2015 metų spalio 29 dieną Kauno apylinkės teisme buvo atversta dar viena Garliavos istorijos byla. Šį kartą, o gal geriau sakyti – eilinį kartą – teisiamieji Laimutė Kedienė, Vytautas Kedys ir Olga Girdauskienė. Žmonės, be galo mylėję ir lepinę Deimantę Kedytę, dabar kaltinami pagal baudžiamojo kodekso 153 str.: „153 straipsnis. Mažamečio asmens tvirkinimas. Tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Tiesa, teismo posėdis ketvirtadienį buvo atidėtas, nes „teisiamųjų“ advokatai tądien atstovavo kitose bylose.
Byla paskirta teisėjų kolegijai, ją nagrinės Odeta Gruodienė, Raimundas Mikšta, Aušra Vingilė. Kaltinimą palaiko prokuroras Tomas Stelionis. Liudytojai – „Lietuvos ryto“ žurnalistė Asta Kuznecovaitė, Marius Kuprevičius, Vitalijus Keršis, kurie Klonio gatvėje praleido labai mažai laiko, tačiau „žino absoliučiai viską“, ir todėl kaip pagrindiniai liudytojai keliauja iš vienos bylos į kitą: liudija Olgos Girdauskienės byloje „dėl poveikio darymo D.Kedytei“, Audronės Skučienės byloje, kurioje ji kaltinama „nusikalstamos grupuotės organizavimu“ ir kt.
Tiesa, į Olgos Girdauskienės bylą kaip liudytoja pakviesta ir Laima Lavastė, kuri Klonio gatvėje niekada nebuvo, tačiau tokia menka smulkmena jai nesutrukdė „viską puikiai žinoti“, nes mat ji pasikalbėjo su V.Keršiu, ėmė interviu iš L.Stankūnaitės. O to, pasirodo, teisėjams visiškai pakanka – išgirdai, kaip kokia bobutė pasakoja, kad kita bobutė žino, kaip dar kita bobutė vištą vogė, ir jau gali eiti liudyti, tarsi pats būtum savo akimis matęs.
Olga Girdauskienė teismui pateikė net 24 savo liudytojų sąrašą, tačiau teismas paliko tik vieną. Kodėl? Todėl, kad, pasak teismo, visi kiti pritaria Neringai Venckienei, todėl ir negali būti liudytojais, nes šališki. O štai tie, kurie verčia įvairiausias kaltes Klonio gatvės gyventojams, yra nešališki. Kitaip tariant, galima tik viena tiesa. Ir tik ta, kuri yra priešingoje pusėje.
Tik „tų visų kitų“ yra ne trys ir ne penki piliečiai, kurie, kaip kokie etatiniai darbuotojai, liudija visose Garliavos bylose, o keli šimtai, gal net keli tūkstančiai… Gal todėl, kad mažai, labai mažai L.Stankūnaitė turi liudytojų, teismui tinka visi, net tokie kaip L.Lavastė, kurios parodymai, atsiprašau, bet skambės it iš agentūros „viena boba sakė“.
A.Skučienės „banditizmo ir valstybės perversmo organizavimo“ byloje liudyti pakviestas gerai žinomas veikėjas Sigitas Martinavičius (šiuo metu uoliai besifilmuojantis laidose, o jo žmona „Lietuvos ryte“ demonstruojasi gulinti „ant sofkutės“, žodžiu, esą „elitas“). Nepavykus jam padaryti blizgančios karjeros „Drąsos kelio“ partijoje, nors to taip intensyviai siekė ir dėjo daug pastangų, jis kaip ir M.Kuprevičius, A.Kuznecovaitė, V.Keršis, R.Janutienė, „nelauktai praregėjo“. „Praregėjo“ ir ėmė liudyti prieš tuos, už ką anksčiau galvą guldė. O galvą guldė už tuo pačius „violetinius“ – davė parodymus administracinėse ir baudžiamose bylose tų pačių „violetinių“ naudai.
