LIETUVOS ŽMONĖMS
ŽINIASKLAIDAI Vilnius, 2020-05-25
2017-04-19 d Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba NUTARĖ organizuoti ATGIMIMO BANGĄ Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Taryba paprašė Seimo Pirmininką leisti pasijungti elektros kabelį garsintuvams – už paslaugas pažadėdama apmokėti. Seimas tokios paslaugos nesuteikė, bet daug kartų padėjo Mažvydo bibliotekos kolektyvas.
2018-09-07 išėjo amžinybėn Jonas Algirdas Antanaitis – Lietuvos pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, 1941 Birželio 22 – 28 d. Sukilimo dalyvis. Prisimindami, kad J. A. Antanaitis 2018-01-03 kartu su Vilniaus Sąjūdžio tarybos nariais paskutinį kartą kreipėsi į Lietuvos vadovus, politikus ir bendražygius dėl 1941 Birželio Sukilimo Deklaracijos pripažinimo teisės aktu ir siekdami artimiesiems ir bendražygiams priminti apie kilnią 97-rių metų paskutinio sukilėlio testamentinę J. A. Antanaičio misiją 2018-09-10 kreipėmės į LR Seimo Pirmininką V. Pranckietį, prašydami padauginti 300 egz. aukščiau paminėtą 2-jų lapų dokumentą (priedas Nr. 1). Seimo pirmininkas neįsiklausė, todėl kreipėmės į kitas organizacijas, kurios skubiai padėjo mums.
Daugelis mūsų turi giminaičių įvairiuose pasaulio kraštuose. Mes džiaugiamės, kad Jos Didenybės Elžbietos II Dievo valia Anglikonų Bažnyčios Vadovės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Jos kitų karalysčių bei teritorijų Karalienės gyslomis teka Gediminaičių dinastijos lietuviškas kraujas. Mums džiugu, kad pasaulyje yra labai daug lietuvių kilmės žmonių garsinančių Lietuvą. YPATINGAI DŽIUGU, kad Šventojo Jono Pauliaus II Motina Emilija Kačerauskaitė – Wojtylo yra lietuvaitė iš Mažeikių rajono.
2020-05-12 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba parengė ir platino KREIPIMĄSI „Prisiminkime Palaimintąjį Šventąjį Tėvą Joną Paulių II“. Ikikarantiniu laikotarpiu atspausdintus popierinius laiškus Seimo nariams įteikdavome per Seimo kanceliariją. Karantino sąlygomis, neturėdami galimybių atspausdinti ir paštu išsiųsti laiškus kiekvienam Seimo nariui, oficialiai 2020-05-13 d paprašėme Seimo pirmininką ir Seimo kanclerį pridėtą laišką Seimo nariams išplatinti Seimo elektroninėmis dokumentų platinimo priemonėmis (priedas Nr. 2). Mes tikėjome, kad Seimo vadovas pasirūpins, kad šį kreipimąsi išplatintų ir Seimo nariams, ir visiems Seime dirbantiesiems. Šiuo laišku mes norėjome dar kartą Lietuvos žmonėms priminti apie Palaimintojo Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II lietuvišką kilmę, kai beveik išimtinai visur rašome, kad Jo Motina Emilija yra lenkė arba visiškai nutylima lietuvišką kilmę. Jo Šventenybė sakydavo – NEBIJOKITE. PRIMENAME, kad 2020-05-12 d 16 val 23min ELTA išplatino šį kreipimąsi. Šį dokumentą visam pasauliui paskelbė JAV lietuvių internetinis laikraštis Biciulyste.com Platino eilė internetinių laikraščių. Laikraštis XXI amžius atspausdino. Kai kas asmeniškai viešino.
V. Pranckietis pirmauja sausu 3:0 rezultatu.
Būtų gerai, kad organizacijų vadovai platintų šį kreipimąsi pavaldžių institucijų darbuotojams. Manytina, kad tai nepakenks finansinei būklei ir politinei reputacijai. Tikėtina, kad šiais Šventojo Jono Pauliaus II metais daugiau žmonių sužinos apie Palaimintojo Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II lietuvišką kilmę ir paskutinio sukilėlio J. A. Antanaičio testamentą.
