Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 5 metai
Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Eminencijai Kardinolui Rolandui Makrickui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos
Pirmininkui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkui Juozui Olekui
LR Ministrei Pirmininkei Ingai Ruginienei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
Pirmininkui Rimantui Sinkevičiui
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Pirmininkui Juliui Sabatauskui
LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos
Pirmininkui Dariui Jakavičiui
LR Seimo nariams
Europos Parlamento nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
P R A Š Y M A S
DĖL LAISVĖS GYNĖJO STATUSO SUTEIKIMO
Vilnius, 2025-11-06
2026-01-13 LIETUVOJE IŠKILMINGAI BUS MINIMOS 35-osios PERGALĖS
METINĖS PRIEŠ ŽIAURIAUSIĄ PASAULIO PRIEŠĄ.
2021 m. birželio 10 d Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio
statuso įstatymą Nr. XIV-389, kurio antrame punkte nurodyta, kad Laisvės gynėjų grupės
yra: 1) kariai savanoriai; 2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos
skyriaus pareigūnai; 3) Valstybės saugumo departamento pareigūnai; 4) Muitinės
departamento pareigūnai; 5) policijos pareigūnai; 6) šauliai. 2024 metais statusas buvo
įteisintas Valstybės kontrolės ir Prokuratūros pareigūnams.
Prieš priimant įstatymą ir jį priėmus daugybę kartų buvo kreiptasi į institucijas, kad
Laisvės gynėjo statusas būtų suteikiamas sovietų nužudytiems Lietuvos gynėjams Loretai
Asanavičiūtei, Vytautui Koncevičiui, Virginijui Druskiui, Vidui Maciulevičiui, Dariui
Gerbutavičiui, Titui Masiuliui, Rolandui Jankauskui, Apolinarui Povilaičiui, Rimantui
Juknevičiui, Alvydui Matulkai, Alvydui Kanapinskui, Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui
Kavoliukui, Vytautui Vaitkui, apie 1000 sužeistųjų prie Televizijos bokšto ir prie Radijo ir
televizijos komiteto ir gynusiems svarbius objektus, budėjusiems prie Parlamento ir prie
Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos darbuotojams, žaliaraiščiams, sąjūdininkams,
žiniasklaidos atstovams, asmenims atidavusiems ginklus. Kadangi per tą laiką buvo teikta
daug laiškų ir jie yra organizacijų ir Seimo nario archyvuose pateikiame tik 2023-10-04
prašymą dėl Laisvės gynėjo statuso. Cituojame vieną pastraipą iš šio laiško: „SUSIDARO
NUOMONĖ, KAD SUTEIKUS Laisvės gynėjo statusą nužudytiems ir sužeistiems prie
Televizijos bokšto, gydytojams ir medicinos darbuotojams gydžiusiems ir dar dabar
gydantiems Televizijos bokšto gynėjus, barikadų statytojams, prisiekusiems ir budėjusiems
Parlamente nestatutiniams pareigūnams, kunigui Robertui Grigui, žurnalistams Eglei
Bučelytei, Andriui Petrulevičiui, Albinui Kentrai ir kitiems gali kai kuriems seimūnams,
teisininkams ar valstybės pareigūnams ištikti širdies smūgis arba dar daugiau.“
Į mūsų laiškus kai kada buvo atsakoma, kad nukentėjusieji pagerbiami pagal
Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio
11 – 13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo
(2000.01.04,, Nr. 8-1517) 2 str. punktą asmuo PRIPAŽĮSTAMAS
NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJU, NUKENTĖJUSIU NUO 1991 M. SAUSIO 11-13 D
IR PO TO VYKDYTOS SSRS AGRESIJOS.
