Tėvynė mūsų

Pavargę nuo rinkimų

Written by admin · 2 min read

Kauno miesto tarybos narys 2003-2007

Įsitikinimai     
GERIAU leisti žmonėms užsidirbti NEGU priversti juos prašyti pašalpos ar bėgti iš Lietuvos. GERIAU keisti mokesčių sistemą NEGU teikti mokesčių lengvatas atskiriems verslams.   GERIAU visokeriopai remti šeimas, atsakingai nešančias tėvystės naštą NEGU švaistyti valstybės pinigus kitur.     

 

GERIAU deramai pasirūpinti silpnaisiais, o stipriesiems sudaryti sąlygas veikti NEGU erzinti tiek vienus, tiek kitus.                                                                                                                     GERIAU sukaupti ir naudoti finansinius fondus NEGU lupikauti iš besimokančių ir pradedančių savo verslą bei dar blogiau – pasmerkti skurdui garbaus amžiaus žmones.

******

Lietuvos situacija apibūdinama paprastai – nuovargis. Žmonės jaučiasi ir yra niekam nereikalingi, jų darbai bei sugebėjimai niekam nereikalingi, taigi ir įstaigos, kuriose jie dirba(dirbo) tampa nereikalingomis. Kaip ir , regis, pasmerktos pastangos čia kažką sukurti, padaryti. Kūrybai reikia pamatinio dalyko – laivės veikti ir pasitikėjimo žmonėmis. O nesama nei vieno, nei kito dalyko.

Situaciją gerai nusako mūsų pačių susikurtos gyvenimo sąlygos. Antai studijos, įvairios prekės bei paslaugos pas mus brangiausios, lygiai kaip brangiausi vietiniai ar tarptautiniai bankiniai pervedimai už tas prekes ar paslaugas, o atlyginimai – visi žinom – žemiausi.

Taigi arba esame patys turtingiausi ir mums nieko nereiškia mokėti už viską brangiau, arba patys skurdžiausi, nes visiems reikia uždirbti ir iš tų kelių likusių žmonių, norinčių čia gyventi, mokytis, kažką pirkti bei vartoti ar daryti bankinius pavedimus.

    Reikalavimai gydytojams, dėstytojams, verslininkams kone patys didžiausi Europoje. Viešiesiems pirkimams taikomi reikalavimai patys griežčiausi ES, visų sutarčių vykdymo priežiūra griežčiausia. Kokia išvada? Ko siekiama? Tikslas vienas – susinaikinti. Arba pasmerkti save skurdui.

Iš kitos pusės, reikalavimai gydytojams, dėstytojams, verslininkams kone patys didžiausi Europoje. Viešiesiems pirkimams taikomi reikalavimai patys griežčiausi ES, visų sutarčių vykdymo priežiūra griežčiausia. Kokia išvada? Ko siekiama? Tikslas vienas – sąmoningas ar ne – susinaikinti. Arba pasmerkti save ilgalaikiam skurdui. Užuot energiją ir jėgas kreipę kūrybai, jas skiriame totalinei kontrolei ir vieni kitų persekiojimui.

Visi suprantame verslo esmę: dirbti be pelno nėra prasmės. Tačiau kodėl tokio pat rentabilumo imam reikalauti iš viešosiojo sektoriaus: švietimo, sveikatos apsaugos ar visuomeninio transporto? Ir pasirodo, kad viskas čia nerentabilu. O kai viskas nerentabilu, tai nerentabili ir Lietuvos valstybė.

Išvada viena: ją reikia uždaryti. Tai iš kur atsiranda norintys joje prezidentauti ar jai „atstovauti“ Europarlamente? Pasirodo, Lietuva nėra nerentabili visiems be išimties. Kai kam ji ypač pelninga. Na, ir dabar mintyse susikurkim sąrašą tų, „kurie nusipelnė gyventi geriau“. Aišku, kad jame, be valdžios priedangoje verslą „kūrusių“ apsukrių veikėjų, būtų visa naujoji nomenklatūra, kurioje yra  Prezidento institucija, etatiniai Seimo,Europarlamento nariai ar ministerijų, kitų valstybinių įstaigų viršininkai.

Bet už situaciją, kurią geriausiai apibūdina žodis „nuovargis“ (ir neviltis), labiausiai atsakingi yra būtent šie nusipelniusiųjų  sąrašo žmonės. Rinkdami juos ar jų statytinius tarsi pritariam tam farsui, į kurį jie mus įstūmė ir kurį jie vadina (lietuviška) demokratija.

Prezidento rinkimų kampanija buvo tarsi nematoma, ji patvirtina nuojautą, kad tai viso labo tėra užkulisinių susitarimų vykdymas. Susitarimui įvykdyti reikia tik, kad žmonės ateitų prie balsadėžių.

Dar keli žodžiai apie Lietuvoje veikiančias „sistemines“politines partijas ir jų veiklą Prezidento rinkimų metu. Socialdemokratai nors kelia savo kandidatą – stiprus jis ar silpnas, spręs rinkėjai. Tuo metu konservatoriai ir liberalai, nekeldami savo kandidatų, pasielgė ciniškai. Ko verti, pavyzdžiui,  konservatorių pamokslavimai apie mistines tautos vertybes ir jų gynimą iki paskutinio kraujo lašo, jei patys rinkimuose agituoja už atstovą senosios nomenklatūros, sovietiniais laikais, naikinusios tautą su visomis jos vertybėmis?

Užuot rinkus Prezidentą ir Europarlamentą, gal tikrai geriau pailsėti tiesiogine šio žodžio prasme. Ir sukaupti bent menkas likusias jėgas mus išlaisvinti galinčiai kūrybai.