Š.m. sausio 13 d. Lietuvos Sąjūdžio taryba kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininką ir Ministrą pirmininką dėl teisės parduoti žemę užsieniečiams tokiu pareiškimu:
Nors įsipareigojimo terminas leisti Lietuvoje užsieniečiams parduoti-pirkti žemę kelis kartus buvo nutolintas (pastarasis iki 2014-05-01), tačiau iki dabar tam nepasiruošta: neparengti reikalingi įstatyminiai normatyvai, kurių tarpe nėra nuorodų, kokią žemę, kokiam tikslui, kur, kas, kam, kokį plotą, laisvos rinkos sąlygomis ar tik pagal parengtą vietovės teritorijos išplanavimo projektą gali parduoti. Tai sunkina, kad Lietuvos Respublikoje dar neužbaigti žemės grąžinimo savininkams darbai ir neapibendrinti valstybės apimti šios atliktos žemės reformos suformuotos žemėvaldos rezultatai (neišaiškinta žemės naudojimo nepatogumų panaikinimo bei žemėvaldų komasacijos apimtys.
Dėl gausios emigracijos ištuštėjo kaimai, žymiai mažėjo gyventojų miestuose, tad Lietuvoje turime daug nenaudojamos bei ekstensyviai naudojamos, Valstybės žinioje likusios neprivatizuotos ir neišnuomotos žemės. DAUG žemę susigrąžinusių savininkų, negavę iš valstybės reikiamos paramos, savo jėgomis vienkiemiuose nepajėgė atsikurti ir (dabar dar bauginami numatomų didelių žemės mokesčių) laukia įsigaliojančio termino, kada galės savo žemės valdas parduoti užsieniečiams.
Tokia esama padėtis piliečiams kelia didelį susirūpinimą. Apie tai plačiai diskutuojama radijo bei televizijos laidose, rašoma spaudoje, ginčijamasi žmonių susibūrimuose ir internete. Atskiros piliečių grupės pasisako, kad esamomis sąlygomis Lietuvoje žemės parduoti užsieniečiams negalima ir agituoja šiuo klausimu Respublikoje surengti referendumą.
Visa Lietuvos valstybinės sienos atribota žemė (įskaitant plotus, apaugusius mišku ir užlietus vandenimis; privati ar valstybinė) sudaro vieningą Lietuvos žemės fondą. Tai neįkainojamas tautos egzistencijos, žemės gelmių iškasenų, žemės ūkio, miškų ir vandenų gausios produkcijos gavybos gamybinė ir erdvinė bazė, darbo objektas, teikiantis pramonei žaliavas, žmonėms maistą bei pragyvenimą.
Žemė iš praeities yra mūsų visų ir būsimų kartų paveldas, kurį privalu ypatingai tausoti. Kad dabar mes nesugebame žemės pilnai naudingai naudoti, nereiškia, kad jos turime per daug ir galime pardavinėti!
Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje nuosavybės teise kitų valstybių piliečiams žemę parduoti buvo draudžiama. Jiems buvo leidžiama Ministrų Kabineto nustatyta tvarka žemę nuomoti kultūriniams žemės ūkiams kurti arba pramonės įmonėms steigti (ne pramoninei konkurencinei veiklai). Anuomet užsienio valstybės piliečiai, priėmę Lietuvos pilietybę, tik po 10 metų įgydavo teisę pirkti žemę. Užsieniečiai žemę pirkti miestuose galėjo tik leidus Ministrų Kabinetui.
Kadangi atstačius Lietuvos nepriklausomybę iki dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra žemės pardavimo-pirkimo užsieniečiams apibrėžčių, todėl Respublikoje vyksta šešėlinė veikla ir užsieniečiai neteisėtais būdais perka žemę per trečiuosius asmenis. Nurodoma, kad daug stambių žemės sklypų jau dabar yra valdomi įsteigtų juridinių asmenų, kurių tikrieji naudos gavėjai nėra išaiškinti; kad stambiuose miestuose bei kurortiniuose miesteliuose užsieniečiai jau yra nupirkę daug namų valdų. Nemažai žemės yra įkeista Skandinavijos valstybių komerciniams bankams, kurie per savo antrines įmones perima įkeistą turtą ir gali parduoti užsienio šalių piliečiams. Tai neleistini, stabdytini veiksmai.
Aukščiau glaustai išdėstytos negerovės alina valstybę ir jų šalinimui reikalingi neatidėliotini sprendimai. Tuo labiau, kad nustatytas galutinis žemės pardavimo užsieniečiams terminas smarkiai artėja. Iš anksto neparengtas, palaidas ir padrikas žemės užsieniečiams pardavimas kelia valstybės teritorijos vientisumo suskaldymo ir mažinimo pavojų. Kyla pagrįstas klausimas, ar parduota žemė ateityje netaps kitų valstybių autonominiu intarpu Lietuvos teritorijoje ir nebus išbraukta iš Lietuvos žemės registro? Ar ateityje per tokias žemės valdas norint pravesti būtinas inžinerines komunikacijas nereikės ilgų derybų ir įveikti sudėtingus ir brangiai kainuojančius reikalavimus? Iškyla reikmė daug ir kitų parengtinų norminių nuostatų, pirmiausiai tokių žemės sklypų ribų riboženklio, žemės nuosavybės teisės dokumentų formos, net kalbos nustatymas bei daug kitų esminių klausimų. Visa tai reikia neuždelstai spręsti ir iš anksto informuoti visuomenę. Šiuo klausimu anksčiau yra įteikti du raštai: „Dėl Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams (2011-01-10)“ ir „Dėl žemės pardavimo užsienio piliečiams sąlygų ir termino (2011-10-11)“.
„Varpas“ – Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos leidinys
„Varpas“| 2013 m. kovas, tiesos.lt
tiesos.lt