Šių metų rugsėjo 17 dieną sukako dvidešimt metų kai Lietuva įstojo į Jungtinių tautų organizaciją (JTO). Ši svarbi sukaktis buvo paminėta rugsėjo 23 dieną Signatarų namuose Vilniuje. Apie tai susirinkusiems plačiau papasakojo prof. Vyt. Landsbergis, kuris 1991 rugsėjo 17 d., atstovavo mūsų šaliai, jai stojant į JTO.
Renginio organizatoriai: JTO Lietuvos asociacijos direktorė Jūratė Landsbergytė, vicedirektorius Žilvinas Radavičius, Lietuvos Respublikos Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė su atstove Aiste Stremaityte, Lietuvos Respublikos Seimo narių Kazimiero Uokos bei Petro Luomano atstovės Irena Buinickaitė bei Ingrida Vėgelytė, Žirmūnų bendruomenės Pirmininkas Petras Demšė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, dailininkė Emilija Gaspariūnaitė Taločkienė, Lietuvos rusų bajorų susirinkimo atstovės Jelizaveta Orlova, Ggreta Fedorčenko, Lidija Koroliova.
Jūratė Landsbergytė teigė, kad ši sukaktis Lietuvai ypatinga. Kas yra Jungtinės tautos? Organizacija turi labai svarbią misiją – vienyti tautas, surasti ryšį tarp jų, ieškoti taikaus sambūvio. Po pasaulinių karų ir kančių, kurias tebepatiria mažos tautos, JT organizacija yra tarsi tarpinininkė, padedanti sureguliuoti tarpusavio valstybių ar žmonių santykius. Kaip jai tai pavyksta – tai jau kitas klausimas. Kartais padaromi klaidingi žingsniai. Mums labai svarbu, kad Lietuva į šią organizaciją įstojo 1991 metais, kai pralaimėjo Maskvos ,,pučas” . Nuo tada sulaukta tarptautinio pripažinimo.
Žmogus ir tautos pažinimui geriausias tarpininkas – meno kalba, suprantama visoms tautoms. Ypač muzika. Jūratė Landsbergytė fortepijonu atliko estų kompozitoriaus Arvo Paret kūrinį „Veidrodis veidrodyje“.
Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis pasidžiaugė, kad galime vieni kitus pasveikinti tokios svarbios datos proga – prieš dvidešimt metų Jungtinių tautų Generalinėje asamblėjoje pirmą kartą nuskambėjo lietuvių kalba.
– Lietuva, Latvija, Estija ir dar pora Ramiojo vandenyno salų buvo priimtos į šią organizaciją. Trims Baltijos valstybėms tai buvo nepaprastas momentas: atkūrus valstybingumą ir tarptautinis pripažinimas, politinė apsauga. Bet koks politinis smurtas ar grąsinimai pasaulyje bus suprantami kaip agresija. Tuo pačiu tai garantija, kad niekas negali pretenduoti į Lietuvą kaip į kitos valstybės dalį ar koloniją. Tai buvo Kovo 11-osios laikotarpio, išsivadavimo viršūnė, kulminacija. Todėl mes turime begales minėjimų, tačiau Lietuvos įstojimo į JTO faktas, kuris turėtų būti užfiksuotas visuose politiniuose ir kitokiuose kalendoriuose, nesureikšminamas.
Esame brolijoje, kuri kilnių tikslų vedama, buvo įkurta po Antrojo pasaulinio karo – kad pasaulyje įsiviešpatautų taika. Panaši iliuzija buvo ir po pirmojo pasaulinio karo, steigiant tautų sąjungą, kai Lietuva buvo priimta po kelerių nepriklausomybės metų. Karingos ir agresyvios valstybės, kaip Vokietija, Sovietų sąjunga dėl karo veiksmų buvo pašalintos iš šios organizacijos.
JTO labai daug daro žmonijos pažangos projektų skatinimo srityje, teikia humanitarinę pagalbą nuo įvairių katastrofų nukentėjusiems žmonėms, nes pasaulis tebėra neramus ir sudėtingas.
JTO turi ,,veto” teisę penkios Antrąjį pasaulinį karą laimėjusios šalys. Buvo įsteigta Saugumo taryba. ,,Veto” teisės įvedimas įtakojo situacijos dviprasmiškumą: jeigu visos penkios šalys nori taikos, tuomet jos puikiai sutaria ir organizacija yra galinga. O jeigu ne visi nori taikos, tuomet organizacija nefunkcionuoja.
Į Jungtines tautas atėjome per politines kovas, politines blokadas, smurto panaudojimą, kraujo praliejimą Vilniuje ir siekdami garantijos, kad šie baisumai pasibaigs – kalbėjo prof. Vyt. Landsbergis.