Laiškuose atsakingiausioms organizacijoms ir vadovams rašėme ir siūlėme mūsų
prašymus perduoti svarstyti LR Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui, LR
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, gal dar kitiems komitetams bei LR Seimo Laisvės
kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai ir kad komitetų ir komisijos nariai susirinkę
svarstytų mūsų prašymą, išklausytų buvusį Krašto apsaugos departamento generalinį
direktorių Audrių Butkevičių, buvusį Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo viršininką
atsargos pulkininką Joną Gečą, 2018 metų pradžioje suburtos Nevyriausybinių
organizacijų vienijančių 1991-1992 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sudarytą
komisiją Nepriklausomybės gynėjo statuso suteikimui narius Arnoldą Barysą, Audrių
Demenių, Gasparą Genzbigelį, Leoną Kerosierių, Arnoldą Kulikauskį, Rimvydą Mintautą,
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininką brigados generolą Česlovą Jezerską,
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Parlamento barikadų statytojų skyriaus pirmininką
Stanislovą Žilinską, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos ir kitų
organizacijų aktyviai dalyvavusių Lietuvos gynyboje atstovus (laišką pridedame). Į TAI
NEBUVO SUREAGUOTA.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad Laisvės gynėjų statuso
ĮSTATYMO PREAMBULĖJE RAŠOMA:
Lietuvos Respublikos Seimas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, kad „Tauta ir
kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės
nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, kad „Lietuvos valstybės
gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė
ir pareiga“; konstatuodamas, kad:
Okupantų mėginimas 1991 m. sausio 11–13 d. įvykdyti karinį valstybinį perversmą
baigėsi nesėkmingai; dėl okupantų vykdytos agresijos ginkluoto sovietų užpuolimo metu
prie Televizijos bokšto bei Televizijos ir radijo komiteto žuvo 13 asmenų, apie 600 asmenų
buvo sužeisti ir traumuoti, prie Spaudos rūmų 1991 m. sausio 11 d. sunkiai sužeistas
Spaudos rūmų gynėjas;
Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos valstybės
gynyba rėmėsi individualiu gynybos principu, kai, nesant valstybės gynimo tarybos ar
atitinkamos institucijos, nesant nuostatų dėl karo padėties ar mobilizacijos paskelbimo,
piliečiai įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS
ekonominiams ir kariniams veiksmams;
PAŽYMIME, kad PREAMBULĖJE nurodoma apie okupantų vykdytas agresijas,
apie žuvusius ir sužeistus prie televizijos bokšto ir kitų objektų ir apie individualią gynybą
nesant valstybės oficialių nurodymų ar mobilizacijos ginant Lietuvą nuo užsienio
ginkluoto užpolimo.
ATKREIPIAME DĖMESĮ kad Konstitucinė nuostata, kad „Lietuvos valstybės
gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė
ir pareiga“ AIŠKIAI IR NEDVIPRASMIŠKAI AIŠKINA, kad Lietuvos piliečiai gynė
objektus ir kai kurie nukentėjo.
Lietuvos žmonės nuo pat agresijos pradžios, nesant ir niekam nežinant Seimo,
Vyriausybės įstatymų, įsakymų, potvarkių ar rekomendacijų savo valia pasitardami su
šeimos nariais, giminėmis ir artimaisiais ėmėsi Lietuvos gynybos veiksmų. Todėl masiškai
žmonės rinkosi prie svarbiausių objektų ir ypatingai prie televizijos bokšto, Lietuvos
televizijos ir radijo komiteto, Parlamento, Sitkūnų radijo stoties ir kitur.
PAŽYMĖTINA, kad prie šių objektų rinkosi dešimtys tūkstančių žmonių, kai tuo
tarpu įstatyme paminėtų statutinių pareigūnų buvo ženkliai žymiai mažiau, o kai kur
visiškai nebuvo.
VISI ŽINO, kad civiliai žmonės, gynę valstybinius objektus, nė su kuo nesudarinėjo
sutarčių, nuo nieko negavo įpareigojimų ir pavedimų, nes SAVO INICIATYVA,
GERBDAMI TĖVYNĘ, VALSTYBĘ IR BAŽNYČIĄ AUKOJOSI TĖVYNEI. ŽMONĖS
ĖJO Į KARĄ.
Žinoma, kad jie nepriiminėjo priesaikos ir nesudarinėjo jokios juridinės sutarties.
Tačiau atvykimas į objektą karo grėsmių akivaizdoje jau yra žmogaus įsipareigojimas ir
turėtų būti suprastas kaip priesaika įsipareigojimui įvykdyti. Be juridinės priesaikos prie
Televizojos bokšto buvo nužudyta 14 Lietuvos gynėjų, apie 1 000 buvo sužeista, daugybė
patyrė žlugdantį agresijos poveikį, patyrė materialinių nuostolių. Tačiau įstatymo rengėjai
ir balsavę už jį numatė teisinį statusą suteikti AŠTUONIOMS statutinių pareigūnų
grupėms.
