Tėvynė mūsų

Mykolas Cervanskas. Balsų pirkimo įteisinimas – istorinė galimybė Lietuvai?

Written by Redakcija · 3 min read

Niekaip nesuprantu, kodėl žmonės, pasisakantys už marichuanos legalizavimą, alkoholio pardavinėjimą šešiolikmečiams, abortų ir eutanazijos galimybę, sustoja taip arti ir pamiršta dar vieną žmogaus teisę – teisę per rinkimus parduoti savo balsą? Ką – žmogus neturi teisės pasirinkti, ką jam su savo nuosavu balsu daryt per rinkimus? Kodėl žmonės turi kentėt tokią priespaudą?Turime pripažinti vieną dalyką: balsų pirkimas vyksta, jis vyks neišvengiamai – yra paklausa, bus ir pasiūla. Bet dėl to, kaip tai vyksta šiandien, visų pirma nukenčia tie paprasti žmonės, kurie nori parduoti savo balsą. Jie smarkiai rizikuoja būti apgauti (daugelis net ir būna apgauti), taip pat turi kentėti žiniasklaidos patyčias, visuomenės pasmerkimą ir atstūmimą. Tai pat yra apgaunami ir balsus perkantieji – kartais žmonės paima užmokestį, o balsuoja už ką nors visai kitą, be to, jiems taip pat tenka susidurti su visuomenės priešiškumu (šį reiškinį siūlau vadinti agorpsifofobija).

Yra būdas tai sustabdyti: per rinkimus turi veikti balsų pirkimo ir pardavimo birža. Joje kiekvienas, kuris nori, turi galėti parduoti savo balsą. Būtina pažymėti: tai turi būti kuo paprastesnė sistema – parduoti balsą turėtų būti galima per Facebook socialinį tinklą arba tiesiog išsiunčiant SMS žinutę. Kainą tegul nustato rinka – čia nereikia jokio valstybės kišimosi.

Tokie rinkimų sistemos pakeitimai turi tik teigiamas puses:

  1. Tai padidintų rinkiminį aktyvumą. Daugeliui žmonių šiandien stinga motyvacijos nueiti iki balsadėžės. Supaprastinta balsų pardavimo sistema šią problemą padėtų išspręsti.
  2. Tai būtų papildomas stimulas emigrantams grįžti į tėvynę. Niekas niekada nėra atlikęs tyrimo, parodančio, kiek žmonių palieka Lietuvą dėl pažeminimo, patirto už balsų prekybą. Sukurtos sąlygos jiems jaustis savesniems galėtų būti antras šansas prisitaikyti gimtojoje šalyje.
  3. Lietuva legalizavimo lenktynėse iki šiol buvo uodegoje. Priekyje šiuo metu yra Olandija, pirmoji legalizavusi kanapes, taip pat pirmoji, suteikusi savo piliečiams eutanazijos galimybę. Kodėl turėtume olandus vytis lėtais vėžlio žingsniais? Suteikusi galimybę laisvai pirkti ir pardavinėti balsus Lietuva iškart atsidurtų šių lenktynių priekyje.
  4. Padidėjusios gyventojų pajamos didintų vartojimą, taip savo ruožtu skatindamos ekonomikos atsigavimą, galima būtų pritraukti užsienio investicijų.
  5. Apmokestinus balsų prekybą galima būti rasti papildomų lėšų švietimo sistemos, medicinos, teisėsaugos darbuotojų atlyginimams, taip pat per 2008 metų krizę sumažintų pensijų grąžinimui.
  6. 2012 metais Ignalinos-Visagino ir Biržų-Kupiškio apygardose teko rengti pakartotinius rinkimus dėl su balsų pirkimu susijusio, kaip tada šiurkščiai buvo pareikšta, „rinkimų rezultatų iškraipymo“. Galimybė balsais prekiauti civilizuotai ateityje padėtų sutaupyti lėšų, nes nebereiktų leisti pinigų panašiems pakartotiniams rinkimams.
  7. Nežinantys, kam parduoti savo balsą, galėtų patikėti jį balsų prekybos agentams, kurie rastų didžiausią kainą mokantį supirkėją. Toks sprendimas padėtų Lietuvoje sukurti naujų darbo vietų.

Dėl visų šių priežasčių balsų prekybą būtina ne tik legalizuoti, bet ir skatinti. Daugiausia balsų nupirkusioms organizacijoms ir visuomeniškai nusiteikusiems, už balsų prekybą pasisakantiems žurnalistams ir menininkams būtų galima skirti specialias premijas. Itin daug balsų pardavę piliečiai senatvėje galėtų gauti valstybinę balso donoro pensiją. Šios priemonės kaip tam tikra pozityvi diskriminacija skatintų platesnį šios praktikos paplitimą ir vis tvirtesnį žmogaus teisių ir laisvių įteisinimą.

