Tėvynė mūsų

Lietuvos TV naujienų santrauka

Written by admin · 8 min read

Seimo rinkimai

LTV „Panorama“, TV3 „Žinios“, LNK „Žinios“, BTV „Žinios“. Seimo rinkimų nelaimėjo niekas. 48 proc. balso teisę turinčių piliečių pirmajame rinkimų ture nusprendė, kad naujasis Seimas vėl bus labai margas. Per pirmąjį rinkimų turą Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai kol kas užsitikrino daugiausiai – septyniolika vietų, antri – politikos naujokai iš Tautos prisikėlimo partijos. Palikę socialdemokratus ir liberalcentristus parlamente, kitai valdančiųjų daliai rinkėjai buvo negailestingi. Į parlamentą nepateko Naujoji sąjunga ir valstiečiai liaudininkai.

„Pirmą kartą rinkimų istorijoje susiklosto tokia situacija, kad nežymus rezultato pasikeitimas gali duoti vienai iš partijų ženklų pasikeitimą“, – tvirtino VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Galutinius pirmojo turo rezultatus komisija tvirtins po savaitės. Antradienį ir trečiadienį ketinama paskelbti reitingavimo duomenis. VRK stebisi, kad šiais metais balsadėžėse aptikta palyginti daug sugadintų biuletenių, beveik 6 proc., kai per praėjusius Seimo rinkimus jų buvo dvigubai mažiau.

Nors šiurkščių rinkimų tvarkos pažeidimų, kurie galėtų pakeisti rezultatus, neužfiksuota, tačiau teisėsaugininkams ir VRK bus darbo. Tiriami pranešimai apie rinkėjų papirkimo atvejus Vilniaus rajone, Utenos, Varėnos ir Prienų savivaldybėse bei Ignalinos–Švenčionių apygardoje. Per rinkimus, pačią balsavimo dieną, buvo užfiksuota ir agitacijos pažeidimų bei susilaukta rinkėjų nusiskundimų dėl komisijų darbo, registracijos netikslumų. Tautiečiams dalyvaujant rinkimuose užsienyje, užfiksuotas atvejis, kai balsuoti atėjusi emigrantė sužinojo esanti mirusi.

***

LTV „Panorama“, TV3 „Žinios“, LNK „Žinios“, BTV „Žinios“. Pirmasis rinkimų turas politikos naujokams buvo gerokai sėkmingesnis, nei daugeliui senbuvių. Nors ne vieną kadenciją Seime praleidę politikai ir žadėjo savo partijoms rinkėjų palankumą, tačiau daugeliui iš jų teko skaudžiai nusivilti.

„Norėčiau 71, o tikiuosi 50 mandatų Seime“, – rinkimų vakarą sakė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas. Tačiau partijai „Tvarka ir teisingumas“ teko gerokai nusivilti, po pirmojo turo gavus tik 11 mandatų. Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais R. Paksas tvirtino: „Atvirai sakant, laukėm geresnio rezultato“.

Su dar didesniu pralaimėjimo kartėliu buvo priverstos susitaikyti ne vieną kadenciją Seime praleidusios, tačiau šiais metais privalomų 5 proc. rinkėjų balsų nesurinkusios Naujosios sąjungos ir Valstiečių liaudininkų partijos. Paklausta, kaip vertina savo partijos pasirodymą rinkimuose, Kazimira Prunskienė sakė: „Nekaip. Prastokai. Žinoma, labai apmaudu“. Po rinkimų nakties į Seimą nepatekęs Artūras Paulauskas ir tik aštuonis mandatus surinkęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas kitą rytą po rinkimų neatvyko į surengtas spaudos konferencijas.

Žurnalistų kalbintas Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas tikina, kad partija tęs savo veiklą neparlamentinėje opozicijoje ir ruošis grįžti į Seimą kituose rinkimuose. Dėl prastų rezultatų A. Paulauskas nelinkęs kaltės versti vien savo partijai.

Nors išankstinės apklausos nežadėjo nieko gero liberalių pakraipų atstovams, tiek liberalų sąjūdis, tiek ir liberalų ir centro sąjunga matys savo atstovu naujajame Seime.

„Liberalų ir centro sąjungos rinkimų rezultatus vertinčiau neblogai, gal, sakyčiau, apie 70 proc. įvykdėm tai, ką planavom“, – savo mintis dėstė Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas.

„Liberalų sąjūdis tikėjo, kad pavyks įveikti 5 proc., todėl mes savo užduotį įvykdėm“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Socialdemokratai sakė, jog atsigriebti tikisi per antrąjį rinkimų turą.