Posėdis, kuriame teisiami seneliai ir O.Girdauskienė, uždaras. Motyvuojama tuo, kad viešas bylos nagrinėjimas pažeis mažamečio asmens interesus. Tačiau byloje, kurioje galimai A.Ūsas tvirkino D.Kedytę, į mergaitės interesus nebuvo atsižvelgta ir posėdžiai buvo atviri. Ir nors būtent pedofilijos byloje buvo daug kalbama apie galimą vaiko tvirkinimą, tai, pasirodo, mažamečio asmens interesų nepažeidė, o štai šioje byloje, girdi, esą pažeis.
Visos Garliavos istorijos bylos turi tam tikro misticizmo, susijusio su teisėjais, mat juos skiriant „atsitiktine tvarka“, kažkodėl „visai atsitiktinai“ parenkami neretai tie patys teisėjai. Greičiausiai taip yra dėl to, kad visoje Lietuvoje dirba viso labo kokios penkios dešimtys teisėjų, na gal šimtas, o Garliavos bylų tiek daug…:
Audronės Skučienės, Laimutės ir Vytauto Kedžių bylą bylą dėl 2012 m. kovo 23 d. įvykių (teismo sprendimo nevykdymas) nagrinėjo aukštesnės instancijos Šiaulių teismas. Teisėjų kolegijai tuomet pirmininkavo toks teisėjas Raimundas Jurgaitis. Jis paliko galioti pirmos instancijos sprendimą, garliaviškiams buvo skirtos didelės baudos. A.Skučienės „banditizmo ir valstybės perversmo“ byla, kurios pirmas posėdis vyks 2015 m. gruodžio mėn., „atsitiktine tvarka“ ir vėl pakliuvo pas tą patį teisėją. Raimundą Jurgaitį. Jis ir vėl pirmininkaus.
Teisėjas Audrius Cininas irgi vienas iš tų mistinių teisėjų, kuriems „atsitiktine tvarka“ tenka Garliavos bylos. Jis priėmė galutinį sprendimą Garliavos pedofilijos byloje ir reabilitavo Andrių Ūsą, kuris buvo kaltinimas galimu mažamečio asmens tvirkinimu. 2015 metais šiam teisėjui vėlgi „visiškai atsitiktine tvarka“ pakliuvo kita Garliavos byla, kurioje teisiama gydytoja Laimutė Bloznelytė-Plėšnienė dėl to paties Andriaus Ūso vyndėmės. Tiesa, šįkart teisėjas nusišalino.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė „visiškai atsitiktine tvarka“ buvo atrinkta dviem Garliavos istorijos byloms: ši teisėja nuteisė Deimantės Kedytės senelį, esą šis melavo, kad matė to paties Andriaus Ūso „triusikus“. Ta pati teisėja „visiškai atsitiktinai“ buvo atrinkta teisti onkologę Laimutę Bloznelytę-Plėšnienę dėl esą šmeižto. Ir nuteisė – pirmoje instancijoje. O antroje, kaip žinoma, „visiškai atsitiktinai“ byla atiteko Audriui Cininui.
Viena iš L. ir V. Kedžių bylą nagrinėjančių teisėjų yra Aušra Vingilė. Ši teisėja „visai atsitiktinai“ buvo paskirta nagrinėti Garliavos šturmo liudininkų skundą ikiteisminiame tyrime dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tada, per posėdį, pabandžius jai užduoti klausimą, teisėja A.Vingilė pasakė: „Klausite vėliau“, o uždavus tą patį klausimą vėliau, pasakė: „Posėdis baigtas“, ir trinktelėjusi durimis išėjo.
Štai taip.
Įdomumo dėlei pasidomėjau, kiek gi Lietuvoje dirba teisėjų. Pasirodo visai ne 50. 2015 m. sausio mėn duomenimis jų dirba 719.
* * *
Kiti šio teisminio persekiojimo posėdžiai:
2015 m. gruodžio 17 d. 9 val.
2016 m. sausio 11 d. 9 val.
2016 m. sausio 25 d. 9 val.
2016 m. vasario 15 d. 9 val.
2016 m. vasario 29 d. 9 val.
Nesibaigianti Garliava (II)
Pratęsiant mistinių „atsitiktinumų“ sąrašą, atrenkant teisėjus Garliavos byloms, reikėtų papildyti dar keliomis teisėjų pavardėmis – Bronius Varsackis, Aurelijus Rauckis ir Stasys Lemežis.
