PRISIMINKIME, KAD PRIEŠ 35 METUS –
Kai Lietuvoje buvo apie 35 tūkst. sovietinių kariškių,
Kai sausio 9 d sovietai į Vilniaus oro uostą atskraidino Pskovo divizijos
desantinuinkus ir KGB specialiosios paskirties grupę Alfa ir į Šiaulius buvo
atskraidinta daugiau kaip 30 SSRS karinių lėktuvų su desantininkais,
Kai Sausio 10 dieną SSRS Prezidentas M. Garbačiovas ultimatyviai
pareiklalauja nedelsiant atkurti SSRS Konstitucijos galiojimą Lietuvoje ir atšaukti
Lietuvos Respublikos įstatymus,
Kai Sausio 11 d sovietai masiškai puola Lietuvos svarbiausius objektus.
LIETUVOS GYNĖJAI STOJA GINTI NEPRIKLAUSOMYBĘ.
1991 sausio 13 d sovietų pajėgos puole Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir
televizijos komitetą.
Sudėję daug aukų ant Nepriklausomybės aukuro mes nugalėjome.
Per tris dešimtmečius Lietuva tapo demoktatine ir pripažinta valstybe
Europoje ir Pasaulyje.
ARTĖJA sausio 12-oji ir 13-oji kai žmonės iš visos Lietuvos rinksis prie
Parlamento kaip prieš 35 metus.
Mes dalyvausime jubiliejiniuose renginiuose, diskutuosime, melsimės,
giedosime, dainuosime ir prisiminsime anų laikų kovas ir žygdarbius.
Dalis susirinkusiųjų (statutiniai) segės Laisvės kovotojų žymenį pagal pereitos
kadencijos Seimo nutarimą, dalis turės merų pažymėjimus apie sužeidimus.
Didžiausioji dalis gynusi svarbiausius objektus, stačiusieji barikadas, medicinos
darbuotojai, žurnalistai, žaliaraiščiai, sąjūdininkai stovėję gyvojoje barikadoje aplink
Parlamentą prisimins anų laikų šlovingus pasiaukojimus ir 35-rių metų veiklą; bet jie
nebus pagerbti pagal pereitos kadencijos Seimo įstatymą, o dabartiniams seimūnams
labai patinka konservatorių daugumos priimtas įstatymas ir nenoras papildyti
įstatymą pagerbti pasižymėjusiųjų. Žinotina, kad prieškaryje buvo pagerbta apie 44
tūkst. Nepriklausomybės kovų dalyvių.
Lukiškių aikštėje nestovės LAISVĖS MONUMENTAS, kurį privalu buvo
pastatyti pagal Seimo pirmininko V. Landsbergio 1999-02-11 d nutarimą. Bet kai V.
Landsbergis buvo Seimo pirmininku pagal ministro pirmininko G. Vagnoriaus 1998-
12-31 d nutarimą Grūto miške šalia Druskininkų buvo sustatyti komunizmo vadų ir
kolaborantų paminklai. Pasaulyje priimta paminklus statyti karžygiams ir
didžiavyriams, bet ne budeliams, kurie per 50 sovietinio genocido metų išnaikino
beveik trečdalį žmonių ir padarė žalos maždaug už 800 mlrd. JAV dolerių. Turbūt
labiau išniekinti Lietuvos nebeįmanoma. Gal Laisvės kovotojai kol kas patylės, kad
Lietuvos valdžios ir politinis elitas negerbia 1941 m. Birželio sukilimo, kad nemini 20
metų lenkų vykdytą Vilniaus krašto genocidą ir 1944-01-29 sovietinių raudonųjų
partizanų išžudyto ir sudeginto Kaniūkų kaimo. Gal konservatoriai ir LRT minint
jubiliejų nepropaguos neužmirštuolių.
Ir iš tikrųjų mes daug nuveikėme ir kiekvienas su naujais pasiekimais ir didžiule
pagarba ateis į jubiliejaus paminėjimus.
2025-10-10 aš išplatinau ODĘ SAUSIO TRYLIKTAJAI pagal 1943 metų italų
Laisvės kovotojų dainos BELLA CIAO motyvus.
Kai mes budėjom prie Telebokšto
O Bella Ciao! Bella Ciao! Bella Ciao, Ciao, Ciao
Čia rusai šaudė ir buožėm daužė.
MUZIKA (melodija)
(Dainuojant bet kuria kalba tariama Bela Čiau! Bela Čiau! Bela Čiau, Čiau,
Čiau – lietuviškai Sudie Mieloji! Sudie Mieloji! Sudie Mieloji, Sudie, Sudie. (Gal
Brangioji – gal mirties akivaizdoje būta ir kitokių kreipinių).
Greitukės klykė, dangus drebėjo
O Bella Ciao! Bella Ciao! Bella Ciao, Ciao, Ciao
Upeliais kraujas liejos čia.
MUZIKA (melodija)
Nužudė rusai dukrelę mielą
O Bella Ciao! Bella Ciao! Bella Ciao, Ciao, Ciao
Ir trylika karžygių sūnų.
MUZIKA (melodija)
Mes nugalėjom žiauriausią priešą
O Bella Ciao! Bella Ciao! Bella Ciao, Ciao, Ciao
Tai buvo sausio tryliktoje.
MUZIKA (melodija)
Mes giesmes giedam, dainas dainuojam
O Bella Ciao! Bella Ciao! Bella Ciao, Ciao, Ciao
Apgintoj žemėj Lietuvos
Sveika Mieloji! Sveika Mieloji! Sveika Mieloji, Sveika, Sveika, Sveika
Apgintoj žemėj Lietuvos.
MUZIKA (melodija)
GARBĖ SAUSIO KARŽYGIAMS IR DIDŽIAVYRIAMS
KAM NUSVIRO GALVA,
TAM DANGAUS ANGELAI
VAINIKĄ IŠ DEIMANTŲ PINA.
Jiems laurais spindinčias karūnas
Nupins poetai dainose,
Garbė ir meilė Jiems tebūna
Per amžius mūsų širdyse.
Leonas Kerosierius
Parlamento gynėjas
Tel. 0674 38465, el. paštas leonaslabora@gmail.com