Pergalės pamatai prieš agresorius buvo padėti prie Televizijos bokšto ir prie
Radijo ir televizijos komiteto ir galutinai pergalė buvo pasiekta kai Lietuvos gynėjai
gyvaja grandine apjuosė Parlamentą.
Lietuvos gynėjai pagerbiami dviem įstatymais – NEPRIKLAUSOMYBĖS
GYNĖJO ir LAISVĖS GYNĖJO. Nepriklausomybės gynėjo statusas buvo suteikiamas
nužudytiems ir sužeistiems įteikiant jiems savivaldybės mero pasirašytą pažymėjimą.
Laisvės gynėjo statusas suteikiamas 8 grupių statutiniams pareigūnams su valstybės
įgalioto asmens pasirašytu pažymėjimu ir apdovanojant jį Laisvės gynėjo ženklu
Nė viename įstatyme nenumatyta apdovanoti ir gynusius svarbius objektus,
budėjusiems prie Parlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos
darbuotojams, žaliaraiščiams, sąjūdininkams, žiniasklaidos atstovams, asmenims
atidavusiems ginklus. Šie Lietuvos gynėjai atitinka PREAMBOLĖJE nurodytus gynėjus.
Todėl daugeliui nesuprantama kodėl Lietuvos vadovai ir politikai nenorėjo ir iki šiol nenori
pagerbti aukščiau paminėtų Lietuvos gynėjų.
PASISKAITYKITE mūsų pateiktuose laiškuose pasaulio aukščiausių pasaulio
vadovų JAV Prezidento Joe Bideno, Europos Parlamento Pirmininkės Robertos Matsolos
atsiliepimus, kuriuose pirmu sakiniu kalbama apie sovietų nužudytuosius, o Lietuvos
politikai ir vadovai IKI ŠIOL TEBEAIŠKINA VISUOMENEI, kad jie nenusipelno Laisvės
gynėjo statuso. PRISIMINKIME, kad parlamente užsibarikadavusius saugojo gyvoji
barikada ir pirmiausia ji būtų buvusi sunaikinta. BET ŽMONĖS NEPASITRAUKĖ!!! Jie
nepasitraukė ir iš kitų objektų.
Esame girdėję kalbų, kad norint pagerbti mūsų minimus Lietuvos gynėjus reikėtų
papildyti Seimo priimtą Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą. Tai visiškai teisingi
pamąstymai ir pasiūlymai. Turime vilties, kad kas nors gerai susipažinęs su abiem
įstatymais pateiks projektą suteikti Laisvės gynėjo statusą ir mūsų minimiems Lietuvos
gynėjams. Todėl visi nukentėję ir ypatingai pasižymėję turėtų būti pagerbti Laisvė gynėjo
statusu.
Todėl dar kartą prašome įsigilinti į sausio 13-osios kovų epopėją ir sužinosite, kad
PERGALĘ lėmė visų bendri veiksmai.
PRISIMINKIME, kad prieškario Lietuvoje virš 44 tūkst Nepriklausomybės kovų
dalyvių buvo apdovanoti Lietuvos nepriklausomybės medaliais, kad apie 4 tūkst Lietuvos
gynėjų buvo apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais.
MANOME, kad svarbiausiais kriterijais suteikti Laisvės gynėjo statusą mūsų
Lietuvos minėtiems gynėjams galėtų būti prokuratūros pažymos apie aukas ir sužeidimus,
apdovanojimas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2018 metų pradžioje suburtos
Nevyriausybinių organizacijų vienijančių 1991-1992 metų Lietuvos Nepriklausomybės
gynėjų sudarytą komisiją Nepriklausomybės gynėjo statuso suteikimui surinkta medžiaga.
MES MANOME, KAD LAISVĖS GYNĖJO STATUSAS YRA AUKŠTESNIS IR
SVARBESNIS todėl daugiau kaip 4 metus prašome tą statusą suteikti ir nužudytiems
Lietuvos gynėjams Loretai Asanavičiūtei, Vytautui Koncevičiui, Virginijui Druskiui,
Vidui Maciulevičiui, Dariui Gerbutavičiui, Titui Masiuliui, Rolandui Jankauskui,
Apolinarui Povilaičiui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Matulkai, Alvydui Kanapinskui,
Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Vaitkui, apie 1000 sužeistųjų
prie Televizijos bokšto ir prie Radijo ir televizijos komiteto ir gynusius svarbius objektus,
budėjusiems prie Parlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos
darbuotojams, žaliaraiščiams, sąjūdininkams, žiniasklaidos atstovams, asmenims
atidavusiems ginklus
Iki PERGALĖS JUBILIEJAUS minėjimo liko DU MĖNESIAI.
