Politikų nuomone, ne tik Dievas yra visagalis, bet ir jie patys. Tai darosi akivaizdu iš to, kaip vilkinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimas, kad pas mus galiojanti nuostata, draudžianti būti renkamam į postą, kurį užimant privalo būti duodama priesaika Tėvynei, pažeidžia žmogaus teises.
Niekam ne paslaptis, kad kol kas minėta nuostata aktuali tik vienam politikui – buvusiam prezidentui Rolandui Paksui. Nesvarbu, ar tu pritari jo pažiūroms, ar jis tau priimtinas kaip politikas, reikia pripažinti, kad R.Paksas turi teisę jaustis atpirkimo ožiu. Ir taip pat reikia pripažinti, kad teisingumas jo atžvilgiu iki šiol neatkurtas.
Taip, Seime ką tik surinkta 100 parašų, kad pagaliau būtų svarstoma Konstitucijos pataisa, kuria būtų įgyvendintas jau daugiau nei ketverių metų senumo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas R.Pakso atžvilgiu. Sprendime konstatuojama, kad draudimas asmeniui, kurį Seimas apkaltos būdu pašalino iš einamų pareigų, visam laikui būti renkamam Seimo nariu yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai. Deja, per daugiau nei 4 metus Seimas taip ir neprisiruošė įvykdyti šio teismo sprendimo. Jau artėta prie to, tačiau pasipainiojo prezidento rinkimai ir konservatoriai bei liberalai, nenorėdami, kad būtų sudaryta konkurencija jų proteguojamai kandidatei į šalies vadovo postą, sprendimą dėl R.Pakso boikotavo.
Politikai, deja, jaučiasi kaip dievai arba bent jau blogiausiu atveju kaip teisėjai, leidžiantys sau nuspręsti tai, ko nuspręsti jie neturi teisės. Ir iš viso keista: vos tik Strasbūro teismas nusprendžia, kad pažeistos kokio nors nusikaltėlio teisės, Lietuva suskuba tas teises atkurti. Šiuo atveju – nieko. Kai politikams paranku, jie tvirtina, esą tarptautinė teisė yra aukščiau už Lietuvos teisę (taip buvo, pavyzdžiui, kai buvo organizuojamas Žemės referendumas, kurio oponentai garsiausiai šaukė, kad tai prieštarautų būtent tarptautinei, ypač ES, teisei). O dabar Europos Žmogaus Teisių Teismas akivaizdžiai pasakė, kad draudimas per apkaltą pašalintam asmeniui dalyvauti Seimo rinkimuose yra neteisėtas. Tačiau šįkart tarptautinė teisė kažkodėl sumenkinama.
Be to, būtent politikai savo balsavimu gali nuspręsti, ar aukštas pareigas einantis valstybės pareigūnas nusipelno apkaltos. Kiekvienas žudikas, prievartautojas, teroristas teismo sprendimą jo atžvilgiu gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui. O per apkaltą nušalintas žmogus laikomas žemesniu už žmogžudį ir tokios teisės neturi, apkaltos peržiūros instituto iš viso Lietuvoje nėra. Lyg apkaltos palaikytojai yra neklystantys.
Jau minėti konservatoriai ir liberalai vis tiek mėgsta tvirtinti, kad R.Paksui atvėrus kelią į Seimą dar nereikštų, kad jis galėtų būti renkamas ir prezidentu. Šiuo atžvilgiu įstatymuose yra įteisinta dviprasmybė. Prezidento rinkimų įstatyme pasakyta, kad šalies vadovu negali būti renkamas šiurkščiai Konstituciją pažeidęs ar priesaiką sulaužęs asmuo. Tačiau Konstitucijoje tokių išlygų nėra. Joje tiesiai šviesiai nurodoma: prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, jei jis gali būti renkamas Seimo nariu. O Konstitucija yra Pagrindinis šalies įstatymas.
respublika.lt