Praėjusi savaitė buvo kupina skubotų patikinimų. Net azartas apėmė. Kas greičiau atsistatydins. Kol premjeras su šeima ilsėjosi Ispanijoje, jo aplinkoje pasipylė aistringi patikinimai apie asmeninius atsistatydinimus-neatsistatydinimus. S.Malinauskas nutarė atsistatydinti, jei neatsistatydins teisingumo viceministras Raimondas Bakšys. Pastarasis patikino nesiruošiąs atsistatydinti. Nesiruošė, bet atsistatydino. S.Malinauskas atvirkščiai. Ruošėsi atsistatydinti, bet liko S.Skvernelio komandoje. Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito vyriausioji auditorė Rasa Kazėnienė ruošėsi eiti į Darbo biržą. Nes, anot R.Kazėnienės, jai ministerijoje asmeniškai trukdo dirbti seni sistemos vilkai. Viceministras R.Bakšys ir ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas. Ėjo, bet nenuėjo. Kol kas. Tuo tarpu šalies prezidentė suabejojo, ar teisingumo ministrė M.Vainiutė kontroliuoja situaciją. Iš Ispanijos grįžusiam premjerui atrodo, kad kontroliuoja. Gal todėl, jog D.Grybauskaitei atrodo, jog nekontroliuoja. Anot S.Skvernelio, teisingumo ministrė M.Vainiutė pradėjo spręsti įsisenėjusias, sistemines problemas. Registrų centre ir Teisinės pagalbos tarnyboje. Pradėjo. Bet galiausiai pabėgo.
O kas būtų, jei nebūtų prabilusi R.Kazėnienė?
Oho, kiek įžvalgų, pertvarkų. Kiek sistemos vilkų bei atpirkimo ožių bei avelių. Po 28 metų ramybės. Zonoje, kurioje pasiklystų net Stalkeris. O kas būtų, jei apie piktnaudžiavimus, išlaidavimus Kalėjimų departamentui priklausančiose įstaigose nebūtų viešai prabilusi R.Kazėnienė. Tuo metu dirbusi vyriausiąja buhaltere Kauno tardymo izoliatoriuje. O įkalinimo įstaigose dirbanti apie 12 metų. Tarkime, būtų kiek kitaip. R.Kazėnienė, iš pradžių dirbusi buhaltere Pravieniškėse, paskui perėjusi į Kauno tardymo izoliatorių, tyliai tūnotų po šluota. Nes sistema tokia. Sistemos vilkai toje girioje laksto. Aišku, moteris nebūtų apakusi. Matytų, kas uždarose zonose dedasi. Kaip aplaidžiai vykdomi viešieji pirkimai, kaip nevykusiai nuomojamos patalpos. Kaip įdarbinama pirties vedėja, nors izoliatoriuje nėra pirties. Tačiau tylėtų. Kaip zonoje tyli ir „nuskriaustieji“. Kaip zonose bijomasi tapti „ožiais“. Dažniausiai būna taip. Buhalterė viską mato, girdi, skaičiuoja, bet TYLI. Nesikreipia į savo tiesioginius viršininkus. Bijo. Nes taip bijo Lietuvos piliečių dauguma. Bijo netekti darbo. Bijo, kad pasmerks, nustos pasitikėti bendradarbiai. Išsigąs per ilgo kolegės liežuvio ir dėl to gresiančių įstaigos tikrinimų. Bijo, kad sistema sugniuždys, suvalgys, išspjaus. Bijo, kad vaikai badaus. Todėl niekur nesikreipia. Tyli metų metus.
Politikai tik dabar praregėjo? Netikiu!
R.Kazėnienė yra kitokia. Tačiau kaip suprasti politikus? Lietuva – ne Sibiras. Nuo Igarkos iki Krasnojarsko. Visos įkalinimo įstaigos – čia pat. Negi metų metais niekas nei ministrų kabinetuose, nei Seime, nei Prezidentūroje, nei Teisingumo ministerijoje neįtarė, nejautė, nematė, negirdėjo, kas vyksta Kalėjimų departamentui priklausančiose įstaigose. Niekas net į ausį nešnipštelėjo? Visi gyveno taikingai kaip riebūs katinai. Tad jei nebūtų išdygusi R.Kazėnienė, gamtos neapdovanota savisauga, valstybė dar 28 metus būtų įtikėjusi ar bent vaidinusi, jog įkalinimo įstaigų sistemoje karaliauja rimtis. Patikimumas, solidumas, profesionalumas, tvarka! Nuteistieji sėdi – prižiūrėtojai prižiūri. Nuteistieji guli – sargyba stovi. Prižiūrėtojai dirba, administracija administruoja. Visi žiūri į šviesų rytojų. Vieni – kada išeis. Kiti – kada praturtės. Treti – kada išmes iš barščių.
