Lietuvos žmonėms, Sąjūdininkams
Žiniasklaidai
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos D E K L A R A C I J A
Pasitarnaukime Lietuvai
1987 08 23 Lietuvos Laisvės Lygos drąsuolių surengtas mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo pabudino žmones ir davė papildomos drąsos impulsus. Inteligentiškoje, valstietiškoje, darbininkiškoje ir studentiškoje aplinkoje vis dažniau girdėjosi žodžiai – demokratija, laisvė, nepriklausomybė, Bažnyčia, genocidas, garbinga Lietuvos praeitis, demokratinė Europa, demokratinis pasaulis.
Tarytum iš saugomų lagerių prasiveržė šimtų tūkstančių areštuotų, kankintų, ištremtų, nužudytų, represuotų, sukilusių ir 10 metų trukusiame partizaniniame kare dalyvavusių Lietuvos žmonių didvyriška epopėja.
1988 06 03 į Lietuvos Mokslų Akademiją susirinko daug aktyvių žmonių. Jie siūlė permainas ekonomikoje, demokratijoje, politikoje. Siekiant propaguoti naujoves ir operatyviai spręsti klausimus buvo IŠRINKTA Sąjūdžio iniciatyvinė 35 asmenų grupė.
Daugelis mūsų yra tų įvykių dalyviai ir liudininkai, todėl pareiškiame, kad jie buvo IŠRINKTI iš susirinkimo dalyvių tarpo. Jie privalėjo vykdyti susirinkusiųjų valią, nes taip buvo susitarta. Jie tai sėkmingai vykdė. Likusieji ir daugybė kitų aktyviai kūrė Sąjūdžio grupes, bendrijas mokslo įstaigose, gamybiniuose kolektyvuose, žemės ūkio organizacijose, sveikatos įstaigose.
1988 10 22–23 Vilniuje įvyko Steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas.
Daugelis deklaruoja, kad Lietuvoje atsikūrusios arba susikūrusios partijos veikia demokratiškai ir sprendžia gyvenimiškas Lietuvos žmonių problemas. Tačiau dažnai pastebima, kad partijos daugiau sprendžia savo įtakos arba grupuočių problemas ir retai atstovauja rinkėjų interesus.
Siautėja bedarbystė, o politikai ir verslininkai sprendžia imigrantų įteisinimo klausimus. Milžiniški žemės plotai dirvonuoja – maisto produktai masiškai importuojami. Lietuviai bėga į kitas valstybes. Didėja socialinė atskirtis. Nugirdoma ir kvaišalais nuodijama Lietuva. Seime po 4,5 metų pertraukos atidaryti 3 alkoholinių gėrimų prekybos taškai. Visuomenę šiurpina teismų nutartys, žudynės, smurtautojai, 240 policininkų elgesys Klonio gatvėje. Žeminamas valstybingumas, tautiškumas, Bažnyčia, valstybinė kalba. Pagal apklausas žmonės labiausiai nepasitiki Seimu ir partijomis. Trinama istorinė atmintis. Totaliai brukama genderizmo ideologija. Diegiamos vaikų nusavinimo ir gėjų bei lesbijiečių, vienalyčių poravimosi įteisinimo sistemos.
TODĖL SĄJŪDIS TURI BUDĖTI.
2013 06 01 Lietuvos Seimo Kovo 11 – osios akto salėje susirinko Lietuvos Sąjūdžio XIV suvažiavimas. Suvažiavimą sveikino Jos Ekscelencija LR Prezidentė D. Grybauskaitė. Suvažiavime kalbėjo Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas, pirmasis Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Kovo 11 – osios akto signataras, Europos parlamento narys profesorius V. Landsbergis, Jo Eminencija kardinolas A. J. Bačkis, Seimo pirmininko pavaduotoja I. Degutienė, Kovo 11 – osios akto signatarai K. Motieka, A. V. Patackas ir A. Endriukaitis, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas R. Kupčinskas ir kt. Suvažiavimas apžvelgė Lietuvos Sąjūdžio veiklą per 25 metus. Suvažiavimas paskelbė VIENYBĖS IR BROLYBĖS ATSIŠAUKIMĄ. Priėmė visą eilę nutarimų. Lietuvos Sąjūdžio pirmininku išrinktas V. Žilius, Tarybos pirmininku – A. Tučkus ir Lietuvos Sąjūdžio taryba iš dvidešimt penkių asmenų.
2013 06 03 Lietuvos Seimas paminėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo dienos 25– asias metines. Minėjimo dalyviai susirinko į Lietuvos Mokslų Akademiją ir prisiminė anų laikų istoriją.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugelis sąjūdininkų per praėjusį laikmetį aktyviai dirbo. Miestuose ir rajonuose veikė ir veikia Lietuvos Sąjūdžio skyriai, darbą organizuoja tarybos.
Kartais pasigirsta kalbos, kad reikalingas antrasis arba trečiasis Sąjūdis, kad reikia atkurti Sąjūdį. Todėl pareiškiame, kad Sąjūdžio atkurti nereikia, nes jis niekada nebuvo nutraukęs savo veiklos – jis veikė, veikia ir veiks.
Norime atkreipti dėmesį, kad kai kurios partijos, interesų grupės, priklausoma žiniasklaida stengiasi vaizduoti nematantys sąjūdininkų ir jų veiklos. Todėl pareiškiame, kad tai priešų pyktis ant sąjūdininkų ir tai yra įvertinimas, įrodymas, kad sąjūdininkai dirba.
Vilniaus sąjūdininkai 2013 03 27 Lietuvos Mokslų Akademijoje taip pat paminėjo Sąjūdžio 25 metų veiklos jubiliejų. Buvo apdovanota padėkos raštais apie 260 aktyviausių sąjūdininkų. Dalyvaujant chorui ir jauniesiems skautams buvo pagerbti išėjusieji į amžinybę. Šiame susirinkime Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius į tarybą išrinko 38 asmenis iš 24 organizacijų. Patvirtinta valdyba ir suburtos 6 grupės. Taryba renkasi 2 kartus per mėnesį spręsti aktualiausias Vilniaus miesto problemas. Apie Vilniaus Sąjūdžio tarybos veiklą rašoma tarybos tinklapyje www.sajudis.com
Kas nori pasitarnauti Lietuvos Sąjūdžio Programai įgyvendinant ir ginant Lietuvos žmonių interesus, kviečiame aktyviai dalyvauti Sąjūdžio miestų ir rajonų renginiuose.
Nereikia prasimanymų apie naujų sąjūdžių kūrybą – Sąjūdis veikia. Telkimės ir dirbkime Tėvynės gerovei.
Siekiant teisingo informacijos viešinimo ir darbų koordinavimo privalome spręsti televizijos laidos panašios į „Atgimimo banga“ atkūrimą LRT.
Dėkojame žiniasklaidos institucijoms viešinančioms sąjūdininkų veiklą.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, A. Augulis, A. Bagdonavičienė, K. Balčiūnas, S. Boreika, A. Budriūnas, I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, J. Jaramaitienė, J. Kaminskaitė, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, V. Nivinskienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, V. Ramanauskas, P. Rutkauskas, R. Simonaitis, A. Skaistys, P. Sakalauskas, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius: +370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691
el.paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com