Aktualijos

ASOCIACIJŲ SĄJUNGOS „ŽUVININKŲ RŪMAI“ SKUNDAS VAAD TEISMUI

Written by Redakcija · 4 min read

ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“
„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS

Kai žvaigždės blaškos po visatą,
Riaumuoja žemės branduoliai.
Dieną, naktį pasaulių begalybėj
Mes garbę žvejų ginam.
10 METŲ LIETUVOJE VYKDOMAS LIETUVOS VADOVŲ IR POLITIKŲ TERORAS
PRIEŠ ŽVEJUS VERSLININKUS, KAI NESANT TEISINIŲ TRUKDŽIŲ, NESANT
FORSE MAJEURE APLINKYBIŲ NELEIDŽIAMA ŽUVAUTI.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIAM TEISMUI
Pareiškėjas
Leonas Kerosierius, asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas

L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel+370 674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com

Atsakovas:
Simonas Gentvilas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras

Įmonės kodas 188602370, Buveinė A. Jakšto g. 4, LT – 01105, Vilnius
Tel. 2663661, el. p. info@am.lt


S K U N D A S

Įpareigoti Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą svarstyti iš naujo asocijacijų
sąjungos „Žuvininkų rūmai“ 2021-12-18 d PRAŠYMĄ „Skirti limitus verslinei
žvejybai 2022 metams“
Vilnius, 2022-02-04


Didžiai gerbiamas Teisme, Jūsų Ekscelencijos Teisėjai, vadovaudamasis
asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ 2022-01-20 d ataskaitinio susirinkimo nutartimi
diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis ginti žvejų verslininkų interesus, kadangi Aplinkos
ministrai neskiria limitų verslininkams gaudyti žuvų nuo 2013-01-01 Kauno mariose ir
Kruonio HAE Aukštutiniame baseine ir nuo 2015-01-01 valstybiniuose ežeruose,
nuomojamose telkiniuose ir tvenkiniuose:

2021-12-18 asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ (toliau Žuvininkų rūmai) kreipėsi į
LR Vyriausybės narius prašydama skirti limitus 2022 metams (priedas Nr. 1).
2021-12-20 Vyriausybės kanceliarija Žuvininkų rūmų raštą nukreipė Aplinkos
ministerijai (priedas Nr. 2). Siūlome laiško priedą žiūrėti priede Nr. 6, nes ten stambesnis
šriftas.

2022-01-06 Aplinkos ministerija atsiuntė atsakymą asociacijų sąjungai „Žuvininkų
rūmai: ir Vyriausybės kanceliarijai (priedas Nr. 3). Siūlome laiško priedą žiūrėti priede Nr. 6,
nes ten stambesnis šriftas. Šio atsakymo pagrindiniai paaiškinimai pateikiami po priedo Nr. 15

APIE APLINKOS MINISTERIJOS ATSAKYMĄ.
KONSTATUOJAME:

Verslinę žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymas (2000
m. birželio 27 d. Nr. VIII-1756, kuris skelbtas Žin., 2000, Nr. 56-1648) (toliau Įstatymas).
14 straipsnis. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse.

1. Valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka
leidžiama specializuota seliavų, stintų, upinių nėgių žvejyba, migruojančių ungurių žvejyba ir
žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų žuvų verslinė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama tik
privačiuose ir didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose.

LIETUVOJE tyvuliuoja 3000 ežerų, 1500 tvenkinių, 29000 upių, upelių ir kanalų. 99
vandens telkiniai didesni kaip 200 ha, tarp jų 33 – didesni kaip 500 ha.

Iki 2013, 2015 metų limitus kiekvieniems metams Aplinkos ministerija skirdavo
vadovaujantis ĮSTATYMO 14 punkto paskutiniuoju sakiniu – . Kitų žuvų verslinė žvejyba
vidaus vandenyse leidžiama tik privačiuose ir didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų
telkiniuose. Žiūrėk kai kuriuos paaiškinimus priede Nr. 4

PATEIKIAME INFORMACIJĄ apie Aplinkos ministerijos nustatytus žuvų sugavimo
limitus valstybiniuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose 2011–2014 m.

ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad 2012 metams limitų buvo skirta: Kauno mariose 68 t,
ežeruose 127 t. Pažymime, kad pagrindiniai laimikiai upėse yra stintos. Stintų gaudymo
limitus (apie 500 tonų) nustato bendra Rusijos Federacijos ir Lietuvos Vyriausybės komisija
kiekvieniems metams.

Aplinkos ministrai G. Kazlauskas ir V. Mazuronis nepateikus jokių argumentų,
paaiškinimų ir nesant FORSE MAJEURE aplinkybių ir nepatvirtinus kompensavimo
priemonių neskiria verslininkams limitų gaudyti žuvų nuo 2013-01-01 d Kauno mariose ir
Kruonio HAE Aukštutiniame basekine ir nuo 2015-01-01 d., valstybiniuose ežeruose,
nuomojamose telkiniuose ir tvenkiniuose. Šiuos įsakymus 2016-10-24 atšaukė Aplinkos
ministras K. Trečiokas įsakymu (3 įsakymai priede Nr. 4).

Aplinkos ministerija kiekvienais metais nustatinėjo limitus verslinei žvejybai vandens
telkiniuose. Pateikiame 2010-2014 metų nustatytus limitus (priedas Nr. 5). Įsigilinus ir
palyginus vandens telkinių pavadinimus matosi, kad kiekvienais metais dažnai kartojasi tie
patys ežerai. Todėl darytina prielaida, kad tuose ežeruose žuvų ištekliai buvo gausūs.
NIEKAIP NESUPRANTAMA KODĖL NUO 2013-01-01 NEBUVO SKIRIAMI LIMITAI
TUOSE ARBA PANAŠIUOSE EŽERUOSE.