ŽINOTINA, kad Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryboje yra 42 nariai atstovaujantys 26 organizacijas. Taryba renkasi 2 kartus mėnesyje, išskyrus karantiną. Didelę dalį dokumentų viešina tinklapyje www.sajudis.com. Tarybai jokios finansinės paramos niekas neteikia.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tel. 8 674 38465, el. p. leonaslabora@gmail.com
PRIEDAS Nr. 1
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 12 metų
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
LR Vyriausybės nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai
P A R E I Š K I M A S
Dėl 1941 metų Birželio 22–28 Sukilimo Deklaracijos įteisinimo Vilnius, 2018-01-03
LIETUVA į Valstybės Šimtmečio atkūrimo Jubiliejų ateina iš amžių glūdumos: Kentusi caro priespaudą. Knygnešių gadynė saugojo lietuvybę. 1917–1918 metų valstiečių, politikų ir Bažnyčios dialogas lėmė Lietuvos valstybės atkūrimą. Išvadavo iš lenkų 1919–1939 metais pavergtą Vilniaus kraštą. 20 metų taikiai dirbo. Dalyvavusi 1941 metų Birželio 22–28 sukilime ir 1944–1953 metų partizaniniame kare. Pergyveno tremtis, kalėjimus ir gulagus – 50 metų trukusį sovietų genocidą. Lietuva pakilo po Sąjūdžio susirinkimų ir mitingų, skambant dainoms ir giesmėms, gaudžiant Bažnyčių varpams, po 1990-ųjų Kovo 11-osios, po 1991 Sausio 13-osios.
Tuo metu ypač svarbus buvo 1941 m. Birželio 22–28 Sukilimas.
Konstatuojame, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939-08-23 Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos, arba Stalino ir Hitlerio sąmokslą prieš suverenias valstybes, 1940-06-15 Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir 50 metų naikino Lietuvos žmones, persekiojo sąmoningus jos piliečius. Suokalbio nusikaltėliai sunaikino maždaug trečdalį Lietuvos gyventojų (apie 1 mln. žm.), padarė milžiniškos žalos valstybei (už maždaug 840 mlrd. JAV dolerių).
Tvirtiname, kad per 1941 metų Birželio 22–28 dienų Sukilimą Lietuva buvo išlaisvinta iš sovietų okupantų.
1941 m. birželio 23 d. ginkluoto Lietuvos sukilimo vadovybė per Kauno radiją paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 Birželio 23 d. pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“. Tuo išreiškė tautos valią atmesti sovietų aneksiją ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Pareiškime rašoma: „Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, o Laikinoji Vyriausybė pradėjo vykdyti Lietuvos valdymo funkcijas. Vokietijai nepripažinus Lietuvos Laikinosios Vyriausybės, patriotinės organizacijos ėmė veikti pogrindyje prieš nacių režimą. Šios organizacijos aktyviai kovojo ir su sovietiniais okupantais.
1941 m. Birželio sukilime dalyvavo apie 20–30 tūkst. žmonių, žuvo apie 2 tūkst. sukilėlių. Antrosios sovietų okupacijos pirmaisiais metais daugelis sukilėlių įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę, į partizanų gretas. 1944–1953 metų neturintis pasaulyje analogų partizaninis karas parodė, koks stiprus Lietuvos žmonių siekis išsivaduoti iš komunizmo jungo. Daugelis kovotojų žuvo, daugybė buvo nuteisti ir sušaudyti, kiti ištremti arba įkalinti.
Vykę renginiai Lietuvos Mokslų Akademijoje, Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje, Kaune, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje rodo, kad Lietuvos žmonės gerbia ir prisimena 1941 metų
Birželio 22–28 sukilėlius, jų didvyriškumą, auką ir siekius išlaisvinti Lietuvą nuo bolševikinių pavergėjų. Buvo siekiama 1941 m. Birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės Pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti LR teisės aktu – Įstatymu.
APGAILESTAUJAME, kad 1941 m. BIRŽELIO 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės PAREIŠKIMAS „Nepriklausomybės atstatymo DEKLARAVIMAS“ nebuvo pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu – ĮSTATYMU ir tam nesiimama ryžtingų žygių.
2013-03-07 Prezidentė D. Grybauskaitė priėmė 1941 m. Birželio 22–28 dienų sukilimo, Vietinės rinktinės, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio, Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų Ramovės, Krašto apsaugos bičiulių klubo ir Sąjūdžio atstovų delegaciją. Susitikime buvo prašoma įteisinti 1941-06-23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją. Panašūs susitikimai 2013-04-10 d. vyko su Seimo Pirmininku V. Gedvilu ir 2013-05-07 su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi. Dalyviai Prezidentei, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui įteikė specialiai dedikuotas knygas „Lietuvių tautos SUKILIMAS 1941 m. Birželio 22–28 d.“ Ši knyga turėjo priminti apie sukilėlių tarnystę Lietuvai, didvyrišką kovą ir auką Tėvynei. Susitikimų dalyviai prašė Jų 1941 metų Birželio 23 d. Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją įteisinti Įstatymu. Panašūs prašymai teikiami nuolat, tačiau NEREAGUOJAMA.
