Labai tikėtina, kad eiliniai Lietuvos piliečiai per metus taip ir nespėjo įsidėmėti visų Seimo naujokų. Neišvardytų nei pavardžių, nei atskirtų šiuos asmenis nuotraukose. Nebent iš nuotraukų pavyktų nustatyti tiek biologinę politiko lytį, tiek ir jo socialinį konstruktą. Tad jei kas nors žmonių, pakeltų iš miego, paklaustų, kokius naujokus įsidėmėjo, rezultatai būtų maždaug tokie: „Atsimenu vieną Gretą. Jau buvusią. Dabar rašytoją. Atsimenu dar likusią Dovilę. Kaitaliojančią ne tik plaukų spalvą, bet ir frakcijas. Dar atsimenu Pūką ir Pūko dainas. Dar atsimenu Aušrą Maldeikienę. Ir, be abejo, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį bei Landsbergio anūką.“Naujokų bėdos
Šios kadencijos Seime yra daug naujokų. Kuo daugiau naujokų, tuo didesnė rizika, kad parlamentarai, taip pat ir pats Parlamentas iš pradžių bus vertinami tik pagal jo narių naujokų išvaizdą. Pvz., ar skoningai apsirengusios moterys. Kiek naujokų nepasiklysta koridoriuose. Ar labai nusikalba duodami pirmuosius interviu. Tad politikai turi iš anksto žinoti, kad pirmus kelis mėnesius svarbu neapsijuokti. Žiniasklaida kadaise vaikė Seimo koridoriuose naujai iškeptus politikus Artūrą Paulauską, Viktorą Uspaskichą, Arūną Valinską, tad lygiai taip pat vaikysis ir Saulių Skvernelį, V.Pranckietį, Gabrielių Landsbergį ar Gretą Kildišienę. Ne vien dėl užimamų postų. Vien todėl, kad šie naujokai ryškesni. Vien dėl to, kad anūkas. Vien dėl to, kad graži blondinė. Vien dėl to, kad naujokas – mandagus profesorius ar iškalbus policininkas. O taip pasirinkti naujokai iš nepatyrimo per daug prikalba, prisikalba, taisosi, pasitaiso, visai nekalba ir t.t. Šiuo atžvilgiu jau metų patirtį turintys politikai tapo solidesni. Mažiau kalba visais žemiškais ir nežemiškais klausimais. Netgi S.Skvernelis su Dovile Šakaliene. O jei kalba, stengiasi nenusikalbėti. Tik sunkiai sekasi. S.Skverneliui tai medikai šantažuotojai, tai pedagogai nevykėliai. O D.Šakalienė mūsų Seime vis dar ieško Žmogaus teisių konvencijos frakcijos. Nes tik ji artima ideologiškai.
Regionus pakeitė embrionai
Rinkimus laimėję valstiečiai turėjo tokį didžiulį rinkėjų palaikymą, o vėliau – ir Dalios Grybauskaitės palaikymą, kad tikėtasi, jog vos atėję į valdžią imsis pačių opiausių šalies problemų. Juk nuo žemės atėję, arčiau žmonių. Ims gaivinti regionus, mažinti žmonių socialinę atskirtį ir t.t. Tačiau kažin ar kas tikėjo, kad valstiečius, įsivaizduojamus jei ne su sėtuve rankose, tai bent sėdinčius traktoriuje ar genėjančius obelį, labiausiai sudomins vienos Gretos problema. O šiai problemai pasitraukus – embrionų užšaldymas. Iš tikrųjų neatidėliotina valstybinė problema. Tarptautinio, o gal net kosminio lygio. Tad atsilikusį regioną sėkmingai pakeitė batalijos dėl užšaldyto-neužšaldyto embriono. Prieš embrioną nublanko ir naujasis Darbo kodeksas. Prieš rinkimus žadėtas tiek taisyti, braukyti, kol joks samdinys nevirkaus, kad jaučiasi lažininku. O žemės pardavimas užsieniečiams? Ruošiamasi atsisakyti kai kurių saugiklių. Tad jei valstiečiams jau ir dviguba pilietybė nemaišo, ir žemės praradimas netrukdo, tai kas tada iš tikrųjų svarbu? Esminiai, pamatiniai valstybės dalykai ar kapstymasis smulkmenose?
Išsprendus globalinę problemą „embrionas“, iškilo globalinė problema „vaiko mušimas“ ir „mokslo metų ilginimas“ bei „tautiniai rūbeliai moksleiviams“. Akiratis susikoncentravo į opius reikalus, veikiau tinkančius darželių auklytėms, socialinėms darbuotojoms, policijai. O ne aukščiausio valstybinio lygio politikams. Visus tuos opiuosius klausimus buvo galima iš pradžių išbandyti rajono savivaldybės ar vienos seniūnijos lygmeniu. Čia prisiūti tautinių rūbelių. Suregistruoti seniūnijoje vaikus, gaunančius per kuprą. Na, dar kokį nors vietinį embrioną užšaldyti. Ir laukti rezultatų. Nušliuoš apyžalės idėjos kaip velėna nuo Gedimino kalno ar įsitvirtins.
