„Vakaro žinios“ tęsia pokalbį su Laisvės premijos laureate disidente Nijole Sadūnaite, išdrįsusia aukščiausiems šalies vadovams priminti Garliavos mergaitės istoriją ir viešai paklausti, ar ji gyva.
Laimutė Stankūnaitė buvo akylai saugota valstybės pareigūnų, tačiau, kai jai buvo perduota dukra, išvyko nežinoma kryptimi. Kur gyvena L.Stankūnaitė, kuo užsiima, koks jos dukros likimas – niekam nežinoma. (Redakcijos archyvo nuotr.)
Beveik prieš 70 mėnesių iš tetos namų „be prievartos“ išplėšta mergaitė tapo valstybės paslaptimi, ja ir liks. Nesvarbu, gyva ar mirusi. Visuomenės atstovams, pakartojusiems N.Sadūnaitės klausimą, policija atrėžia, kad mergaitė ir jos motina saugomos „nuo nusikalstamo poveikio“. Iš kur joms kyla tokio „poveikio“ grėsmė, jeigu, pasak teismų, pedofilijos istorija išgalvota? Tai žino tie, kam „būtina žinoti“, ir net valstybės galvos čia „ne prie ko“. Štai kodėl sesuo Nijolė, iškentusi sovietmečio lagerius ir tremtį, demokratine šalimi vadinamoje Lietuvoje iki šiol negali jaustis laisvu žmogumi.
– Taigi, žodžiais lygiuojamės į Europos ir JAV demokratijas, o realybė – kaip bananų šaly?
– O kaipgi! Teisėjas V.Kondratjevas dar nesibaigus pedofilijos bylai nusprendė atiduoti vaiką L.Stankūnaitei. Bet be smurto – tai reiškia, kad paima už rankytės mergaitę ir išsiveda. Tik mergaitė nenorėjo išeiti su L.Stankūnaite. Pati buvau Garliavoje iki 2012 metų gegužės vidurio, mačiau, kaip vaikas prisirišęs prie senelių ir tetos N.Venckienės. Ir visi matėme, kaip ją nešė: ant vaiko kaldrytė užmesta, narkotikų ar kokių kitų svaiginamų medžiagų prisotinta, galvytė net nesilaikė… Šitas baisus vaiko paėmimas valstybės vardu ir įžiebė pasipriešinimą visuomenėje. O kad jį užgesintų, pasitelktas teisėjų klanas, kuris prisiskyrė sau neribotas galias ir daužo žmonių moralinius įsitikinimus. Visos pajėgos mestos, kad mergaitės istorija būtų užmiršta amžiams.
Kai Seimo komisija panoro pamatyti vaizdo įrašą, kaip mergaitė buvo paimta, generalinis prokuroras Darius Valys atnešė 12 sekundžių medžiagos. O komisijai vadovavęs teisininkas Stasys Šedbaras su tuo sutiko. Kelios visuomenininkės, tokios „nepribaigtos kontros“, kaip ir aš, turėjome plakatą su nuotrauka, kaip išneša mergaitę. Priėjusios prie D.Valio klausėme, argi nuotraukoje ne advokatas Gintaras Černiauskas, kuris, anot Klaipėdos teismo sprendimo, prie mergaitės nė pirštu neprisilietė? Juk nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje, kurios prokurorai Seime nerodė, puikiai matosi, kad G.Černiauskas mergaitei laužia vieną koją per kelį, o L.Stankūnaitė iš kitos pusės laužia kitą koją. Sakiau: „Generalini, jūs pažiūrėkite, čia faktinė medžiaga, įrodanti, kad teisme – šimtaprocentinis melas“. O jie Seimui įrodinėjo, jog tai tiesa.
– Ar tai reiškia, kad tokias dimensijas, kaip moralė, sąžinė iš mūsų gyvenimo bandoma tiesiog išoperuoti?
– Taip, mums bruka naujas tiesas – pinigas, malonumai, geriausia, kai jų ieško vyras su vyru, moteris su moterimi. Dievas mato, kiek yra draskoma vaikų. Girdėjau per radiją, kad daugiausia pedofilinių filmų Baltijos kraštuose yra statoma Lietuvoje. Vis „netikėtai“ išgirstame istorijas, kas darosi vienuose ar kituose globos namuose. Psichiškai nesveikos mergaitės „dėdžių“ prievartaujamos už šokolado plytelę. Klaiku darosi, kai garsus vaikų psichologas pareiškia, kad dešimt metų žinojo apie dar baisesnius dalykus, kurie dėjosi tame Švėkšnos centre. Tai kur tu, žmogau, buvai tuos 10 metų?
Man labai gaila ir L.Stankūnaitės. Dalyvavau beveik visuose teismų posėdžiuose, mačiau, kaip ją vesdavo pareigūnai su kaukėmis, tik akys matosi. Vienas įsikabinęs už vienos rankos, kitas – už kitos, ir tempia teismo koridoriais kaip maišą. Kai mane, pavojingą valstybės nusikaltėlę, kareiviai vesdavo, visada liepdavo rankas laikyti už nugaros, o aš visada jas laikiau priekyje, ir nė vienas kareivis pirštu prie manęs neprisilietė! O L.Stankūnaitė buvo laikoma nukentėjusiąja puse – tai kodėl ją taip baisiai tampė? Vargšė, narkotikų prišerta, kankinių kankinė ta L.Stankūnaitė… Man stovi akyse, kai ji per internetą maldavo panaikinti jai apsaugą, sakė, kad mergaitei pilvą skauda, prašė pagalbos…
Čia šėtoniška istorija, Dangaus keršto šaukiantis nusikaltimas. Ir tikrai ta bomba sprogs, kaip jie besispardytų. Kristus sakė: „Kas darė paslapčiomis nusikaltimus, bus skelbiama ant stogų“. Tikiu, kad išeis į viešumą ir šita užslėpta istorija. Ačiū Dievui, žmonės atsigauna.
Policijos atsakymas: Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis praėjusios savaitės pabaigoje pateikė atsakymą neabejingiems mergaitės likimu žmonėms. Pasak pareigūnų, detali informacija apie asmenis yra įslaptinta, ir jos žinoti žmonėms nebūtina.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“