pasakyti ar patys įstatymo priešininkai suvokė savo argumentų silpnumą ir absurdiškumą, bet Seimo narių tai neįtikino ir įstatymas buvo priimtas. Labai norėtųsi tikėti, kad šia teise bus aktyviai naudojamasi, ypač jaunimo tarpe.
Per patriotines Kovo 11-osios eitynes garsiai skanduojama: „Didžiuokis ir apgink savo lietuvybę!“, taigi, dabar lietuvybė pagrindiniame Lietuvos Respublikos dokumente apginta, didžiuokimės ja. Pabaigoje norėtųsi palinkėti – te nelieka nei vieno paso be tautybės!
Autorius yra Tautininkų sąjungos pirmininkas
Alkas.lt