Būtina pažymėti, jog dabartinė situacija, susijusi su balsų prekyba, mažina galimybę pasirinkti, kam atiduoti savo balsą. Šiandien vos vienas kitas politinis judėjimas ar partija aktyviai dalyvauja šioje kovoje už žmogaus teises ir laisves. Taip neturėtų būti – visų pirma, tokia balsų supirkimo rinkos monopolizacija mažina rinkos kainą, dėl to nukenčia balsų pardavėjai, antra, kodėl, jeigu noriu parduoti balsą, galiu jį parduoti tik, pavyzdžiui, agurkų partijai? Gal man patinka, pavyzdžiui, labai-oranžinių-apelsinų partija?

Dauguma politinių jėgų išvis niekaip neprisideda prie balsų prekybos praktikos skatinimo. Tam, kad tokia balsų prekybos situacija būtų pakeisat, visoms politinėms partijoms bei judėjimams būtina įvesti balsų supirkimo kvotas, pavyzdžiui, minimum 1000 nupirktų balsų per rinkimus. Tiesa, tai diskuotinas klausimas – kai kurie specialistai siūlo kvotas nustatyti procentais nuo visų gautų balsų, pavyzdžiui, bent 8 procentai visų gautų balsų privalėtų būti nupirkti balsų prekybos biržoje.

Kitas būdas didinti galimybę rinktis kam parduoti savo balsą – supaprastinti tvarką į rinką ateiti užsienio investuotojams. Tai taip pat sukurtų daugiau balsų pardavimo galimybių bei padėtų nusistovėti paprastiems balsų pardavėjams palankesnei kainai.

Toliau – tam, kad nugalėtume visuomenėje paplitusius stereotipus apie balsų pirkėjus ir pardavėjus, būtina parengti specialias toleranciją skatinančias programas mokyklose ir darželiuose. Visuomenėje itin paplitusios nepagrįstos nuomonės apie balsų pardavėjus (esą jie alkoholikai) ir pirkėjus (esą jie korumpuoti). Vaikams mokyklose ir darželiuose būtina parodyti šias dvi socialiai itin pažeidžiamas grupes teigiamoje šviesoje – vaikai patys galėtų pamėginti pažaisti balsų pirkimą, pasiklausyti pasakų apie balsų prekybą iš gerosios pusės (tokias pasakas rašančius autorius derėtų apdovanoti specialiais apdovanojimais). Vyresniųjų klasių moksleiviams galima būtų rengti specialius leidinius, padedančius susiorientuoti balsų prekybos rinkoje, su kuriais juos mokyklose galėtų supažindinti pilietiškumo ugdytojai.

Balsų pirkimas turi gilią tradiciją Europos kultūroje. Jis buvo itin paplitęs senovės Romoje, kur patronas savo klientui už paramą atsilygindavo pinigais ir kitokio pobūdžio globa. Taip pat balsų pirkimas buvo paplitęs antikinės Graikijos poliuose. Šiandien į balsų pirkimą derėtų žvelgti kaip į svarbią europietiškos kultūrinės tapatybės dalį.

Jums tai atrodo netinkama? Amoralu? Ech jūs, nelaimingas, susiraukęs agoropsifofobe… Negi taip sunku suprasti, kad jūsų laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė? Kas jums leido visai visuomenei primetinėti savo pažiūras? Jūs gal nenorite parduoti savo balso – gerai, kaip norite, tai jūsų pasirinkimas, bet kokią turite teisę versti taip pat elgtis ir kitus? Ką jūs turite prieš tuos vargšus balsų pirkėjus? Kuo jums nusikalto balsų pardavėjai? Kadaise tokie kaip jūs pateisino vergiją, kadaise buvo sakoma, kad visuomenė nepasiruošusi tokioms permainoms.

Europos Sąjungos bendruomenė neturėtų likti nuošalyje nuo šio prigimtinių žmogaus teisių įtvirtinimo proceso. Atvirkščiai – ji turėtų aktyviai dalyvauti sukurdama galimybę tarptautinei balsų prekybai. Kodėl žmonės, norintys balsus parduoti užsienio šalyse, turėtų susidurti su kliūtimis tai įgyvendinti? Lygios galimybės visiems europiečiams!

Bernardinai.lt, tiesos.lt