Pasak profesoriaus Bronislovo Genzelio, prieš penkerius metus Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas kvietęs Europos komisarę Dalią Grybauskaitę siekti Lietuvos prezidentės pareigų. Šiandien A.Sakalas vardija prezidentės D. Grybauskaitės padarytas klaidas ir atsiriboja nuo jos rėmėjų – valdininkų ir konservatorių.
* * *
Kandidatų turime net 7. Ir visi jie – spalvingos asmenybės. Kalbėdamas apie 6 iš jų apsiribosiu vienu dviem juos charakterizuojančiais sakiniais, nes dar nepaskelbtos ar neišanalizuotos jų rinkimų programos, todėl neaišku, kuo jie skirsis nuo dabartinės JE.
Tuo metu apie D. Grybauskaitės veiklą mes žinome gana daug. Todėl šią kandidatūrą galima aptarti plačiau. Bet pradėkime nuo kitų kandidatų. Alfabeto tvarka.
Balčytis, Zigmas. Patyręs politikas, kuris puikiai supranta, jog socialdemokratija –tai visiškai ne liberalizmas iki tam tikro laipsnio, kaip mokė jo dvasinis vadovas, bet visiškai skirtingos ideologijos politinė srovė. Tiesą sakant, vardan partinio solidarumo, šią nuostatą jis kartais ignoruoja.
Paulauskas, Artūras. Tai žmogus, kuris žino, kad teisinėje valstybėje visi lygūs prieš įstatymą ir neegzistuoja telefoninė teisė.
Puteikis, Naglis. Tai principingas politikas, kuris, nors ir būdamas konservatoriumi, nešoka pagal jų dūdelę.
Ropė, Bronis. Jis parodė, ką gali padaryti rajone išmintingas ir nepriekaištingos reputacijos jo vadovas.
Tomaševskis, Voldemaras. Tai politikas-gamtosaugininkas. Tik jo dėka atsirado Lietuvoje lenkų rezervatas. Tokio neprisimena net mūsų seneliai.
Zuokas, Artūras. Tai politikas, kurio galvoje tiesiog knibžda įvairios idėjos ir inovacijos, kurių dalį jis sėkmingai taiko Vilniuje.
O dabar jau ne vienas sakinys ir ne du sakiniai apie D. Grybauskaitės politiką.
Užsienio politika.
Nenagrinėsiu to, kaip mes sugadinome gerus santykius su mums draugiškomis užsienio valstybėmis ir kalbėsiu tik apie šios dienos svarbiausią problemą. Reaguodama į ypatingai padidėjusį Rusijos užsienio politikos agresyvumą, prezidentė Grybauskaitė pradiniame etape pasielgė tinkamai. Ji griežtai neigiamai įvertino kai kurių verslininkų aklumą, kai matomi tik savi verslai, visai negalvojant apie gyvybinius valstybės interesus. Tačiau, jeigu pradžioje ji pasisakė už kuo rimtesnes ekonomines sankcijas Rusijai, po kurio laiko absoliučiai pakeitė savo poziciją pareikšdama, kad sankcijos nieko neduos. Ar tai reikėtų suprasti, kad Rusijos agresiją reikia stabdyti karinėmis priemonėmis, ar tiesiog iškelti baltą vėliavą galvojant: kas bus – tebūnie? Taip ir liko prezidentės pozicija neaiški.
Vidaus politika.
Atominė energetika. Referendumas aiškiai parodė – Lietuvos žmonės prieš atominę energetiką. Lietuva ir šiandien turi pakankamus elektros generacijos pajėgumus. Pastatytas naujas Elektrėnų energetinis blokas. Statome suskystintų dujų terminalą, atitinkamai gautos pigesnės dujos Elektrėnų bloką padarytų ganėtinai efektyvų. Sprendžiant šilumos tiekimo problemas ypatingai naudingos kogeneracinės elektros stotys, kurios taip pat galėtų papildyti elektros pajėgumus. Ir visa tai kainuotų nesulyginamai pigiau negu nauja atominė stotis. Dar ir dabar nesugebame spręsti Ignalinos stoties uždarymo problemų (Fukušimos problemų negali išspręsti netgi Japonija), tačiau prezidentė laikosi pozicijos, nežiūrint į nieką, statyti naują atominę elektrinę, savotiškai versdama seimines politines partijas palaikyti jos poziciją.