PRAŠOME ATKREIPTI DĖMESĮ IR PASITARNAUTI LIETUVOS GYNĖJAMS.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G.
Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A.
Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas,
A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, E. Mirončikienė, L.
Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Teirautis: L. Kerosierius tel. 067 438 465
Adresas korespondencijai: L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius;
el. p. leonaslabora@gmail.com
PRIEDAS
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 7 metai
Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
Pirmininkui Laurynui Kasčiūnui
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Pirmininkei Irenai Haasei
LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos
Pirmininkei Paulei Kuzmickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
P R A Š Y M A S
DĖL LAISVĖS GYNĖJO STATUSO SUTEIKIMO
Vilnius, 2023-10-04
2021 m. birželio 10 d Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Laisvės gynėjo
teisinio statuso įstatymą Nr. XIV-389, kurio antrame punkte nurodyta, kad Laisvės
gynėjų grupės yra:
1) kariai savanoriai;
2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai;
3) Valstybės saugumo departamento pareigūnai;
4) Muitinės departamento pareigūnai;
5) policijos pareigūnai;
6) šauliai.
Mes didžiuojamės, kad daugeliui šių grupių atstovams jau suteikti Laisvės
gynėjų statusai. GARBĖ JIEMS.
Džiaugiamės, kad 2023 įregistruoti įstatymų projektai, kuriais siūloma suteikti
Laisvės gynėjo statusą Valstybės kontrolės ir Prokuratūros pareigūnams.
ATKREIPIAME DĖMESĮ. kad Lietuvos gynėjų sugrupavimas į 6 grupes nuo
pat įstatymo paskelbimo iškėlė daug klausimų ir daugybės Lietuvos gynėjų
pergyvenimų dėl įvertinimo ir parodė Seimo narių ir teisės žinovų užsiangažavimą ir
susipainiojimą įstatymų labirinte ir krikščioniškoje moralėje. Turbūt niekas
pasaulyje nesupras LR Seimo 2021-06-10 priimto įstatymo Dėl Laisvės gynėjo
statuso TEISĖKŪROS SUBTILYBIŲ kai sovietų nužudyti pasieniečiai gali gauti
Laisvės gynėjo statusą, o sovietų nužudytieji prie Televizijos bokšto negali gauti
Laisvės gynėjo statuso. Dar daugiau klausimų ir neapykantos sukelia įstatymdavių
aiškinimai,
kad nestatutiniams anksčiau buvo skirti valstybiniai apdovanojimai, invalidumo
pensijos, už valdiškus pinigus laidojama. Visiems žinoma, kad ir statutiniai
pareigūnai anksčiau panašiai buvo pagerbiami ir materialiai paskatinti. Įdomu tai,
kad kai kurie Seimo nariai balsavę už įstatymą atsisako inresantams
paaiškinti.
ĮSTATYMO PREAMBULĖJE RAŠOMA:
Lietuvos Respublikos Seimas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, kad
„Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į
Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“,
kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno
Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“; konstatuodamas, kad:
Okupantų mėginimas 1991 m. sausio 11–13 d. įvykdyti karinį valstybinį
perversmą baigėsi nesėkmingai; dėl okupantų vykdytos agresijos ginkluoto sovietų
užpuolimo metu prie Televizijos bokšto bei Televizijos ir radijo komiteto žuvo 13
asmenų, apie 600 asmenų buvo sužeisti ir traumuoti, prie Spaudos rūmų 1991 m.
sausio 11 d. sunkiai sužeistas Spaudos rūmų gynėjas;
Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos
valstybės gynyba rėmėsi individualiu gynybos principu, kai, nesant valstybės
gynimo tarybos ar atitinkamos institucijos, nesant nuostatų dėl karo padėties ar
mobilizacijos paskelbimo, piliečiai įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis
priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ir kariniams veiksmams;
ATKREIPIAME DĖMESĮ kad Konstitucinė nuostata, kad „Lietuvos
valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos
Respublikos piliečio teisė ir pareiga“ AIŠKIAI IR NEDVIPRASMIŠKAI AIŠKINA,
kad Lietuvos piliečiai gynė objektus ir kai kurie nukentėjo.