Profesorius priminė, kad Islandija, pripažindama Lietuvą, parodė pavyzdį kitoms šalims, prisiminė bendražygius Algirdą Saudargą, Stasį Lozoraitį, Anicetą Simutį ir kt., susitikimą su JAV Prezidentu Džordžu Bušu (George Bush), kuris pasveikino Lietuvą su įstojimu į JTO bei kitais politiniais pasiekimais.
Lūžio laikotarpiu buvo Sausio 13 -oji ir toliau sekęs ,,pučo” pralaimėjimas. Iki tol dauguma politikų teigė, kad permainos Baltijos šalyse turi būti derinamos su SSRS vadovybe, ko iš esmės greičiausia niekada būtų nebuvę. Lietuvai tuo metu palankumą parodė Rusijos Federacijos Prezidentas Boris’as Jelcin’as.
Pianistas Andžejus Pileckis renginio dalyviams kaip padėką už prielankumą Jungtinėms tautoms atliko Mykolo Oginskio kūrinį “Polonezas S-Dur”.
Žilvinas Radavičius padėkojo Andžejui Pileckiui už puikų pasirodymą, taip pat Prezidentui (nes tuo metu jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos Pirmininku. Kadangi aukštesnių pagal pareigas už jį valstybės pareigūnų nebuvo, jo padėtis prilygsta prezideno padėčiai) Vytautui Landsbergiui, kuris skyrė mums dalį savo brangaus laiko, pasakė nuostabią, įdomią ir istoriškai vertingą kalbą. Atsisveikindamas Ponas Vytautas Landsbergis pasidalino keliomis mintimis apie Mykolą Oginskį.
Ne mažiau įdomus buvo ir Lietuvos Respublikos Seimo narės Auksutė Ramanauskaitės-Skokauskienės kuri dirba Seimo Žmogaus teisių komitete pranešimas. Pasibaigus Antrąjam pasauliniam karui, JTO buvo įkurta siekiant taikos tarp valstybių. Tuo metu karas pasibaigė tik Vakaruose. Lietuvą okupavo Sovietinų Sąjunga. Agresijos mąstai, kuriuos teko patirti mūsų tautai XX amžiuje, yra didžiuliai: pilni vagonai tremiamųjų, kurių daugelis taip ir nesugrįžo, dešimtys tūkstančių partizanų, kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę… Būtent tokiose sąlygose JTO buvo reikalinga, kad visiems primintų, jog tarptautinė taika ir saugumas yra vertybės, kurias būtina puoselėti. Šaltojo karo metu SSRS ir JAV konfrontacija silpnino JTO pastangas spręsti konfliktus tarp valstybių, bet ir tokiomis sąlygomis dirbdama organizacija siekė tarptautinio bendradarbiavimo, sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas. Stengėsi ugdyti ir saugoti pagarbą Žmogaus teisėms bei laisvėms.
1991 metai tapo lemiamu lūžiu mūsų valstybės istorijoje – per gana trumpą laiką Lietuva sulaukė pripažinimo iš dešimčių valstybių. Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės ir kitų buvusių Rytų bloko šalių įstojimas į JTO reiškė, jog pasaulio politinė situacija radikaliai pasikeitė, jog sovietinė imperija žlugo.
Lietuvos įstojimo į JTO dvidešimtmečio minėjimas yra ne tik mūsų valstybės tapimo tarptautinės organizacijos nare šventė, bet ir mūsų valstybės pripažinimo šventė.
Norėčiau pabrėžti JTO reikšmę ginant Žmogaus teises. JTO prioritetu tapo laisvas žmogus teisingoje visuomenėje bei stiprios valstybės pagrindas. Totalitarinėje santvarkoje prioritetai buvo išdėstyti kitaip: pirmiausia valstybė, tada visuomenė, piramidės apačioje – žmogus. Šiandien turime sukurtą Žmogaus teises ginančią teisinę sistemą, turime reikalingus įstatymus. Tačiau jie dažnai būna sudėtingi ir kartais sunkiai suprantami piliečiui. Kartais net ir teisininkui. Ypatingai tokiam, kuris kartais nelabai ir nori suprasti. Partizanų ir politinių kalinių teisės buvo itin šiurkščiai pažeidžiamos sovietinėje sistemoje. Nepakankamai jos ginamos ir šiandienėje Lietuvoje. Žmogaus teisių komiteto veikla skaičiuojama nuo 1990 metų, kaip darbą pradėjo Atkuriamojo seimo nuolatinė piliečių ir tautybių reikalų komisija. Dabar šias funkcijas atlieka Seimo nariai, kurie vertina įstatymų projektus Žmogaus teisių požiūriu, bei vykdo Žmogaus teises ginančių institucijų parlamentinę kontrolę.