„Į antrąjį rinkimų turą pateko dvidešimt mūsų kandidatų, todėl mes tikimės, kad antrajame rinkimų ture mes gerokai sustiprinsim savo pozicijas atstovaujant Seime“, – tvirtino Socialdemokratų partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Didžiausią rinkimų staigmeną pateikusios Tauto prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas, skirtingai nei jo politiniai oponentai, nesistebėjo tokiu rinkėjų pasirinkimu.

„Džiaugtis tikrai yra pagrindo, bet nėra laiko, nes tokie rezultatai, kurių mes ir tikėjomės, jie labiau įpareigoja. Manau, kad dabar atėjo laikas pasakyti tiems, kurie labai dažnai minėjo, kad mes juokdarių ar šoumenų partija, jie labai norėtų, kad šis vakaras būtų tik slogus sapnas“, – kalbėjo Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas.

***

LTV „Panorama“, TV3 „Žinios“, LNK „Žinios“, BTV „Žinios“. Trys politikai, tarp kurių – du socialdemokratai, vienmandatėse rinkimų apygardose surinko daugiau nei pusę visų rinkėjų balsų ir iš karto pateko į parlamentą. Antrajame rinkimų ture dažniausiai rungsis Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai su socialdemokratais.

Suskaičiavus visus balsus 71 vienmandatėje apygardoje, paaiškėjo, kad po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame ture nereikės varžytis trims politikams – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatui Valdemarui Tomaševskiui ir net dviem socialdemokratams – Algirdui Butkevičiui bei Zigmantui Balčyčiui.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, komentuodamas balsavimo rezultatus vienmandatėse apygardose sakė: „Pagal įstatymą yra išrinktas tas kandidatas, kuris surinko didesniąją pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų “.

VRK pirmininkas sako, kad per šiuos rinkimus į antrąjį turą pateko nemažai save išsikėlusių kandidatų, net penki, tačiau daugiausiai pateko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovų – 45, gerokai mažiau šiame ture varžysis socialdemokratų, dar mažiau kitų partijų atstovai. Iš viso dėl Seimo nario mandato rungsis 136 kandidatai 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Z. Vaigauskas prognozuoja, kad didžiausią tikimybę po antrojo turo pasididinti mandatų skaičių Seime turi Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai bei socialdemokratai.

Į Seimą nepateko socialdemokratas Gintautas Mikolaitis, taip pat į Seimą nepateko Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas bei „pilietininkų“ vadovas Algimantas Matulevičius.

***

LTV „Panorama“, TV3 „Žinios“, LNK „Žinios“, BTV „Žinios“. Vos tik pasibaigus pirmajam rinkimų turui jau prasideda valdančiosios koalicijos dėliojimas. Nors visi politikai tikina dar nepradėję derėtis, galimybes formuoti valdančiąją koaliciją turi ir dešinieji, ir kairieji.

Tautos prisikėlimo partija turi dėl ko linksmintis. Ji gerai pasirodė Seimo rinkimuose, todėl gali nutikti taip, kad partija dalyvaus ir valdančiosios koalicijos formavime. Patys šoumenai kategorišką „ne“ pasakė „Tvarkai ir teisingumui“, jie taip pat nelabai simpatizuoja „darbiečiams“ ir leidžia suprasti, kad konservatoriai jiems yra priimtiniausi. Naujame ministrų kabinete jie labiausiai trokšta teisingumo ir vidaus reikalų ministrų portfelių. Partija turi išsirinkusi ir kandidatus į premjerus bei Seimo pirmininkus. Jie, anot partijos pirmininko, būtų ne jų partijos nariai, bet gautų partijos pasitikėjimą ir palaikymą. „Vyriausybės vadovu turi tapti žmogus, profesionalus valstybės vadybininkas, administratorius ir buhalteris, o ne politikas. Aš manau, kad šioje situacijoje Gediminas Kirkilas iš tiesų nėra tas geriausias pasirinkimas, ką įrodė prieš tai buvusieji valdymo mėnesiai“, – tvirtino partijos pirmininkas. Pats Arūnas Valinskas į jokius postus teigia nepretenduojąs.

Nors Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai balsų gavo daugiausiai, vis tiek jų neužtenka turėti daugumą, todėl teks derėtis su kitomis partijomis. Kol kas konservatoriai nenori atskleisti, kokie politikai jiems yra priimtini, o kurie ne, tik užsimena, kad galėtų susijungti su liberaliomis jėgomis ir netgi neneigia, kad galėtų eiti į koaliciją su „paksistais“, tačiau, kol kas, jie patys neketina imtis iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją. Partijos pirmininkas Andrius Kubilius sakė, jog partija lauks Prezidento žingsnio.

Valdžioje ir vėl nori likti socialdemokratai, tačiau jų startinė pozicija derybose yra progresinių mokesčių įvedimas, o daugeliui partijų tai nėra priimtina. Socialdemokratai leidžia suprasti, kad jiems derantis dėl valdžios – visos partijos yra priimtinos.