Lietuvos žmonės nuo pat sovietinės agresijos pradžios, nesant ir niekam
nežinant Seimo, Vyriausybės įstatymų, įsakymų, potvarkių ar rekomendacijų savo
valia pasitardami su šeimos nariais, giminėmis ir artimaisiais ėmėsi Lietuvos
gynybos veiksmų. Todėl masiškai žmonės rinkosi prie svarbiausių objektų ir
ypatingai prie televizijos bokšto, Lietuvos televizijos ir radijo komiteto, Parlamento,
Sitkūnų radijo stoties ir kitur.
PAŽYMĖTINA, kad prie šių objektų rinkosi dešimtys tūkstančių žmonių, kai
tuo tarpu įstatyme paminėtų statutinių pareigūnų buvo ženkliai žymiai mažiau, o kai
kur visiškai nebuvo.
VISI ŽINO, kad civiliai žmonės, gynę valstybinius objektus, nė su kuo
nesudarinėjo sutarčių, nuo nieko negavo įpareigojimų ir pavedimų, nes SAVO
INICIATYVA, GERBDAMI TĖVYNĘ, VALSTYBĘ IR BAŽNYČIĄ AUKOJOSI
TĖVYNEI.
Žinoma, kad jie nepriiminėjo ir nesudarinėjo jokios juridinės priesaikos.
Tačiau atvykimas į objektą karo grėsmių akivaizdoje jau yra žmogaus
įsipareigojimas ir turėtų būti suprastas kaip priesaika įsipareigojimui įvykdyti. Be
juridinės priesaikos prie Televizojos bokšto buvo nužudyti 14 Lietuvos gynėjų, apie
1 000 buvo sužeista, daugybė patyrė žlugdantį agresijos poveikį, patyrė materialinių
nuostolių. Tačiau įstatymo rengėjai ir balsavę už jį numatė teisinį statusą suteikti tik
ŠEŠIOMS statutinių pareigūnų grupėms.
Pergalės pamatai prieš rusiškuosius agresorius buvo padėti prie
Televizijos bokšto ir prie Televizijos ir radijo komiteto ir galutinai
pergalė buvo pasiekta kai Lietuvos gynėjai gyvaja grandine apjuosė
Parlamentą.
2023-07-12 JAV Prezidentas Joe Bidenas kalbėjo Vilniaus universitete:
„Būtent Baltijos kelias, o ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu. Jūs
iškovojote savo Nepriklausomybę ir, kai sovietai norėjo ją iš Jūsų atimti, Jūs
pasakėte: „Ne! To niekada nebus“. 1991 metais, Sausio 13-ąją, Jūs vieningai
gynėte savo televizijos bokštą. Jūs gynėte savo Laisvę. Už savo laisvę 14 didvyrių
paaukojo savo gyvybę ir tai įrodė, kad niekas negali užgesinti šitos šalies Laisvės
liepsnos. Telaimina Jus Dievas ir teapsaugo Jūsų Laisvę“. ATKREIPKITE
DĖMESĮ, kad JAV Prezidentas ypatingą dėmesį skyrė sovietų nužudytiems prie
televizijos bokšto. Tai reiškia, kad didžiausios šlovės nusipelnė sovietų nužudyti
Laisvės gynėjai. PARADOKSAS – tačiau Lietuvą valdantieji pagal generolo
leitenento A. Pociaus iniciatyvas ir pageidavimus priėmė įstatymą tik buvusiems
statutiniams pareigūnams suteikti Laisvės gynėjo statusą.
Žmonės, ėję ginti Tėvynę, įspėdavo vadovus, bendradarbius. Nė vienam jų
nebuvo įrašyta pravaikšta ir buvo apmokėta kaip darbo diena. Barikadų statytojas
autokranininkas Virginijus Baužys atsiminimuose rašė: “Kelionės lape derėjo
parašyti SIUNČIAMAS GINTI TĖVYNĖS” Gal apie tai turėjo susimąstyti
ĮSTATYMDAVIAI ir ypatingai A. Pocius. Daugelis Tėvynės gynėjų yra sunerimę
ir jaučiasi nepagerbti.