Blaivybininkus nukonkuravo A.Maldeikienė
Valstiečiai įžengė į Seimą su tyrosios blaivybės idėja. Blaivybė karaliavo Seimo tribūnoje visus metus. Tačiau praktiškąja išblaivintoja tapo A.Maldeikienė. Vienui viena. Be Minesotos programos ir specializuotos parduotuvės. Aurelijus Veryga šią istorinę galimybę pražiopsojo. Tad dar kartą pasitvirtina dėsnis, kad politikoje nepakanka gerų intencijų. Dar reikia ir geros uoslės.
Šis Seimas – nei blogesnis, nei geresnis už buvusius. Kiekvienas Seimas savaime žavus savo originalumu. Kaip geras spektaklis. Pvz., D.Šakalienę galime vertinti teigiamai. Kaip Seime atliekančią lakmuso popierėlio funkciją. Jei ruošiasi bėgti, kažkas frakcijoje negerai. Dirva tapusi per rūgšti. Nederlinga. Frakcijos narių fizionomijos per rūgščios, nenukalkintos. Todėl šuoliuoja. Nuo valstiečių pas liberalus. Nuo liberalų – pas socdemus. Jei per metus pakeitė tris frakcijas, per metus šalies politinė padangė turėjo net tris Šakalienės variantus. Lauksime, kokiu variantų komplektu toliau mus pradžiugins.
Šis Seimas patyrė ne tik trijų Šakalienių mutaciją, bet ir K.Pūko virsmą. Iš neužšaldyto seimūno embriono į nedarbingumo lapelį bei tėvystės atostogas. Braškantis šeimos institutas už tai bus dėkingas. O Seimas didelio nuostolio nepajus. Kaunas ir pakaunė vis sugeba papuošti mūsų Parlamentą originalais. Arba neblaivininku Šustausku, arba tėvišku Pūku, arba politike Neringa. Posėdžiaujančia Amerikoje.
Jie vis dar savęs ieško
Seimas atspindėjo ir tarptautines „šaltojo karo“ realijas. Ieškojo šnipų ir agentų. Pvz., Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gilinosi į Seimo naro Mindaugo Basčio abejotinas pažintis. Šio komiteto pirmininką politikos naujoką Vytautą Baką prisimena bent statutiniai pareigūnai. Kaip profsąjungos aktyvistą. Tačiau kriminalinės žvalgybos parlamentinei kontrolei vadovaujantis valstietis Dainius Gaižauskas kažin ar pažįstamas už Marijampolės ribų. Ar nėra rizikinga tokį valstybei svarbų postą patikėti politikos naujokui? Kita vertus, koks skirtumas? Jei kelių veiksmų į priekį neapskaičiuoja net politikos senbuvis ir politikos lapinas Gediminas Kirkilas. Tai įrodė šiemet išsidraskiusi socialdemokratų frakcija. O valstiečiai per metus nesubyrėjo. Ir vargiai subyrės. Mažiausiai šansų subyrėti turi būtent valstiečiai ir konservatoriai. Nes konservatyvumu panašūs. Rasą Juknevičienę sukeitus vietomis su Agne Širinskiene, ir rėksmingumu, ir įžeidumu, ir užsispyrimu, ir ideologiškai gautume tą patį.
Kas dar pasikeitė? Sumažintas Seimo autoūkis. Pasikeitė Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovai. Vienas – Seimo pirmininko V.Pranckiečio paragintas, o kitą taip pat pageidavo pakeisti Seimas. Tačiau atrodo, kad dalis Seimo narių dar ieško, kur pasireikšti. Puldinėja nuo vienos temos prie kitos. Kultūrininkai dumia prie Gedimino kalno, o kiti ketina tapti istorikais. Vieni aiškinasi apie pokarį, o kiti baudžiasi ištirti G.Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus vyriausybių eras, auras. Parašyti apie jas metraščius, horoskopus. Tad renki valstietį, stipriai stovintį ant žemės. O gauni vis tą patį rezultatą. Seimo mažuma dirba ir išmano, ką dirba. Kita Seimo mažuma nieko neišmano ir atvirai žiovauja. Nekompleksuoja. O didžiausia Seimo dalis su kompleksais. Rūpinasi, kaip apsimesti ir neišsiduoti, kad nieko neišmano. Tegul S.Skvernelis galvoja už mus.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“