Seimo narė padėkojo renginio organizatoriams už šių vertybių puoselėjimą Lietuvoje, visiems palinkėjo stiprybės ir sėkmingo bendradarbiavimo, siekiant Lietuvos, ir tuo pačiu viso pasaulio gerovės.
Lietuvos rusų bajorų susirinkimo atstovės Jelizaveta Orlova, Greta Fedorčenko bei Lidija Koroliova atliko savo, bei kitų kompozitorių kūrinius. Grafaitė pagal tėvą, prancūzė pagal mamą, pirmosios baltagvardiečių emigracijos bangos atstovė, poetė, Lietuvos rusų bajorų susirinkimo vicepirmininkė Jelizaveta Orlova prancūzų kalba atliko Žano Kosmo dainą ,,Nukritę lapai”. Akomponavo tarptautinio kompozitorių konkurso Prancūzijoje diplomantė, bajoraitė Lidija Koroliova.
Poetė, romansų autorė, tarptautinių konkursų bei festivalių Lietuvoje bei Lenkijoje, Rusijoje ir Čekijoje laureatė, bajorė Greta Fedorčenko (Zablockaja) Lietuvos rusų bajorų susirinkimo vardu pasveikino renginio svečius, perskaitė savo kūrybos eiles ,,Lietuva”, ,,Krintančių lapų bliuzas”, padainavo romansą ,,Madam, jau krinta lapai !”.
Jaunosios kartos menininkas Gerdenis Grickevičius pasidalino įspūdžiais apie keturias dienas trukusius jaunimo mokymus, kuriuose susipažino su JTO struktūra, projektine veikla. Susitiko su politikais. Aptarė situaciją Afrikoje bei Rusijoje.
Istorijos mokslų magistras, mokytojas, JTO Lietuvos asociacijos vicedirektorius Žilvinas Radavičius savo pranešime ,,Sustabdykim skurdą ir badą Afrikoje”, teigė, kad JTO pasisako už tarptautinės taikos išsaugojimo poreikį, sprendžia ekonomikos bei socialines problemas, puoselėja draugiškus valstybių tarpusavio santykius, kovoja prieš skurdą, badą, sprendžia socialines problemas, remia švietimą.
Lietuvos problema lyginant su Afrika, nėra tokia bloga. Todėl galime padėti skurdesnėms pasaulio šalims: surinkę lėšų dviejų mokyklų statybai Afganistane, turėtume atsigręžti į Afriką, kur kasdien iš bado miršta tūkstančiai žmonių. Bado problema yra ir Lietuvoje, tačiau dažniausia mirusių iš bado žmonių mirties liudijimuose rašoma, kad žmogus mirė dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, kuriuos sukėlė badas. Tačiau bado, kaip diagnozės ar mirties priežasties nėra. Be to, mirtys iš bado Lietuvoje neturi tokio katastrofiško mąsto kaip Afrikoje. Dažnai mūsų tautiečiai persivalgo, turi viršsvorio problemą. Tuo tarpu kai kuriuose Afrikos regionuose žmonėms geriamojo vandens stygių kompensuoja ne visada švarus upių ir kitų vandens telkinių vanduo, ar naminių gyvulių šlapumas.
Pagrindinėmis bado, skurdo ir ligų priežastimis Afrikoje yra: maisto trūkumas, ligos, ypač maliarija ir ŽIV, geriamo vandens stygius, sausros, potvyniai, žemės drebėjimai. Tarp sekančio lygio problemų – per didelė žmonių socialinė nelygybė, tarptautinės skolos, brangstantys maisto produktai, vergija ir bedarbystė, neraštingumo bei vaikų mirtingumo procentas, vietinių politikų, ypač didikų, neprofesionalumas bei netinkamas elgesys. Tuo metu, kai tūkstančiai žmonių miršta badu, jie skęsta prabangoje…
Siekdami išsigelbėti nuo skurdo, bado ir mirties, Afrikos gyventojai persikrausto iš vienos pastarojo regiono valstybės į kitą. Pavyzdžiui: somaliečiai bėga į Etiopiją. Panašios problemos Kenijoje, Eritrėjoje ir kitose šalyse, kur kasdien iš bado miršta daugybė žmonių.
Būtina didinti humanitarinę pagalbą Afrikai, nukreipiant į šį regioną didesnes maisto bei medikamentų siuntas, siųsti įvairių specialistų-mokytojų, inžinierių, medikų, statybininkų ir kt., kad galėtų įtakoti vietinių gyventojų politinį bei ekonominį gyvenimą.
Po renginio, mėgaudamiesi gaiviaisiais gėrimais, svečiai aptarė rezultatus.