Tėvynė mūsų

MEDININKAI

Written by admin · 2 min read

  Šiuokart rašinys ne apie tragediją pasienio poste, o apie atrestauruotą Medininkų pilį ir joje esančią puikią ekspoziciją bei neįtikėtiną paveikslų parodą. O neįtikėtina todėl, kad dailininkas sugebėjo sulaužyti nusistovėjusį stereotipą ir pavaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos svarbiausius momentus labai netikėtu rakursu, forma ir turiniu.

Visi didžiuojamės Žalgirio mūšio istorine reikšme, užbaigiant šimtmetinius kryžiuočių karus neva į „pagonių“ kraštą, ir tuoj pat vaizduotėje iškyla J. Mateikos paveikslas, kurį neseniai regėjome atvežtą ir Vilniuje. Tačiau apie kitą nei kiek ne mažiau reikšmingą „Mėlynąjį“ lemiamą mūšį su totoriais, galutinai sustabdžiusį ordos skverbimąsi į Europą, –  beveik niekas nežinome. 

Tai štai, šia tema dailininko G. Kazimierėno parodoje eksponuojamoje Medininkų pilyje, matome tris nuostabą keliančius paveikslus, tiek tapymo maniera, tiek spalvų gama, tiek turiniu. Staiga nusikeli į tuos tolimus laikus, pajunti būtent to meto realybę per tokią pasakišką simboliką, kurią tik vaikystėje regėjome, tvirtai tikėjome ir su tuo tikėjimu į gyvenimą ėjome. Šiuos tris „Žalgirio, Mėlynąjį ir Raudonąjį“ mūšį paveikslus būtina pamatyti, nes jų nupasakoti neįmanoma, jie neatitinka jokiems įprastiems kriterijams ir pateikia visiškai naują sampratą apie tuos senuosius laikus. Tai mistifikacijos, simboliu kalba, kurią mes lengvai atpažįstame ir, svarbiausia, suprantame! 

Ypatingai nuostabiai atrodo Žalgirio mūšio paveikslas, įkomponuotas į ikonų rėmus su neįtikėtina Dievo bausme kryžiuočiams, taigi su Dievo globa lietuviams! Paveiksle žiauriai išjuoktas popiežius, laiminęs kryžiaus karus,  pavaizduojant jį tik su galvos apdangalu, bet be kūno. Vietoj jo – apsiaustu beveik nepridengtas skeletas!!! Ir taip visi prieš Lietuvą kovoję Vakarų Europos valdovai lyg be kaukių, bet su tikrais savo darbais, o ne melagingais žodžiais atvaizduoti.
Įdomu tai, kad po paveikslu ties kryžiuočiais ir ties lietuviais išrašyti kovos himnų žodžiai lyg ir tos pačios krikščionybės teiginiai, tačiau skirtingai abiejų pusių suprantami! Yra apie ką susimąstyti. Ir analogų tęstinumą šiandienos peripetijose įžiūrėti.
Šiais trimis įspūdingais paveikslais tik prasideda Medininkų pilies įdomybės. Gynybinės sienos bokšto 4-iuose aukštuose išdėstyta ekspozicija prasideda Lietuvos pilių – Vilniaus, Kauno, Trakų, Medininkų – paveikslų serija. Tai kaip įvadas į sekančiame aukšte išdėstytą tuometinę ginkluotę, dar aukščiau į tuomet naudotų sidabro papuošalų, indų ekspoziciją, o paskutiniame aukšte – į A. M. Brazausko medžioklės trofėjų rinkinį.
Tiesą pasakius, pilyje būtų labiau tikusi prezidento surinkta unikali gintaro kolekcija, kurios nei viena Europos pilis neturi. Bet … yra kaip yra.
Džiugina ne tik surinkta įdomi medžiaga, bet ir jos išmoningas pateikimas: neperkrauta, su lietuvių-anglų kalbomis aplankuose pateiktais aprašymais pavieniams lankytojams, bei nuoširdžiu gidu – ekskursijoms. Išmoningai rekonstruotas bokšto interjeras dar niekur nematytų langų ištapytais įrėminimais ir palubėje skriejančiomis strėlėmis.
Pažymėtina, kad pagyvenusių lankytojų patogumui įrengtas liftas nei kiek negadina bendro vaizdo ir suteikia galimybę visiems pasigrožėti be vargo tiek muziejaus eksponatais, tiek puikiu vaizdu nuo bokšto viršaus. 

Erdvus pilies kiemas aprėmintas akmenine 10 metro aukščio siena galgi labiausiai jaudina savo didybe, kieme stūksančios akmenų krūvos leidžia įsivaizduoti buvusią pilį, jos vidų bei čionai gyvenusius ir Lietuvą gynusius mūsų bočius.
Signatarų klubo po kruopelę renkamas LDK paveldas – pilių, rūmų, šventovių likučiai, – fotografuojami ir ištisais albumais publikuojami (jau ruošiamas 4 tomas!) rodo kokia Lietuva buvo tuo laikotarpiu. Tai buvo viena galingiausių ir didžiausių valstybių Europoje. Sulaikiusi Azijos skverbimąsi į Europos gilumą bei sustabdžiusi kryžiuočių žygius į Rytus. Mūsų praeitis įpareigoja ir mus toliau saugoti baltų kultūrą, didžiuotis savo valstybe. Medininkų pilies gynybinės sienos ir bokšto atstatymas bei puikios ekspozicijos pateikimas lankytojams – tai nepakartojama kelionė į mūsų šlovingą praeitį ir gražus priesakas ateities kartoms.