„Pagal dabartinius rezultatus aš manau nemažiau kaip keturių partijų galimybės yra formuoti arba rodyti iniciatyvą formuojant valdančiąją koaliciją“, – sakė Premjeras Gediminas Kirkilas.

Tokios pat pozicijos laikosi ir „darbiečiai“. „Man asmeniškai pabuvus tame malūne visos partijos yra vienodos ir mes galime kalbėtis su bet kuo“, – tvirtino Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

„Paksistai“ teigia nelabai linkę eiti į koaliciją su socialdemokratais ir konservatoriais ir tikina patys dar neinicijavę jokių derybų, tačiau pripažįsta, kad iš viso gali likti opozicijoje.

„Reikėtų užsiduoti vardiklį, ar mes būsime valdančioje daugumoje, nes aš girdžiu vienus, antrus ir trečius gandus, kad jau yra susiformavusi valdanti dauguma, kad jau yra pasiskirstę net ir apskričių lygmenyje postai“, – tikino „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas.

Politikos apžvalgininkai sako, kad žvelgiant į pirmojo turo rezultatus įmanomi tik du koalicijų variantai. „Viena koalicija yra socialdemokratai, Darbo partija, Tautos prisikėlimo partija ir likučiai to, kas pateks. Antra galima koalicija – konservatoriai, „Tvarka ir teisingumas“, liberalų sąjūdis ir likučiai“, – sakė politikos apžvalgininkas Artūras Račas.

Referendumas dėl IAE darbo pratęsimo neįvyko

LTV „Panorama“, TV3 „Žinios“, LNK „Žinios“, BTV „Žinios“. Referendumui dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo patyrus fiasko, politikai ieško kaltų ir skirtingai įsivaizduoja elektrinės likimą. Vos 2 proc. pritrūko, kad referendumas būtų pripažintas įvykusiu. Politologai ragina, nepaisant neįvykusio referendumo, toliau derėtis dėl jėgainės veiklos pratęsimo.

„Valdas Adamkus, kaip Respublikos Prezidentas ir vienas iš autoritetingiausių Lietuvos politikų, irgi dvejojo balsuoti „už“ ar „prieš“ ir tik paskutinę minutę apsisprendė. Ir manau, kad Prezidento abejonės irgi mažino rinkėjų intencijas dalyvauti referendume ir balsuoti „už““, – sakė KTU Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius.

Kitas politikos apžvalgininkas valdžios veiklą prilygino šou. „Žinojo, kad reikės statyti naują jėgainę, taip pat žinojo, kad reikės tiesti elektros tiltą į Lenkiją arba Švediją ir nieko nebuvo padaryta ir tai žmonės puikiai suprato, todėl ir nėjo į tą referendumą“, – pareiškė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

„Iš dalies kaltinčiaus VRK. Aš dar neprisimenu tokių rinkimų, kad beveik 12 proc. rinkėjų nežinojo ir jiems nebuvo išsiųsti pakvietimai. Tai yra labai didelis šios komisijos darbo brokas“, – tvirtino Premjeras Gediminas Kirkilas.

„Kaltinti VRK dėl to, kad referendumas neįvyko, mano galva, nėra visiškai teisinga, nes VRK nėra ta institucija, kuri ragina rinkėjus atvykti balsuoti“, – aiškino VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Skiriasi ir šalies vadovų nuomonės, kokių pozicijų laikytis derantis su Europos Sąjunga

Prezidentas apie Ignalinos jėgainės uždarymo atidėjimą kalba jau daug santūriau. „Prezidentas mano, kad šiuo atveju reikia ne tik kelti klausimą – uždaryti, ar neuždaryti jėgainę, o ieškoti priimtiniausio sprendimo, kad būtų kompensuotas tas energijos stygius, kurį Lietuva pajus po elektrinės uždarymo“, – sakė Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Premjeras davė suprasti, kad Lietuva galėtų nepaklusti Briuseliui ir branduolinės elektrinės neuždaryti. Anot jo, „Lietuva galėtų uždaryti tik tuo atveju, jeigu mes turėtumėm realią alternatyvą“.

Vyriausybės derybininko Aleksandro Abišalos nuomone, žlugęs referendumas nepalieka galimybių susitarti, tačiau taškas dar nededamas. Anot jo: „Pirmiausiai šalies vadovai turi nuspręsti, kokios pozicijos jie laikysis“.

Ignalinai neleidžiama branginti elektros

LTV „Panorama“. Kainų komisija ketina neleisti padidinti Ignalinos atominės jėgainės gaminamos elektros kainų ir netgi siūlo jas mažinti.

