Nelygybė Lietuvoje bado akis: 10 proc. Lietuvos gyventojų tenka vos 2 proc. visų pajamų, o 10 proc. turtingiausiųjų – 28 procentai. Atsidūrėme paradoksalioje ir pavojingoje situacijoje, kai sparčiai augant ekonomikai atskirtis ne mažėja, o toliau plečiasi.Politikai ir ekspertai sutaria, kad pajamų nelygybė yra viena opiausių problemų mūsų šalyje. Pripažįstama, kad esame padarę didžiulę pažangą artėdami prie Vakarų Europos šalių gyvenimo lygio, sugebėjome įveikti krizę ir mūsų ūkis demonstruoja vieną sparčiausių augimo tempų Europos Sąjungoje (ES). Deja, skirtingos gyventojų grupės nevienodai junta ekonominio augimo vaisius. Be to, kas penktas žmogus šalyje skursta, o sunkiai verčiasi ne tik bedarbiai ar kiti socialiai remtini asmenys, bet ir mažai uždirbantieji, pensininkai.Vakar į Lietuvos banko organizuotą ekonomikos konferenciją susirinkę Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai, mokslininkai diskutavo apie pajamų nelygybės keliamą riziką ir teikė pasiūlymus, kaip mažinti atotrūkį.
Pajamos skiriasi 7 kartus
ES statistikos agentūra Eurostatas skelbia, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Bendrijoje, o skurde gyvena daugybė žmonių. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pažymėjo, kad didelė dalis skurstančiųjų – tvarkingi, dirbantys, už mažą (minimalų ar net mažesnį) atlyginimą šeimas išlaikyti bandantys žmonės, taip pat darbo nerandantys ar visą gyvenimą dorai dirbę pensinio amžiaus tėvynainiai. „Tai yra blogos žinios. Tačiau užvis blogiausia štai kas: nors ekonomika auga, pajamų nelygybė toliau didėja. Ir didėja itin sparčiai. Palyginkime: 2012 metais 20 proc. turtingiausiųjų ir 20 proc. vargingiausiai gyvenančiųjų pajamos Lietuvoje skyrėsi 5 kartus. Pernai šis rodiklis jau viršijo 7 kartus“, – sakė jis.
V. Vasiliausko teigimu, išorės stebėtojai neretai būna linkę Lietuvą pagal pajamų nelygybę tapatinti ne su Šiaurės ir netgi ne su Rytų Europa. Kartais esame gretinami su ekonomiškai silpniau išsivysčiusiomis valstybėmis. „Mums tokie „radikalūs“ palyginimai nepatinka. Mėginame juos aiškinti dideliu šešėlinės ekonomikos mastu Lietuvoje. Tačiau tai nėra nei padėtį lengvinanti, nei ją pateisinanti aplinkybė. Greičiau priešingai“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Kyla galimybių nelygybės grėsmė
Pasak V. Vasiliausko, ilgą laiką vyravo įsitikinimas, kad auganti ekonomika ilgainiui savaime sušvelnins pajamų nelygybę, todėl valdžios reikalas – sudaryti sąlygas kuo spartesnei šalies ūkio plėtrai, o ne gilintis į tolygesnį augimo rezultatų paskirstymą visuomenėje. „Patogi doktrina. Ji ilgai teikė teorinį pagrindą ignoruoti problemą ir neįvertinti to, kas akivaizdu: pernelyg mažos pajamos riboja skurstančių žmonių galimybes įpirkti net būtiniausias prekes ir paslaugas. Taip smukdoma ne tik jų gerovė, bet ir bendrasis šalies vidaus vartojimas. Kitaip tariant, pernelyg didelė pajamų nelygybė trukdo ekonomikai augti sparčiau ir tvariau, – akcentavo jis. – Kita vertus, pajamos – tai ne tik ekonomika. Palikta savieigai, pajamų nelygybė giliai įsišaknija. Kyla grėsmė, kad ilgainiui ji gali virsti galimybių nelygybe. Mano įsitikinimu, tai – pati neteisingiausia iš visų žinomų nelygybės formų. Ir klastingiausia, nes iš jos kyla įtampa, nusivylimas savo valstybe ir galiausiai – sprendimai, vadinami emigracija. Jos mastus irgi mėginame interpretuoti, aiškinti statistikos efektais, paklaidomis, privalomojo sveikatos draudimo poveikiu ar dar kuo nors. Tačiau faktai yra nepaneigiami.“
Ką apie šią situaciją kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjas, ekonomistas Romas Lazutka, skaitykite portale lzinios.lt (http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/situacija-gresminga-priejome-liepto-gala/251622).
„Lietuvos žinios“