Aktualijos

Algis Krupavičius: „Prezidentė sako netiesą“

Written by admin · 1 min read

Trečiadienį, kovo 26-ąją, prezidentės Dalios Grybauskaitės paskelbtą darbų sąrašą naujienų portalo Alfa.lt paprašytas aptarė Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius.

„Ataskaita yra rinkiminė, nes joje daug pasigyrimo savo pačios, o ir ne savo pačios padarytais darbais. Antra, joje visiškai nėra savikritiškumo, todėl ataskaita yra ypatingai optimistinė ir populistinė.

 

Savikritiškumo stoką labai gerai iliustruoja ataskaitoje esantys teiginiai apie sparčiausią augimą Europos Sąjungoje, kai tai yra tik pusė tiesos, nes Lietuvos BVP krizės metu irgi smuko bene labiausiai, t. y. Lietuva buvo antra nuo galo po Latvijos.

Toliau sakoma, kad apsaugotos socialiai pažeidžiamos grupės, o tai, švelniai tariant, netiesa, nes Lietuva buvo viena pirmųjų Europos Sąjungoje, kuri didele dalimi sumažino pensijas ir kitas senatvės išmokas. Apskritai krizės našta buvo perkelta ant socialiai pažeidžiamų ir jautriausių visuomenės grupių.

Kalbama, kad prezidentė depolitizavo teisėsaugą ir teismus. Tačiau ar depolitizacija reiškia, kad toji sistema girdi tik vienos valstybės institucijos, t. y. prezidentūros ir prezidentės, balsą“, – klausė politologas A. Krupavičius.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, apžvelgdamas D. Grybauskaitės penkerių metų darbus, naujienų portalui Alfa.lt ypatingai kritiškai vertino D. Grybauskaitės vykdytą užsienio politiką ir jos sukurtus paternalistinius valdžios ir visuomenės santykius.

„Pirma, prezidentės veikloje užsienio politika buvo nustumta į pakraštį ir tik dabar Krymo įvykiai privertė ją būti aktyvia, o išties Lietuva užsienio politikoje prarado labai daug pozicijų, tad nematau, ar ją už kažką šiuo atveju būtų galima pagirti. […] Galiausiai, formuojant pilietinę visuomenę ir demokratiją, prezidentė sukūrė, o, tiksliau, atgaivino paternalistines tradicijas. Dabar vidutinis žmogus valstybėje apeliuoja ne į savo galimybes, ne į įstatymo suteikiamas laisves, o į aukščiau stovinčio palankumą. Toks sovietiniais laikais suformuotas ir veikęs paternalistinis mąstymas buvo sustiprintas. Tokiu būdu visuomenė, vadindama save demokratine, išties produkuoja visai ne demokratinį mąstymą, o tokį, kuris susietas su šeimininko valia ir paklusnumu jam“, – teigė L. Bielinis.