SUSIDARO NUOMONĖ, KAD SUTEIKUS Laisvės gynėjo statusą
nužudytiems ir sužeistiems prie Televizijos bokšto, gydytojams ir medicinos
darbuotojams gydžiusiems ir dar dabar gydantiems Televizijos bokšto gynėjus,
barikadų statytojams, prisiekusiems ir budėjusiems Parlamente nestatutiniams
pareigūnams, kunigui Robertui Grigui, žurnalistams Eglei Bučelytei, Andriui
Petrulevičiui, Albinui Kentrai ir kitiems gali kai kuriems seimūnams, teisininkams ar
valstybės pareigūnams ištikti širdies smūgis arba dar daugiau.
Daugybė Lietuvos gynėjų daugybę kartų kreipėsi į aukščiausias Lietuvos
institucijas prašydami, kad būtų papildytas įstatymas suteikti Laisvės gynėjo statusą
sovietų nužudytiems Lietuvos gynėjams Loretai Asanavičiūtei, Vytautui
Koncevičiui, Virginijui Druskiui, Vidui Maciulevičiui, Dariui Gerbutavičiui, Titui
Masiuliui, Rolandui Jankauskui, Apolinarui Povilaičiui, Rimantui Juknevičiui,
Alvydui Matulkai, Alvydui Kanapinskui, Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui
Kavoliukui, Vytautui Vaitkui, apie 1000 sužeistųjų prie Televizijos bokšto ir prie
Radijo ir televizijos komiteto ir gynusius svarbius objektus, budėjusiems prie
Parlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos darbuotojams,
žaliaraiščiams, sąjūdininkams, žiniasklaidos atstovams, atidavusiems ginklus.
Prašome gerbiamą Seimo Pirmininkę šį mūsų prašymą perduoti svarstyti LR
Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui, LR Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetui, gal dar kitiems komitetams bei LR Seimo Laisvės kovų ir
valstybės istorinės atminties komisijai ir kad komitetų ir komisijos nariai susirinkę
svarstytų mūsų prašymą, išklausytų buvusį Krašto apsaugos departamento generalinį
direktorių Audrių Butkevičių, buvusį Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo viršininką
atsargos pulkininką Joną Gečą, 2018 metų pradžioje suburtos Nevyriausybinių
organizacijų vienijančių 1991-1992 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sudarytą
komisiją Nepriklausomybės gynėjo statuso suteikimui narius Arnoldą Barysą, Audrių
Demenių, Gasparą Genzbigelį, Leoną Kerosierių, Arnoldą Kulikauskį, Rimvydą Mintautą
ir kitų organizacijų aktyviai dalyvavusių Lietuvos gynyboje atstovus, tame tarpe ir
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Parlamento barikadų statytojų skyriaus
pirmininką Stanislovą Žilinską. Paprašyti Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės
kanceliarijų, kad pateiktų komitetams ir komisijai gautų visuomeninių organizacijų
ir atskirų piliečių prašymus dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo nestatutiniams
Lietuvos gynėjams. Paprašyti, kad komitetų ir komisijos nariai išklausę paminėtų
atstovų arba gavę jų raštišką paaiškinimą parengtų įstatymo projektą dėl Laisvės
gynėjo statuso suteikimo ir kad projektą pateiktų Seimo plenariniam posėdžiui
svarstyti, kad mūsų PRAŠYME paminėtų grupių nariams būtų suteiktas Laisvės
gynėjo statusas.
Prašome gerbiamo Prezidento patarimo dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo
nestatutiniams Lietuvos gynėjams.
Mes nesiskųsime Ginčų komisijai ir teismams, nesikreipsime į Europos
Žmogaus Teisių Teismą.
… ir, neduok Dieve, jeigu kas nors pabandytų … MES VĖL SUSIRINKSIME
GINTI LIETUVĄ MŪSŲ TĖVYNĘ BRANGIĄ.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotojas G. Adomaitis
Tarybos pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos narys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos
Parlamento barikadų statytojų skyriaus pirmininkas S. Žilinskas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A.
Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,
A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V.
Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, E.
Mirončikienė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S.
Žilinskas
Teirautis: L. Kerosierius tel. 867 438 465
Adresas korespondencijai: L. Kerosieriui Iki pareikalavimo,