Pastaraisiais metais Amžinybėn išėjo 1941 m. Birželio 22–28 dienų sukilėliai Pilypas Narutis Žukauskas, Rimantas Eigelis, Kazimieras Gediminas Ruzgys, Viktoras Ašmenskas, Mindaugas Bloznelis, Aleksandras Bendinskas, Antanas Kudzys, Bronius Nainys.
Kai kas bando niekinti ir teisti 1941 m. Birželio 22–28 sukilėlius. Prisiminkime, kad po birželio 28 dienos buvo Hitlerio ir Stalino milžiniškų kariuomenių ir svetimos ideologijos Lietuvos okupacija.
Tad pasakyk, ką Tu padarei, ką Mes padarėme, kad Sąjūdžio ir Kovo 11-osios Lietuva būtų gerovės Lietuva? Lietuva jau neteko apie 1 milijono gyventojų ir yra tarp skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių. Ir kai kas tebeniekina SUKILĖLIUS.
PAGERBDAMI 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilėlių, rėmėjų ir Lietuvos siekio įgyvendinimą – Lietuvos išlaisvinimą iš sovietų okupantų ir Nepriklausomybės atstatymo DEKLARACIJOS paskelbimą,
NUSILENKDAMI sukilėliams, aukoms, jų kilniems siekiams ir žygdarbiams,
MINĖDAMI Lietuvos Valstybės atkūrimo ŠIMTMEČIO Jubiliejų ir 1949 m. Vasario 16 d. pasirašytą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaraciją,
PRAŠOME 1941 m. BIRŽELIO 23 D. LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS PAREIŠKIMĄ „NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS“ PRIPAŽINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTU – ĮSTATYMU.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo dalyvis J. Antanaitis
Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos narys K. Balčiūnas
Tarybos narys J. Parnarauskas
Tarybos nariai: A. Adamkovich, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas, L. Bukauskienė, N. Butkuvienė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, J. Parnarauskas, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.
Pasiteiravimui: A. Budriūnas tel. 8673 95837, L. Kerosierius tel. 8674 38465
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius
PRIEDAS Nr. 2
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 10 metų Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba
Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruoimenės Seimo nariams
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai
K R E I P I M A S I S
Prisiminkime Palaimintąjį Šventąjį Tėvą Joną Paulių II
Vilnius, 2020-05-12
2019 metais Seimas paskelbė 2020 metus Šventojo Jono Pauliaus II metais.
2020-05-18 visas katalikiškasis pasaulis minės Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II-jo šimtąsias gimimo metines. Be abejonės, bus paminėtas Jo Motinos Emilijos Kačerauskaitės šviesus atminimas.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, reikšdama didžiausią pagarbą popiežiui Jonui Pauliui II ir Jo motinai Emilijai Kačerauskaitei – Wojtylo, popiežiaus 100 – ųjų gimimo metinių proga prisimena Jo didelius darbus atliktus, siekiant sukurti gražesnį, be smurto, melo ir prievartos pasaulį, atsisakant komunistinės ideologijos, tvirtinant Katalikų Bažnyčios įtaką visuomenėje, ir, kas mums, Lietuvos žmonėms, ypač brangu, visur rodė didžiulę pagarbą Lietuvai, jos kalbai, istorijai ir kultūrai. Kyla tik klausimas, ar mes sugebėsime tinkamai atsidėkoti už šias suteiktas Lietuvai malones.
Įvertinant visus popiežiaus Jono Pauliaus II nuopelnus Pasauliui, Katalikų Bažnyčiai ir Lietuvai mes ypač žavimės ir didžiuojamės Jo lietuviška kilme ir manome, kad šiuo klausimu Lietuvoje daroma mažai arba išvis nieko nedaroma. Šis klausimas visuomet buvo Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus dėmesio centre.
2015-12-02 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba išplatino kreipimąsi į atsakingas Lietuvos institucijas “Apie Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II-jo kilmę” (laišką pridedame).
Rašydami kreipimąsi nagrinėjome daugelį Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šaltinių. Įsitikinome, kad Sofijos Šviesaitės knygoje „Šaknys“ pateikti argumentai yra labai svarūs ir nenuginčijami. Turbūt todėl S. Šviesaitė gavo Popiežiaus Benedikto XVI Apaštalinį palaiminimą.
Motina Emilija be abejo buvo svarbiausias asmuo popiežiaus Pauliaus II gyvenime. Ji pagrindinai formavo vaiko dvasinį pasaulį. Baltiškas dėmuo buvo labai svarbus formuojant asmenybę.
Lenkijoje apie Jono Pauliaus II Motinos kilmę dažniausiai nutylima arba nurodoma klaidingai, Rusijoje dažnai pabrėžiama, kad popiežius Jonas Paulius II yra slavų kilmės.