Teisėjas Bronius Varsackis gerai žinomas trijose bylose:
– šiuo metu teisia 17 asmenų, kurie rašė užgaulius komentarus Marijos Milinienės ir jos šeimos narių atžvilgiu;
– priėmė neskundžiamą sprendimą Deimantę Kedytę skubos tvarka grąžinti jos motinai;
– nuteisė administracinėse bylose Klonio gatvės šturmo liudininkus – esą šie „nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų“.
Sąvokos „teisėti policijos pareigūnų reikalavimai“ esmę bandoma išsiaiškinti baudžiamojoje byloje dėl „trukdymo antstolio veiklai“. Šis klausimas buvo užduotas praktiškai visiems pareigūnams, tačiau nė vienas taip ir nesugebėjo išsamiai paaiškinti, kas tai yra.
Teisėją Bronių Varsackį vienoje iš administracinių bylų buvo bandoma nušalinti. Užsidaręs kambarėlyje jis pasitarė pats su savimi, ir grįžęs neskundžiama nutartimi paskelbė: „Teismas nenusišalina“. Suprask, teismas – tai jis. Toks tvirtas požiūris į savo darbą jam padėjo padaryti greitą ir stulbinamą karjerą.
Teisėjas Stasys Lemežis antrojoje instancijoje dar kartą bandys išaiškinti dėl Laimutės Bloznelytės-Plėšnienės „šmeižto“. Tas pats teisėjas – S. Lemežis kartu su V. Švediene (kuri antroje instancijoje irgi teisia L.Bloznelytę-Plėšnienę) – yra įnešę svarų indėlį į „teisingą ir nešališką“ pagrindinės Garliavos bylos išsprendimą. Būtent jie, S. Lemežis ir V. Švedienė, kartu su A. Pažarskiu iš karto kitą dieną po Garliavos operacijos, N.Venckienei netekus globėjos statuso, savo sprendimu patvirtino N.Venckienės pašalinimą iš proceso (kaip Deimantės įstatyminės atstovės) ir paskyrė tam reikalui Vilniaus VTAS, nors šio skyriaus atstovės iš anksto įspėjo teismą, kad „toks atstovavimas būtų išimtinai formalus, prieštaraujantis mažametės interesams ir pagrindiniams baudžiamojo proceso principams“.
Teisėjas Aurelijus Rauckis jau nubaudė kelis „chuliganus“ piniginėmis baudomis Garliavos šturmo administracinėse bylose „Dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo 2012 metų gegužės 17 dieną“, taip pat dalyvavo vienoje byloje, kai nuotoliniu būdu buvo apklausiama D. Kedytė.
Garliavos bylose mėgsta „suktis“ ir tie patys prokurorai. Pavyzdžiui, prokuroras Egidijus Motiejūnas. Jis palaikė kaltinimą Andriui Ūsui pedofilijos byloje, bet pradėjus nagrinėti bylą – visiškai kaip ir M.Kuprevičius, V.Keršis, A. Kuznecovaitė, L. Lavastė bei R.Janutienė – vieną dieną „viską suprato“ ir iš valstybės kaltintojo tapo Andriaus Ūso advokatu: rėžė prakalbas teisme apie pastarojo nekaltumą ir gynė jį kartu su teisiamojo advokatu A.L. Šis prokuroras taip pat kaltino Vytautą Kedį, kad šis esą matė Andrių Ūsą su „triusikais“, kitaip sakant, melavo, kad matė. Ir nors Vytauto Kedžio parodymai buvo prieš Stankūnų parodymus, o daugiau kitokių įrodymų nebuvo, to pakako nuteisti D.Kedytės senelį. Prokuroras E.Motiejūnas taip pat iškėlė bylą Laimutei Bloznelytei-Plėšnienei dėl esą melagingų jos parodymų, tačiau nubausti tuo pagrindu profesorės nepavyko dėl to, kad ji pasiliko vieno procento klaidos tikimybę. Tačiau tuo viskas nesibaigė: garsiajai onkologei tada buvo iškelta dar viena byla – dėl „šmeižto ir mirusiojo atminimo paniekinimo“, kurioje atkaklusis prokuroras Egidijus Motiejūnas jau tapo liudytoju.