Ignalinos atominė elektrinė prašo Kainų komisijos leisti jos gaminamą elektrą branginti dėl esą pašokusių branduolinio kuro kainų, infliacijos. Dabar atominėje pagaminta kilovatvalandė kainuoja kiek daugiau nei 6,5 cnt, o nuo kitų metų jėgainės vadovybė kainą nori pakelti puse cento, iki 7,03 cnt/kWh. Tačiau komisija, kuri dėl tokio prašymo apsispręs ketvirtadienį, siūlo kainos ne tik nedidinti, bet netgi sumažinti iki 6,11 cnt/kWh.

„Pagrindiniai motyvai – du. Vienas, kad yra pastebimai mažinamos investicijos: daugiau kaip po metų atominė uždaroma ir jos palaikymui nereikalingos investicijos. Atitinkamai galima mažinti ir gamybos kainą. Kitas dalykas – apkarpytas pelnas. Mūsų manymu, dabartinio pelno užtenka, savo svarstymuose atsižvelgėme į tai, kad įmonė turi didžiulius piniginius rezervus – gerokai virš 100 mln. litų“, – aiškina komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Tuo metu atominės jėgainės generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas sako, kad jei komisija kainą sumažintų, elektrinė būtų priversta dirbti nuostolingai.

„Komisijai reikėtų pažiūrėti, ar ji turi teisinį pagrindą daryti tokias išvadas. Gal tokiu atveju reikia iš naujo tvirtinti kainų skaičiavimo metodiką arba kito pagrindo ieškoti. Nes jie savivaliauja. Mes turime teisę dėl kainų skųstis ir dėl jų peržiūrėjimo kreiptis į Seimą, Prezidentą, kraštutiniu atveju, galime kreiptis į teismą“, – kalbėjo jis.

Elektros gamybos tarifas sudaro tik maždaug trečdalį galutinės kainos vartotojams. Tačiau, anot Kainų komisijos, neleidus branginti atominės elektros, galutinės kainos šuolis nuo kitų metų turėtų būti bent kiek pristabdytas. Didžiausią dalį, beveik pusę, galutinėje kainoje sudaro skirstomųjų ir perdavimo tinklų paslaugų kainos. Nors Kainų komisija ir priešinasi, kitąmet vien skirstomieji tinklai turi teisę tarifą pakelti maždaug 5 centais už kilovatvalandę.

Kitos naujienos

TV3 „Žinios“, LNK „Žinios“. Elektros skydinėje praleista rinkimų naktis LRT vadovui Audriui Siaurusevičiui gali kainuoti postą. Už tai, kad, įtariama neblaivus, jis socialdemokratų būstinėje susikibo su jį nufotografuoti norėjusius žurnalistu, LRT vadovo elgesį svarstys visuomeninio transliuotojo taryba. Pagal įstatymą už netinkamą elgesį taryba gali išreikšti nepasitikėjimą A. Siaurusevičiumi.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas neskuba LRT vadovo vertinti griežtai. „Tai buvo rinkimų naktis ir reikia pripažinti, kad tą naktį ko gero retą kurį galėjai pamatyti visiškai blaivų. Aš manyčiau, kad nereikėtų šito reikalo labai dramatizuoti“, – sakė komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas.

Smerkti A. Siaurusevičiaus neskuba ir LRT tarybos pirmininkas.

„Jeigu pasitvirtintų, tai būtų blogai. Tai reiškia, kad apskritai viešas asmuo, bet koks vadovas turi laikytis bendrų etikos principų, o nacionalinio transliuotojo vadovas – ypatingai“, – tvirtino LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas.

***
LTV „Panorama“, TV3 „Žinios“, LNK „Žinios“. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas rytą po rinkimų sėdo ant teisiamųjų suolo. Vilniaus apygardos teismas turėjo pradėti nagrinėti „darbiečių“ juodosios buhalterijos bylą, tačiau posėdis jau antrą kartą iš eilės atidėtas susirgus vienai iš kaltinamųjų. Darbo partijos pirmininkas tikina, jog byla turėjo įtakos partijos rinkimų rezultatams (reportažai).

***
LTV „Panorama“. Didelės vertės turto išvaistymu kaltinamo buvusio EBSW prezidento Gintaro Petriko byloje liudijęs verslininkas Arvydas Stašaitis teigia nežinantis, ar G. Petrikas skolino savo ar iš gyventojų surinktus pinigus (reportažas).

Parengė Vilma Smolskaitė-Daulenskienė

LR Seimo kanceliarijos
Parlamentinių tyrimų departamento
vyresnioji specialistė
Tel.: 8(5) 2396192
El.p. vismol@lrs.lt

DĖMESIO !

Primename, kad visus žinių bei svarbiausių politinių, publicistinių ir kultūros laidų vaizdo įrašus galite peržiūrėti Parlamentinių tyrimų departamento intranetinėje svetainėje adresu: http://www.lrs.lt/ptd

2008-10-13, pirmadienis