Vien tik Popiežiaus išsakytas ir rodytas išskirtinis dėmesys Lietuvai daug pasako apie Jo lietuvišką kilmę, nors Jis pats, suprasdamas sudėtingus Lietuvos ir Lenkijos santykius, kategoriškai niekur nepabrėždavo savo Motinos lietuviškumo, bet visuomet kviesdavo abi tautas prie savitarpio supratimo.
Tikimasi, kad Lietuvos valstybė, jos vadovai Jubiliejiniais metais atliks daug darbų iškiliausiai Katalikų Bažnyčios asmenybei pagerbti, nepamiršdami, nesikuklindami ir nebijodami iškelti Jo lietuvišką kilmę. NEBIJOKITE – sakė Popiežius Jonas Paulius II.
Mes apgailestaujame, kad tvirtinant Šventojo Jono Pauliaus II metų minėjimo 2020 metais planą ir vėl niekur nekalbama apie Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II kilmę.
Mūsų nuomone, šiandien dar aktualesnės mūsų prieš keturis metus, 2015-12-02 išsakytos mintys:
MUMS BŪTINA IŠKELTI POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II LIETUVIŠKĄ KILMĘ Į AUKŠČIAUSIĄ VALSTYBĖS LYGĮ IR TAI PASKELBTI PASAULIUI.
ŠI VEIKLA – LIETUVOS VALSTYBĖS GARBĖS REIKALAS.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Pirmininko pavaduotojas, Istorinės
grupės vadovas G. Adomaitis
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Pirmininko pavaduotojas H. Martinkėnas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, K. Balčiūnas, A. Budriūnas, L. Bukauskienė, N. Butkuvienė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
.
Pasiteiravimui: Telefonai:, L. Kerosierius +370 8674 38465 G. Adomaitiss + 370 611 30131, A. Budriūnas +370 673 95837
- p. leonaslabora@gmail.com www.sajudis.com
PRIEDAS
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 14 metų
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui
Arkivyskupui Gintarui Grušui
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai
K R E I P I M A S I S
Apie Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II kilmę
Vilnius, 2015-12-02
Kiekvienam mums yra labai svarbi pagarba tėvams, vedantiems mus gyvenimo keliais. Garbiname AUKŠČIAUSIĄJĮ, lydintį mus žemiškoje kelionėje.
Kiekvienas mūsų, giminės, artimieji, kaimynai pagerbiame išėjusius amžinybėn ir prisimename juos žodžiu, raštu ar kitaip įamžindami.
Laiko tėkmė, susidariusios aplinkybės dažnai nuneša į nežinomybę daugelio žmonių gyvenimus, likimus ir istorinę atmintį.
Giminaičiai, artimieji, kaimynai, parapijiečiai, pareigūnai, politikai, mokslininkai, istorikai dažnai bando išsiaiškinti kai kurių asmenybių genealogiją, jų nuveiktus darbus, patikslinti įvairias datas, ištaisyti netikslumus.
Daug neaiškumų, klausimų, samprotavimų iškyla aiškinantis Palaimintojo Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II biografinius duomenis, ypač atstatant popiežiaus Motinos genealogiją ( jos tėvus, santuoką, mirties aplinkybes ir kt.)
Išsamią ir patikimą popiežiaus Jono Pauliaus II Motinos biografiją pateikia publicistė Sofija Šviesaitė savo knygoje „Šaknys“, (Jonava, 2009, 347 puslapiai). Popiežiaus Motina Emilija Kačerauskaitė gimė Mažeikių apskrityje Leckavos parapijoje. Emilija mokėsi Vilniuje Mokytojų seminarijoje, o baigusi pasiliko ten mokytojauti. Autorė nurodo, kad Mažeikių rajone gyveno daug Kačerauskų giminaičių. Šioje knygoje labai daug argumentų apie Popiežiaus Motinos LIETUVIŠKĄ kilmę.
PRISIMINKIME, KAD ŠVENTASIS TĖVAS YPATINGAI DIDELĮ DĖMESĮ SKYRĖ LIETUVAI.
MUMS BŪTINA IŠKELTI POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II LIETUVIŠKĄ KILMĘ Į AUKŠČIAUSIĄ VALSTYBĖS LYGĮ IR TAI PASKELBTI PASAULIUI.
ŠI VEIKLA – LIETUVOS VALSTYBĖS GARBĖS REIKALAS.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Istorinės grupės vadovas G. Adomaitis
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, R. Arutiunianas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, A. Baranauskienė, S. Boreika, A. Budriūnas, I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, J. Parnarauskas, V. Ramanauskas, G. Rotomskienė, P. Sakalauskas, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, E. Švedienė, L. Veličkaitė, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis. Telefonai: A. Budriūnas +370 673 95837, L. Kerosierius +370 5 231 8111, G. Adomaitiss + 370 611 30131