O štai prokurorė Rita Poškienė kaip vijurkas sukasi dviejose Garliavos bylose – kaltinimus palaiko „banditės“ Audronės Skučienės gaujai ir dar 17-ai komentatorių, kurie įsijautę blogai komentavo apie ponios Marijos Milinienės šeimą. Atrodo, ji surašė kardomąją priemonę dėl Neringos Venckienės suėmimo ir paskelbė jos tarptautinę paiešką.
Tęsiant pirmąjį straipsnį „Nesibaigianti Garliava“, reikėtų apžvelgti ir visas šiuo metu vykstančias Garliavos bylas: kas kuo yra kaltinami, kokie jiems pateikti ieškiniai, kas nukentėję ir, žinoma, kas tie baisūs nusikaltėliai. Kad visuomenei būtų aišku, kas čia geriečiai, o kas – blogiečiai. Kitaip tariant, sudėti visus taškus ant i.
Pradėsiu nuo pačių nebaisiausių bylų…
Byla Nr. 1 (pirmoji instancija): vadinamoji Garliavos šturmo liudininkų baudžiamoji byla
Joje teisiami 17 žmonių, kurie kaltinami 2012 m. gegužės 17 d. (adresu Klonio gatvė, Teleičių kaimas) trukdę antstolio veiklai, prieš ją naudojo smurtą ir prievartą (231 str. 2 d. (veikimas organizuotoje gaujoje)), o tokia pilietė G.K. – net pagal du straipsnius (231 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. (įžeidimas)). Beje, šis straipsnis nuo 2015 m. spalio 28 d. neteko galios.
Teisėjas – Gintautas Kaulakis, prokuroras – Ričardas Gailevičius.
Nukentėję – antstolė Sonata Vaicekauskienė ir „Lietuvos ryto“ žurnalistas Nerijus Povilaitis.
Ieškinių nėra. Bet gal dar bus.
Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Duodama parodymus teismui antstolė Sonata Vaicekauskienė pasakė, kad perduodant-perimant vaiką „jai niekas netrukdė“, o teismui pateikta pažyma apie minėtos ponios sužalojimus yra beveik savaitės senumo po įvykio (kas dabar gali įrodyti, kad kelios mėlynės ant jos kūno atsirado būtent 2012 m. gegužės 17 dieną 6– 7 val. ryto, o ne, tarkim, 14 val. popiet, 18 val. vakare ar 2015 m. gegužės 18, 19 ar 20 dienomis?..).
Šioje byloje ne vieno policijos pareigūno parodymai prieštaravo jų pačių per ikiteisminį tyrimą duotiems parodymams, advokatai sau prieštaraujančius pareigūnus greitai pagavo (mano nuomone, tiesa yra nuosekli ir neužsimiršta), tačiau teisėjui G. Kaulakiui ir prokurorui R. Gailevičiui tai visai neužkliuvo. Byla eina į pabaigą, baigiami apklausti pareigūnai, per kuriuos pats bylos procesas labai užsitęsė (tai vieno nėra, tai kito, kas išvykęs į Ukrainą, kieno gyvenamoji vieta nežinoma). Ši rudenį keletas posėdžių buvo atidėta dėl teisiamųjų ligų – tai labai suerzino prokurorą ir teisėją. Suerzino taip, kad buvo nuspręsta sergančiam kaltinamajam V.P. skirti baudą. Tačiau per kitą posėdį susirgo ir pats teisėjas G.Kaulakis. Susirgo taip, kad net prisireikė reabilitacijos.
Beje, teisėjas G.Kaulakis bylos eigoje buvo apskųstas Lietuvos Teismų administracijai dėl nepagarbaus elgesio su teisiamaisiais. Skundas buvo ištirtas, jame išdėstyti faktai pripažinti, teisėjas turėjo rašyti pasiaiškinimą, o Kaišiadorių teismo pirmininkė, buvusi kandidatė į generalines prokurores Edita Dambrauskienė įpareigota užtikrinti, kad ateityje tokie faktai nebepasikartotų. Panašu, kad teisėjas „ant šios bylos“ bando darytis karjerą, kalbama, kad jis buvo padavęs dokumentus pereiti į Kauno apylinkės teismą.