Aplinkos ministras K. Navickas pateikė oficialią informaciją, kad ištyrinėtuose 384
ežeruose ir tvenkiniuose bendra žuvų biomasė 2011-2016 m padidėjusi 1,5 karto, o vidutinis
žuvies svoris padidėjo apie 1,3 – 1,4 karto. Per praėjusius metus žuvų ištekliai dar ženkliai
pagausėjo, bet žvejams verslininkams neleidžia žuvauti.

PARADOKSAS – žuvų biomasė 2011-2016 metais padidėjo 1,5 karto, bet
telkiniuose nuo 2013 ir 2015 neleidžia verslininkams žuvauti.

Palyginus aukščiau pateiktos lentelės limitus su viršuje esančios lentelės įvardytus
sugavimus bei žemiau pateiktos lentelės limitus ir šeštame priede įvardytus žuvų išteklius bei
aukščiau Aplinkos ministro 2017-04-07 pateiktą informaciją tampa aišku, kad žuvų ištekliai
buvo gausūs ir limitai buvo skiriami pagal Žuvininkystės įstatymo reikalavimus ir
vadovaujantis moksliniais tyrimų rezultatais.

2016-06-29 Lietuvos Žuvininkystės taryba, kuri sudaryta kaip patariamasis organas
Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų įsakymu, kurioje įtraukti žymiausi žuvininkystės srities
mokslininkai tarp kurių 3 Lietuvos mokslo leureatai, ministerijų bei Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos atstovai, žvejybos, žuvų auginimo, žuvininkystės regionų, žuvų
perdirbimo, žvejų mėgėjų asociacijų vadovai, žymiausi žuvininkystės specialistai
KONSTATAVO: Daugumoje tirtų vandens telkinių žuvų išteklių būklė gera, tik 10 proc.
būklė bloga arba vidutinė; Žuvų išteklius naudoti racionaliai, žvejams mėgėjams panaudojant
tik apie 50 proc žuvų išteklių – Lietuvoje yra apie 3000 ežerų ir apie 1500 tvenkinių.
Žuvys yra valstybės turtas. Pagal Lietuvos Konstituciją žuvimis turi teisę naudotis visi
Lietuvos žmonės. Žvejai mėgėjai savo naudojimui žuvis patys susigauna, o kiti Lietuvos

žmonės jas įsigyja parduotuvėse, į kurias žuvis pristato žvejai verslininkai. Politikai nori
PRIVILEGIJUOTI žvejus mėgėjus, kad tik jie galėtų pasinaudoti Lietuvos žuvimis ir kad
žvejai mėgėjai už juos balsuotų Seimo rinkimuose.
DAŽNAI žiniasklaidoje ir įvairiausiose konferencijose, posėddžiuose daugelis
politikų ir aukščiausių valstybės pareigūnų nepateikę argumentų aiškina, kad žvejai
verslininkai nualino vandens telkinius, brakonieriauja, užstato vandenis tinklais ir trukdo
žvejams mėgėjams žuvauti. Tačiau niekas nenori suprasti, kad verslininkams leidžiama
žuvauti 40 – 50 vandens telkiniuose. Apie tai šiame laiške ir daugelyje priedų teikiama
informacija.

Pažymėtina, kad Kuršių marios užima apie 22 proc vandenų ploto, o žuvų sugaunama
apie 90 proc. Tačiau 78 proc telkiniuose, kur yra didelių telkinių, valdžia neleidžia
verslininkams žuvauti, NORS VERSLINIO DYDŽIO ŽUVŲ YRA ir ĮSTATYMAS
LEIDŽIA ŽUVAUTI.

ŽINOTINA, kad kiekvienais metais naturalia mirtimi žūva apie 10-20 proc žuvų, kad
telkiniuose kur verslininkai žuvauja ten žuvauti turi teisę ir mėgėjai, pagal mokslinius tyrimus
verslinio dydžio žuvų ištekliai yra gausūs – todėl NĖRA JOKIO PAGRINDO DRAUSTI
VERSLININKAMS ŽUVAUTI. Norint, kad žuvų būtų daugiau REIKIA SPRĘSTI ŽUVŲ
GAUSINIMO KLAUSIMUS. Žuvų kiekis telkinyje priklauso nuo gamtinių sąlygų, priežiūros,
apsaugos, veisimo.

ŽINOMA, kad žuvininkystės valdymui, žuvivaisai, kontrolei, moksliniams vandens telkinių
tyrimams, apsaugai kasmet iš valstybės biudžeto skiriama apie 8 mln. eurų – LIŪTO DALIS ŠIŲ
LĖŠŲ tenka kelių šimtų tūkstančių žvejų mėgėjų HOBIO PATENKINIMUI.

Lietuvos vadovai ir politikai KATEGORIŠKAI NENORI, kad žmonės daugiau galėtų
nusipirkti labai reikalingų sveikatai ir pigių Lietuvos gėlavandenių žuvų.
2017 metais Žuvininkystės tarnyba vadovaudamasi Aplinkos ministerijoje sukaupta
telkinių tyrimų medžiaga pagal faktinius laimikius apskaičiuotas individų gausumas (N),
biomasė (B0, leidžiamo sužvejoti dydžio individų produkcija (Pvd) ir eksploatuotina
produkcija (Peks.), parengė lentelė pagal mokslininkų, ištirtų didesnių kaip 200 ha vandens
telkinių, rekomenduojami žuvų produkcijos sugavimų limitai. (priedas Nr. 6). Pridedame ežero
Avilys lentelę 5.3 (priedas Nr. 7).

Daugiau ČIA: https://rekvizitai.vz.lt/imone/asociaciju_sajunga_zuvininku_rumai/