LR Prezidentui G. Nausėdai 2026-05-29
LR Seimo pirmininkui J. Olekui
LR Ministrei pirmininkei I. Ruginienei
Kopija Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei V. Meiliūnaitei
DĖL ASMENS VARDO IR PAVARDĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo XIV-903 2, 3 ir 4 straipsnių
pakeitimo įstatymo projekto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau VLKK) pristatyme daugiausia
pateikta ne lingvistinių, o propagandinių argumentų tam, kad į projektą neįsigilinę VLKK nariai už jį
balsuotų. Esą asmenvardis su užrašyta dalimi „originalių“ raidžių yra nei autentiškas, nei lietuviškas,
nors taip užrašytos suslavintos LDK lietuvių pavardės ir t.t. gali tapti ir autentiškesnės, ir lietuviškos (žr.
prof. Z. Zinkevičiaus knygas). Poreikis išlaikyti tariamai „originalią“ pavardę didėjant emigracijai tai
aktualės, tai svarbus „tapatybės dalykas“. Lietuvos respublikos įstatymai pirmiausia priimami ne dėl
emigrantų, o dėl visų Lietuvos piliečių. Pavardės būna įvairios kilmės, žmogaus tapatybės jos kartais
neatspindi, o neslavintos pavardės Gerulis, Gražulis, Mažulis, Kiškelis ir t.t. užrašomos kaip tik
autentiškiau negu Gerul, Gražul, Mažul, Kiszkel.
Toliau nutarimo pristatyme agituojama, kad mokslinėje literatūroje, žiniasklaidoje
vartojami „originalūs asmenvardžiai“. Bet įstatymas daugiausia apimtų ne užsieniečių, o Lietuvos
piliečių pavardes ir ne tiek mokslinę literatūrą, o visuotinį vartojimą ir sukeltų chaosą tarp gyventojų,
institucijų . Žiniasklaidoje pagrįstai dažniau vartojama lietuviška rašyba ir net Trampas, Putinas ir kitų
valstybių vadovai dėl to neprotestuoja.
Dėl tobulėjančių technologijų atspindėti diakritikus esą tampa vis paprasčiau, bet
nepasakoma, net kiek tų diakritikų būtų: 120 ar 150, kas mokėtų ir privalėtų juos ištarti, kiek iš viso tai
kainuotų, kaip būtų baudžiami žiniasklaidos, policijos, medicinos, ugniagesių ir visi kiti darbuotojai,
kurie pagal iškvietimo užrašymą nuvyktų ne ten, kur būtų kviečiami ar tuos „diakritikus“ ištartų kitaip.
VLKK nariai nenurodė, kad įstatymo projekto tikslas – kiekvienam Lietuvos Respublikos
gyventojui sudaryti maksimalias sąlygas asmenvardžiuose gauti kuo daugiau nelietuviškų raidžių. Dėl to
2 straipsnis pildomas nauja 3 dalimi: lotyniško pagrindo rašmenys – 1) lotyniškos abėcėlės rašmenys, 2)
jų modifikuotos formos ir 3) rašmenys su diakritiniais ženklais.
Pagal 3, 4 straipsnius nelietuviškomis raidėmis asmenvardžius galėtų rašyti ne tik ne
lietuvių tautybės asmenys, bet ir jų vaikai, sutuoktiniai, visi asmenvardį įgiję užsienio valstybėje, kurių
tėvai ar vienas jų dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis ir visi, kurie patys ar kurių
vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos
valstybės pilietybę ir asmenvardis nelietuviškai įrašytas dokumento šaltinyje.
Tie šaltiniai neribojami – jie gali būti Rusijos imperijos, Lietuvą okupavusių valstybių –
SSSR, Lenkijos, Vokietijos ir t.t., visų laikotarpių bažnyčių, dabartinių užsienio valstybių ir t.t. Jei
dokumento šaltinyje asmenvardis įrašytas ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, prioritetas
teikiamas ne LR valstybinei lietuvių kalbai, o nelietuviškiems „lotyniško pagrindo rašmenims“.
Nutylima, kad šio įstatymo projekte jau kalbama ne apie lotyniško pagrindo vardyną
(kuriame lietuvių, lotynų kalbos sudarytų mažiau negu trečdalį raidžių), o apie valstybinės lietuvių
kalbos laipsnišką likvidavimą. Asmenvardžių rašymas kitų valstybių abėcėlėmis ir taikant kitų kalbų
rašybos taisykles paneigtų konstitucinį Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos statusą,
destabilizuotų mūsų rašybos, tarties, kirčiavimo, skaitymo normas, labai kenktų valstybinės kalbos
sistemai.
R. Tamašunienė, praėjusioje kadencijoje nuslėpusi 100 000 piliečių prašymą išlaikyti
Lietuvos vardyno rašybą, toliau pageidautų vietovardžių, gatvių pavadinimų, iškabų nelietuviškos
rašybos, regioninių kalbų, daugiau „tautinių mažumų“ švietimo įstaigų, kaip to reikalavo Koordinacinė
taryba lenkų teritorinei autonomijai kurti (paneigusi ir Kovo 11-osios aktą).
Daug daugiau pagrįstų pastabų dėl šio įstatymo projekto ir tuo pačiu dėl VLKK nutarimo
paskelbė Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba. Šiame Institute dirba gal 10 kartų daugiau
mokslininkų (lietuvių kalbos specialistų) negu jų yra VLKK.
Primename, kad „Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba nepritaria, kad ne lietuvių
tautybės asmenų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose
dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis
su tais diakritiniais ženklais, kurių nėra bendrinės lietuvių kalbos abėcėlėje.
Jų vartojimas paneigtų konstitucinį valstybinės kalbos statusą. Kad valstybinė kalba atliktų savo
funkcijas, ji turi būti stabili ir užtikrinti komunikacinius valstybės bei visuomenės
poreikius, stiprinti visų piliečių politinę sanglaudą. Kadangi Lietuvoje daugėja imigrantų,
priėmus įstatymo pakeitimą, kartu didėtų ir asmenvardžių rašybos įvairovė“.
Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir grėsmei valstybinei lietuvių kalbai reikalaujame:
- LR Vyriausybei, Seimui nedelsiant atmesti antikonstitucinį įstatymo projektą.
- VLKK atsižvelgti į LR Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą, LKI Mokslo Tarybos
išvadas, didelį visuomenės bei organizacijų pasipiktinimą ir nedelsiant persvarstyti
sprendimą dėl aukščiau minėto įstatymo projekto. - Įvertinti Teisingumo ministrės R. Tamašunienės LR Konstitucijos ir įstatymų
pažeidimus kenkiant valstybinei kalbai ir Lietuvos valstybės saugumui esant
sudėtingai tarptautinei padėčiai.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius L. Kerosierius
„Vilnijos“ draugija Hum.m.dr. K. Garšva
Pasiteiravimui:L. Kerosierius, tel. 0674 38465, el. paštas leonaslabora@gmail.com,
K. Gar6va, tel. 0601 17096, el. paštas kazimieras.garsva@gmail.com