Labiausiai šioje byloje nukentėjęs – „Lietuvos ryto“ žurnalistas Nerijus Povilaitis. Pasirodo, pilietė G.K. 2012 m. gegužės 17 dieną, po Garliavos šturmo, norėjo jį sumušti, sudaužyti kamerą ir labai negražiai apie jį kalbėjo (pasak prokuroro, „užgauliai pažemino“). Taip negražiai kalbėjo, kad net teisme šis gero auklėjimo jaunuolis nesugebėjo pakartoti tų baisių jos žodžių. Galbūt jis teiks civilinį ieškinį dėl patirtos dvasinės traumos.
Byla Nr. 2 (pirmoji instancija) – vadinamoji komentarų apie Milinių šeimą byla
Mažai kam žinoma dar viena byla, kurioje privataus kaltinimo tvarka teisiami, berods, taip pat 17 žmonių dėl komentarų apie M. Milinienės šeimą pagal šiuos straipsnius: 313 str. 2 d. (mirusiojo atminimo paniekinimas); 155 str. 1 d. (įžeidimas), 154 str. 2 d. (šmeižimas), 170 str. 3 d. (kurstymas…). Turbūt kyla klausimas: kuo ši byla susijusi su Garliava? Ogi tuo, kad kažkokiu mistiniu būdu A.Milinienės sūnaus mirtį bandoma „pritempti“ prie Garliavos istorijos.
Teisėjas – Bronius Varsackis, prokurorė – Rita Poškienė.
Nukentėję – M. Milinienė, A. Milinis.
Ieškiniai: nukentėjusiųjų 17-ai kaltinamųjų pateikti ieškiniai po 2896 Eur (10 000 Lt) kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Tiesa, kai kuriems kaltinamiems pateikti mažesni ieškiniai – 1 448,10 Eur (5000 Lt).
2015 m. rugsėjo mėn., liudydama teismo posėdyje, nukentėjusioji verkė, alpo, negalėjo pastovėti ant kojų, nes teisiamųjų komentarai sugadino jos gyvenimą, padarė žalą jai ir jos šeimai. Tuo pačiu facebooke ponia pozuoja gražiausiose vietose, demonstruoja kelionių nuotraukas, kuriose spindi akinančia šypsena, atrodo labai gražiai, visai nepanaši į daug ašarų dėl komentarų išliejusią kankinę. A.Milinis teismui skundėsi, kad komentarai labai pakenkė jo sveikatai. Bet šioje byloje žmonės teisiami ir dėl tokių komentarų: „Geriau mamai patylėti tokiu momentu, matyt labai galinga esanti, kad dar gali ieškoti su savo gėda…“ (po Neringos Venckienės straipsniu). Dėl tokio komentaro ne tik nualpti, bet ir numirti galima.
Į posėdį buvo iškviestas „Teo“ specialistas, kuris turėjo atsakyti į teismo klausimą, ar įmanoma prie daugiabučio namo interneto stotelės prisijungti visai svetimiems žmonėms ir parašyti komentarą su svetimu IP. Pasirodo, galima. Tikėkimės, kad šio specialisto profesionalus liudijimas nenusimes, bus įrašytas posėdžio protokole ir teismas, priimdamas nutartį, į tai atsižvelgs.
Dauguma komentarų rašyti 2012 m. ir kyla klausimas: ar kartais pagal kai kuriuos straipsnius nesuėjo senatis? Didžioji dalis teisiamųjų – nepasiturintys žmonės, neturi advokatų, todėl nelabai žino įstatymus ir savo teises – kas jiems padės apsiginti? Kitas posėdis Kauno apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 16 d. 14 val. (357 salė).