Nė vienam teisingumo ministrui – tiek kairiajam, tiek dešiniajam nešovė į galvą pakalbinti bent vieną nuteistąjį. Jau išėjusį laisvėn. Na, kaip ten, zonoje? Juk nuteistieji – nebūtinai mažaraščiai. Pasitaiko ir buhalterių ar auditorių. Mato, kas dedasi. Kaip apgaudinėjama valstybė. Bet kas klausys buvusių kalinių? Juolab ministrai.
Ką žinojome? Nieko. Beveik
Ką visuomenė girdėjo apie pataisos namus? Metų metais girdėjome tik tiek, jog įkalinimo įstaigose per ankštos, nemodernios patalpos, o nuteistieji skundžiasi, jog per mažos ir neskanios maisto porcijos. Kad tarptautinės organizacijos pataria daugiau duoti daržovių ir praplatinti patalpas. Na, dar sužinome, jog į zoną patenka koks nors koncertas. Dar kapelionas, vienuolė, retsykiais – nuotakos ir iš doros kelio išklydęs narkotikų pakelis. Ar niekaip specialia, brangia įranga neužblokuojamas telefoninio sukčiaus mobilusis. O daugiau – nieko. Būtume kartu su Teisingumo ministerija gyvenę ramiai. Tai yra, „teisingai“. IR RAMIAI LEIDĘ ŠVAISTYTIS. Nes tik prabilus R.Kazėnienei, kaip kriaušės iš kratomos „grūšios“ išvirto buvusi Kalėjimų departamento vadovė, vidaus tarnybos generolė Živilė Mikėnaitė, buvęs Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius Edvardas Kviatkauskas, viceministras R.Bakšys, Pravieniškių pataisos namų – laisvosios kolonijos direktorius Virginijus Ceslevičius. Galiausiai – teisingumo ministrė. Apie zoną girdėdavome tik kaip egzotiką. Su „portugalų“ ir „žuvėdrų” karais.
Ką žinome dabar? Nieko. Beveik
Ar R.Kazėnienė vienui viena? Būtų keista. Net ir tokiai drąsiai moteriai. Nes per didelis cunamis sukeltas. Per daug asmenų išvartyta. Labiau tikėtina, jog R.Kazėnienė – tik labiausiai matoma pertvarkos sistemoje figūra. Savotiškas viešas taikinys. O S.Skvernelis ir M.Vainiutė buvo saugiau užlindę už ministerijos auditorės. Dėl to ir į Vilnių pasikvietė. Kad pasinaudotų jos garbingumu. Ir doram piliečiui būdingu naivumu. Būtent su R.Kazėniene torpeduojami visų įkalinimo įstaigų administracijų brūzgynai. Tikėtina, jog S.Skvernelio šioje partinės įtakos perėmimo kovoje nepaliks ant ledo Valstybės kontrolė, prokuratūra ir generalinis policijos komisaras Linas Pernavas. Nes M.Vainiutė ant ledo jau paliko. Bet žaidimas kažin ar džentelmeniškas. Nes pertvarką įkalinimo įstaigose faktiškai turėjo atlikti dvi moterys. R.Kazėnienė ir M.Vainiutė. Būtent jos buvo pirmose linijose. Ir dar bauginamos. D.Grybauskaitė, nesuvokdama situacijos subtilumo, tarkavo M.Vainiutę. Papylė ir ant taip degančio žibalo. O R.Kazėnienę gąsdina užsislaptinę nenaudėliai. Tad neatmetu galimybės, jog tiek įsitempusi, tiek bauginama R.Kazėnienė kartais gali ir suklysti. Ne taip išsiaiškinti kolegų ar net buvusio viceministro veiksmus. Kai atrodo, kad tau naktį grasina iš kažkokio krūmo, gali iš baimės iškirsti ir visus krūmus. Bet laikas parodys. Viena aišku, jog Teisingumo ministerija iki M.Vainiutės ilgokai ignoravo valstybę. Nes ministerijai pavaldi valstybės įmonė Registrų centras, uždirbdamas milijonus, mokėjo savininkui valstybei visiškai nusususius dividendus. O tai reiškia, kad turėjo politikų „stogą“. Kaip ir „Lietuvos geležinkeliai“ ar kitos įmonės, kurių akcijos priklauso valstybei. Nes akcijos, nors ir valstybinės, paprastai priklauso tuo metu valdančioms partijoms. Įkalinimo įstaigų sistema taip pat negalėjo taip ilgai gyventi idilėje be patikimo partinio „stogo“. Tad kyla klausimas, ką iš tikrųjų dabar matome. Blogai matydami. Galbūt partinio „stogo“ priverstinį perdavimą į kitos, šiuo metu valdančiosios partijos rankas. O galbūt iš tikrųjų garbingą, nepartinį apsišvarinimo procesą.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“