LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jungtinių Tautų organizacijos Generaliniam Sekretoriui Antonio Guterres
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Generalinei
Sekretorei Helga Marija Schmid
Europos Tarybos Pirmininkui Šarles is Michelis
Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trumpui
LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
Rusijos Federacijos Prezidentui Vladimirui Putinui
Europos Parlamento Pirmininkei Robertai Metsolai
PACE Prezidentui Theodoros Rousopoulos
Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui
tremtyje Achmedui Zakajevui
LR Seimo nariams
ČĖČĖNŲ TAUTAI
Žiniasklaidai
K R E I P I M A S I S
30 metų RUSIJA VYKDO AGRESIJĄ PRIEŠ ČĖČĖNIJOS RESPULIKĄ IČKERIJĄ
Vilnius, 2024-12-04
Prieš 30 metų, 1994 m. gruodžio 11 d., prasidėjo Rusijos karinė agresija prieš
Čėčėnijos Ičkerijos Respubliką, kuri 1990 m. paskelbė Nepriklausomybę ir pasitraukė iš
SSRS. Ši diena amžinai bus Čečėnijos žmonių PADĖKOS IR LIŪDESIO diena.
1994-12-11 Rusijos karinės grupuotės, turinčios iki 120 tūkst karių ir karininkų, ir
apie 6 000 įvairių rūšių sunkiųjų ginklų, įskaitant artilerijos vienetų, taktinių raketų
sistemų, raketų paleidimo įrenginių, taip pat daugybę šaudymo ginklų, granatsvaidžių,
granatų, įvairių rūšių minų ir tt, iš Ingušetijos, Dagestano ir Stavropolio krašto pusės
įsiveržė į Čečėnijos Ičkerijos Respubliką. Prasidėjo vienas iš kruviniausių ir ilgiausių
šiuolaikinės istorijos karų.
1996-04-21 Rusija žvėriškai nužudė pirmąjį Čečėnijos Respublikos Ičkerijos
Prezidentą Džocharą Dudajevą. Taip pat buvo nužudyti Prezidentai: 2004.02.13 –
Zelimchanas Jandarbijevas, 2005.03.08 – Aslanas Maschadovas, 2006.06.17 – Abdul-
Chalim Sajdulajevas.
1997-05-12 Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas ir Čečėnijos Ičkerijos
Prezidentas Aslanas Maschadovas pasirašė tarpvalstybinę Taikos sutartį. Ta sutartimi
Rusija pripažino Čečėnijos Nepriklausomybę ir de facto, ir de jure. Ši sutartis tebėra
svarbiausias Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Laisvės faktą liudijančiu dokumentu.
1999 m. rugsėjo mėnesį Rusija, pažeidusi Taikos sutartį, vėl pradėjo dar
negailestingesnį ir žiauresni karą. Į Čečėniją buvo įvesta šimtatūkstantinė kariuomenė,
keli šimtai bombonešių, tūkstančiai tankų, šarvuočių ir kitos karo technikos. Kai kada
karinis kontingentas siekdavo iki 200 tūkst. kareivių ir juos aptarnaujančios technikos.
Rusijos kariuomenės įvairių padalinių specialios tarnybos vykdė masines
baudžiamasias operacijas Čečėnijoje su negailestingomis bausmėmis, pogromais ir
plėšimais, kankinimais ir prievartavimais. Okupantai nuolat užsiiminėjo “valymais” –
civilių gyventojų žudymais, pagrobimais. Sulaikytus civilius gyventojus žudydavo, o jų
lavonus pardavinėdavo giminaičiams. Čečėnijos teritorijoje Rusija įrengė keletą dešimčių
koncentracijos stovyklų, kur Čečėnijos įvairaus amžiaus ir lyčių suaugę ir vaikai buvo
kankinami, prievartaujami ir ypač žiauriai nužudomi.
Be žmonių aukų, Čečėnija patyrė nepataisomų ekonomikos, infrastruktūros, kultūros
ir švietimo nuostolių. Buvo naikinami ištisi miestai ir gyvenvietės, gamyklos ir fabrikai,
kultūros, mokslo ir medicinos įstaigos, architektūros, istorijos ir kultūros paminklai. Metų
metus trunkantys bombardavimai ir artilerijos apšaudymai katastrofiškai užteršė vandens
išteklius, dirvožemį ir orą. Nepataisomai suniokota gamtinė aplinka, flora ir fauna. Nuo
ilgai trunkančio karo veiksmų Čečėnijoje masiškai miršta gyventojai, gimsta vaikai su
įvairiais fiziniais ir protiniais negalavimais, kyla įvairiausios nepagydomų ligų epidemijos.