Galima suprasti ponią M.Milinienę, komentarai skaudina, bet jai vis dėlto labai pasisekė. Dėl ko? Ogi dėl to, kad komentarai apie jos šeimą, net visai paprasti, yra tiriami – teisėsauga tiesiog neriasi iš kailio, parenkamas profesionalus teisėjas B. Varsackis. Žmonės greičiausiai bus nuteisti ir turės Milinių šeimai sumokėti neturtinę žalą, susimokėti baudas. O štai komentarų apie Neringą Venckienę (daugybė, daugybė komentarų su grasinimais ją užmušti, nušauti, paskersti, pasodinti ant kuolo, padegti, išlupti akis, nuimti skalpą, o jos visą šeimą, vaiką, artimuosius sunaikinti, išžudyti ir pan., o kiek komentarų, kad ji esanti pedofilė, miegojusi su broliu, abu tvirkinę mergaitę, kad ji žudikė, nekalbu apie komentarus kai kurių asmenų socialiniuose tinkluose, kuriuose tiesiog linksminamasi ir lenktyniaujama, kas šlykščiau apie ją parašys) Lietuvos teisėsaugininkai tirti nenori. Arba sako, kad jie yra visiškai normalūs ir kad nieko nusikalstamo čia nėra.
Labai įdomu, kodėl?
Byla Nr. 3 (antroji instancija) – vadinamoji Laimutės Bloznelytės-Plėšnienės byla, kitaip – Andriaus Ūso vyndėmės byla
Teisiamoji – gydytoja onkologė, šešių vaikų mama, mokslininkė.
Ji kaltinama pagal BK du straipsnius: 313 str. 2 d. (mirusiojo atminimo paniekinimas) ir 154 str. 1 ir 2 dalis (šmeižimas).
Pirmosios instancijos teisėja – Danutė Mickevičienė, kaltinimą teisme palaikė prokurorė Iveta Vaivadienė.
Antrosios instancijos teisėjai: Stasys Lemežis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnienė, Virginija Švedienė.
Nukentėjusieji: Aldona Ūsienė, Aleksandras Ūsas, Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė, Stasys Stankūnas, Tatjana Stankūnienė, Laimutė Stankūnaitė.
Liudytojai: prokuroras Egidijus Motiejūnas, Rūta Janutienė, Ūso šeimos nariai.
Ieškiniai: teisėja Danutė Mickevičienė priteisė Aldonai Ūsienei, Aleksandrui Ūsui, Guodai Sakalinskaitei-Ūsienei, Stasiui Stankūnui, Tatjanai Stankūnienei – po 3000 Eur (10 358,40 Lt), o Laimutei Stankūnaitei – 10 000 Eur (34528 Lt).
Be priteistų ieškinių, Laimutė Bloznelytė-Plėšnienė turės sumokėti ir 3 700 Eur (12 775,36 Lt) baudą bei 2 300 Eur (7 941,44 Lt) advokato išlaidų. Iš viso – 31 000 Eur (107036 Lt).
Bylos turinys yra žinomas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ – jį plačiai aprašinėja šio dienraščio žurnalistė drąsioji Asta Kuznecovaitė (manau, ateityje ji bus nominuota mažiausiai Vytauto Didžiojo ordino kryžiaus apdovanojimui už nuopelnus Lietuvai tiriant Garliavos bylas ir padėjus teisėsaugai paviešinti „analogų neturinčių recidyvistų nusikaltimus“).
Priimta nutartis buvo apskųsta aukštesniajam teismui. „Atsitiktine tvarka“ paskirtas teisėjas A.Cininas nuo bylos nusišalino.
Pasak L. Bloznelytės-Plėšnienės, ji interviu žurnalistams yra davusi ne vieną kartą ir žino, kad po interviu teksto turinys yra derinamas ir po juo pasirašoma. Tačiau po Rūtos Janutienės (tos pačios, kuri irgi vieną dieną „viską staigiai suprato“) laidos filmavimo, jos turinys nebuvo nei derinamas, nei po juo pasirašoma. Laida eterį pasiekė labai greitai – nederinta, netikrinta ir sukėlė sensaciją pasibaigusią baudžiamąja byla. Pati Rūta Janutienė viską pamiršo: kas, kur, kada ir kaip buvo.
