Praeitą savaitę Lietuvos politiniame lauke rutuliojosi trys, o gal keturi tarytum vienas su kitu nesusiję siužetai, kurie šiandien įgauna dramatišką pagreitį. Tai „likiminė“ Birutės Vėsaitės operetė, grėsminga Darbo partijos lyderių drama, FNTT trilerio laiminga atomazga ir Garliavos epo tęsiniai, kuriuos įnirtingai rašo didžiausio valstybės dienraščio grafomanai.
Šios paralelinės skandalingos istorijos nesusijusios tik iš pirmo žvilgsnio. Akyliau įsižiūrėję nesunkiai aptiksime visų jų bendrą vardiklį, pagrindinį personažą ir jo šešėlį (užkulisiuose veikiantį kolektyvinį asmenį), kurie drauge kuria šią dramaturgiją. Tai toks vos ne mitinis kentauras – su Prezidentės galva ir VSD užpakaliu bei kanopom. Kišeninė prokuratūra čia „ne prie ko“, nes vykdo galvos užsakymus ir minta medžiaga, byrančia iš kentauro užpakalio. Šios keturios dramos nėra lygiavertės, kaip žiniasklaida nori parodyti, vieną nutylint, o avanscenon pridurmu kišant kitas tris. Pirmadienio rytą du pagrindiniai mūsų žiniasklaidos šaltiniai LRT ir Žinių radijas aptarinėjo savaitės aktualijas. Laidas vedė Rita Miliūtė ir Aurimas Perednis. Į laidas buvo pasikviesti patikimi nuolatiniai prelegentai, kurių interpretacijos žinomos iš anksto. Į abi laidas kažkokiu neįtikėtinu būdu pavyko prasibrauti keliems ne nuolatiniams skambintojams, kurie, nevyniodami į vatą, tiesiai šviesiai pasakė: „Ne apie tai, vyrai, šnekate. Ne B. Vėsaitės skrydžio į Kazachstaną istorija yra savaitės aktualija, o V. Giržado išteisinimas“. Ir abiejose laidose laidų vedėjai atsakė beveik žodis žodin, kad tai ne šios dienos tema. Esą dėl to reikėtų surengti atskirą laidą, kuri, kaip suprantame, niekada nebus surengta. Abiejų laidų vedėjai mėgino įpiršti klausytojams mintį, kad tai nėra savaitės aktualija ir stengėsi kuo greičiau šokti prie kitos temos. Profesionalas laisvas žurnalistas elgtųsi priešingai – užkluptų prelegentus iš anksto nepasiruošusius atsakyti į pačius nepatogiausius klausimus, apie kuriuos jie buvo iš anksto neperspėti ir atsakyti nepasirengę. Savaime suprantama, tada ir diskusija pakryptų ne A. Butkevičiaus vyriausybės galių ir negalių bei stilistikos tema, o apie esminį klausimą – kas atsakingas už suirutę valstybėje kodiniu pavadinimu „ne prie ko“. Susidaro toks įspūdis, kad didžioji mūsų žiniasklaida arba yra gavusi instrukciją, arba savo ramybės dėlei suvokia, apie ką geriau nešnekėti ir kokių asmenų į savo laidas nesikviesti. Tai labai rafinuota cenzūra, kuri iš baimės visados turi begales atsarginių pasitraukimo landų.
Kaip ten bebūtų, į kelis klausimus Prezidentei atsakyti reikės, jei protaujanti visuomenė nebus galutinai sutrypta ir sumindyta. Pirmasis klausimas – kas jai teikė klaidinančią informaciją apie FNTT išdavystę, kas ją pakišo ir kokiu tikslu? Antrasis – kodėl ji, nuduodama labai ryžtingą valstybės vadovę, iki šiol nei paviešina skandalo herojų, nei atsisako jos pačios skirtų intrigantų paslaugų? Trečia – kodėl Prezidentė neišeina viešumon ir jau penktą dieną nesiryžta paaiškinti tautai savo klaidos motyvų? Atsakymas labai paprastas. Kentauras.
Prisiminkime, kas iniciavo prezidento Rolando Pakso apkaltos procesą ir nuo ko jis prasidėjo. Nuo VSD vadovo Mečio Laurinkaus pažymos paviešinimo Seime ir dvylikos kaltinimų Prezidentui sulaužius Konstituciją. Baigiantis apkaltos procesui liko tik vienas kaltinimas, kad Prezidentas perspėjo savo rėmėją Jurijų Borisovą būti atsargiam, nes jo telefoninių pokalbių pasiklauso operatyvininkai. Mano galva, R. Paksas buvo visiškai netikęs personažas prisiimti valstybės Prezidento misiją ir jai atstovauti, bet kalba ne apie tai. Dalia Grybauskaitė Konstituciją laužė ir laužo kur kas didesniu mastu ir įniršiu. Niekam nė motais, nes jos dabartinio ir būsimo buvimo Olimpe esminė šaknis yra tai, kad VSD, užmynęs jai ant kojos, sudarė pokiliminį suokalbį. Nieko nauja, išmokta iš KGB slaptųjų veikimo instrukcijų kaip abėcėlė ar daugybos lentelė.
Taigi, visos kitos dramos, kurios šiandien viešumoje labiausiai eskaluojamos, yra tik dūmų uždanga, siekiant pridengti užpakalinę kentauro kūno dalį, kai priekinė yra „pakabinta“.
Laikantis demokratinių procedūrų, interpeliaciją už Konstitucijos sulaužymą galėtų inicijuoti Seimas, bet jo lojalumu per šiuos rinkimus buvo pasirūpinta kaip niekad. Todėl užmiršk, Martynai, dar šešeriems metams mėlyną dangų. Jei pats savęs neįtikinsi nurimti, tau padės VSD.
ekspertai.eu