Rusija Čečėnijoje pažeidė visus tarptautinės teisės principus bei normas, apibrėžiančias
karo veiksmų metodus ir priemones. Rusija panaudojo visų rūšių ginkluotę, net uždraustą
tarptautinėmis konvencijomis, ir cheminį ginklą bei ginklus su nuskurdintu uranu. Čečėnija
buvo paversta mirties zona.
Viso pasaulio akivaizdoje Rusija įvykdė Čečėnijos žmonių genocidą. Rusija,
norėdama apšmeižti Čečėnijos žmonių kovą už savo valstybės nepriklausomybę, bandė
pasaulį įtikinti “Čečėnijos terorizmu”. Rusijos valdžios institucijos su specialiosiomis
tarnybomis organizavo teroro aktus, įskaitant Maskvoje teatro komplekse Dubrovke,
žinomą, kaip Nord-Ost ir Beslano mokyklos su mokiniais ir įkaitais sunaikinimu.
Tarptautinės organizacijos ir pasaulio valstybių lyderiai nevertino Rusijos
ginkluotojų pajėgų veiksmų Čečėnijoje, kur karas buvo vykdomas prieš čečėnų tautą.
Pasaulio galingieji nepareikalavo atsakomybės iš Rusijos dėl nusikaltimų prieš Čečėnijos
žmones. Kur yra teisė ir teisingumas?
Rusija tebetęsia karą Čečėnijoje iki šiol – buvo nužudyta apie 300 tūkst. žmonių ir
padaryta žalos daugiau kaip už 300 milijardų JAV dolerių.
Daugiau kaip 300 000 čėčėnų paliko savo gimtinę ir tapo pabėgėliais. Šis procesas
tęsiasi ir šiandien. Kasmet tūkstančiai žmonių bėga iš Čečėnijos į Europą, nes negali ten
gyventi pastovioje baimėje dėl baudžiamojo režimo, teroristų antpuolių, represijų ir smurto,
kuriuos sukūrė Rusijos valdžios institucijos Čečėnijoje.
Žmonės prisimena teroristinius išpuolius Vašingtone, NORD OST, Beslane,
Paryžiuje, Osle, Madride, Briuselyje, Berlyne, Londone ir kituose pasaulio miestuose.
Pasaulio valstybės imasi tam tikrų priemonių, tačiau masiniai teroristiniai žudymai tęsiasi.
2000-09-27 dienos Tarptautinio Vilniaus Visuomeninio Tribunolo
NUOSPRENDYJE dėl Čečėnijos Respublikos skundo tvirtinama:
1.Atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad pasaulyje tebevykdomi nuožmūs nusikaltimai
taikai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui (genocidas). Pasaulio visuomenė,
valstybės ir ypač didžiųjų valstybių vadovai buvo ir tebėra abejingi nekaltų žmonių
naikinimo.
6. Tarptautinis Vilniaus Visuomeninis Tribunolas vertina karą prieš Čečėniją kaip tęstinę
Rusijos imperializmo ir buvusios komunizmo doktrinos samplaiką, pasireiškiančią
akivaizdžiu čečėnų tautos genocidu.
PRAŠO paminėti 30 metų Rusijos vykdomą genocidą prieš Čečėniją.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Pirmininko pavaduotojas G. Adomaitiss
Pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G.
Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A.
Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V.
Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, V.
Rizgelis, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465 Adresas korespondencijai L. Kerosieriui
Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, el. p. leonaslabora@gmail.com
Tarptautinio Vilniaus Visuomeninio Tribunolo nuosprendį, jo surinktus įrodymus
būtina pateikti Jungtinių Tautų Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui.
Tribunolo nuosprendis neskundžiamas.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba:
PRAŠO imtis visų įmanomų priemonių, kad Čėčėnija būtų laisva.
PRAŠO patraukti nusikaltėlius tarptautinėn atsakomybėn už karo nusikaltimus
padarytus čečėnų tautai.