Bet juk ne kas kitas, o Rūta Janutienė prisidėjo prie šios informacijos paviešinimo visuomenei – jeigu ne ji, Laimutės Bloznelytės-Plėšnienės parodymai taip ir būtų likę tik pedofilijos byloje. Ir niekas nieko nebūtų iki šiol sužinojęs. Jeigu Rūta Janutienė prisidėjo prie esą šmeižikiškos informacijos paskleidimo, tai kodėl dabar teisiama tik viena gydytoja? Ir kodėl tik ji turi susimokėti baudas ir atlyginti neturtinę žalą? Manau, būtų visiškai teisinga visas gydytojai priteistas sumas dalinti mažiausiai į dvi dalis – jai ir Rūtai Janutienei. Tai – pirma.
Antra – protu nesuvokiama, kodėl žymiai gydytojai prisireikė nei iš šio, nei iš to apšmeižti asmenis, kurių visai nepažįsta? Koks motyvas? Koks tikslas? Į šį klausimą gali padėti atsakyti minėtos gydytojos duoti parodymai pedofilijos byloje prokurorui Egidijui Motiejūnui. Jie tokie patys, kaip ir pasakyti laidoje. Tai rodo, kad žmogaus tikslas buvo visai ne tas – ateiti į eterį ir prisigalvojus nesąmonių nei iš šio nei iš to apšmeižti nepažįstamus žmones („Lietuvos rytas“ siekia suformuoti būtent tokį – šmeižikės – įvaizdį), nors akivaizdu, kad gydytoja tikėjosi, jog jos pateikta informacija gali būti reikšminga teisėsaugai, tiriančiai rezonansą visuomenėje sukėlusią bylą. Tai rodo, kad moters tikslas buvo ne apšmeižti, o bendradarbiauti su teisėsauga ir jos padaryta veika visai nebuvo tiesioginė tyčia.
Trečia – panašu, kad pirmosios instancijos teisėja D. Mickevičienė visiškai nesigilino į bylos esmę, moters elgesio motyvus ir tikslus. Kaip sakant, „apibilietavo baudomis“ ir bylą užvertė. Priteistų ieškinių ir baudų dydis rodo, kad teismas visiškai neįvertino šios moters ilgamečių nuopelnų Lietuvos visuomenei gydant žmones nuo sunkių onkologinių ligų, gelbstint jų gyvybes, neįvertino, kad moteris turės ir toliau išlaikyti savo 6 nepilnamečius vaikus, kad niekada nėra teista, puikiai charakterizuojama ne tik kolegų, bet ir pačios visuomenės.
Kyla natūralus klausimas: kokia vis dėlto žala padaryta S.Stankūnui, T.Stankūnienei ir kitiems nukentėjusiems? Kokiais įrodymais pagrįstas jiems padarytos „žalos“ dydis? Jei žalos dydis matuojamas viena vieša laida, tai kokią tada žalą patyrė, patiria ir patirs Vytautas ir Laima Kedžiai, kurių pavardes nuo 2010 m. iki dabar nuo ryto iki vakaro viešai eskaluoja visokie delfiai, lietuvos rytai ir dienraščiai 15 min., skelbdami, kad jie yra įtariamojo žmogžudystėmis Drąsiaus Kedžio tėvai, nors įtarimai jų sūnui niekada nebuvo pareikšti ir jis niekada nebuvo nuteistas? Kokią moralinę žalą turėjo patirti turėjo Drąsiaus Kedžio tėvai, kai 2015 m. spalio 20 d. dienraštis „15 minučių“ viešai paskelbė, kad jų sūnus ne tik kad įtariamas teisėjo J. Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės žmogžudystėmis, bet, pasirodo, jas ir įvykdė?..
Kas apgins šių žmonių orumą ir garbę, kuri kiekvieną dieną trypiama viešose erdvėse? Kas jiems padės apsiginti nuo siautėjančios žiniasklaidos?
Bet, matyt, Lietuvoje dar negimė nė vienas bebaimis komisaras Katanis (aktorius Michele Placido legendiniame filme „Aštuonkojis“, rež. Damiano Damianis), o orūs, teisingi ir drąsūs prokurorai būna tik filmuose.
P.S. Bus daugiau….
tiesos.lt