Nuolatinis prezidentės arkliukas – kova prieš oligarchus. Tiek prieš praeitus rinkimus, tiek prieš dabartinius rinkimus. Deja, praktiškai nieko nepadaryta per visus penkerius metus. Realiai stambios finansinės grupuotės tik daugiau įsitvirtino degalų, vaistų, maisto produktų rinkose ir nuo jų tarpusavio sąveikos priklauso kainos.
Prezidentės įstatyminės iniciatyvos išnuomotuose šilumos ūkiuose jokios naudos nedavė. Jokia reali konkurencija centralizuotame šilumos tiekime negalima ir tuo įžūliai naudojasi tiek Vilniaus, tiek ir kitų miestų privatūs šilumos tiekėjai. Jokia prezidentės kritika privatininkų neveikia, o vartotojų neguodžia. Būtina nedelsiant nutraukti esamas nuomos sutartis ir šilumos ūkį perduoti valstybės ar savivaldybių kontrolei, bet tas nedaroma.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jos vadovus skiria prezidentė. Per visą prezidentės kadenciją komisijos veikla buvo nukreipta prieš vartotojų interesus. Pakanka prisiminti Ukmergės savivaldybės šilumos ūkio istoriją. Paskutinis nesuprantamas komisijos sprendimas –nustatyti didesnes dujų kainas vartotojams negu siūlė patys dujų tiekėjai.
Konkurencijos taryba. Vadovai skiriami prezidentės. Realios veiklos nesimato. Daugelyje ūkio sferų galima įžvelgti susitarimus, ypatingai tai matyti degalų kainodaroje.
Prokuratūros veikla. Aidint fanfaroms prezidentė nukapojo prokuratūros galvas. O ar imsis kas tvirtinti, jog po to prokuratūroje įvyko kurie nors esminiai pokyčiai. Metų metais besitęsiančios bylos, kaip ir telefoninė teisė, – mūsų teisėsaugos kasdienybė.
Valstybės saugumo departamentas. Jo vadovus kruopščiai parinko pati JE. Dabar šiais vadovais prezidentė nebepatenkinta. Bet nieko nedaro.
„Snoro banko“ bankrotas, kuriam pritarė pati prezidentė. Vietoje to, kad bankas, jį nacionalizavus ir papildžius reikalingomis lėšomis, būtų paverstas valstybiniu-komerciniu, jam buvo paskelbtas bankrotas. Valstybei, banko klientams (ir mums visiems) buvo padaryta kelių milijardų žala, kurios galo dar nesimato.
Latvija panašiu „Parex banko“ atveju nacionalizavo banką ir neskelbė jo bankroto. Bankas kitu pavadinimu sėkmingai veikia ir dabar. Kodėl latviai pasielgė taip išmintingai? Ogi todėl, kad turi mąstantį prezidentą, kuris, nenorėdamas suklysti, pasikliauna specialistų išvadomis, o ne savo visažinyste ir neklystamumu.
Neefektyvi valstybės kontrolės veikla, nors prezidentės rinkimų štabo vadovas ir valstybės kontrolierė – viena šeima.
Nežiūrint visų aukščiau išvardintų prezidentės veiklos spragų, ji turi daugiausia šansų būti išrinkta dar vienai kadencijai. Kodėl?
Teko girdėti įvairių stambių visuomenės grupių įsipareigojimus. Štai jie:
Mes pensininkai, rinksime LR Prezidente tik D. Grybauskaitę, nes tik jos dėka kiekvienas iš mūsų sutaupėme po apvalią sumą, kurią galėsime panaudoti atėjus „juodai dienai“. O sutaupėme dėl to, kad D. Grybauskaitė (tiesa, kartu su A.Kubiliumi), apkarpiusi per sunkmetį mūsų pensijas, su dabar veikiančia valdžia jas ne tik atstatė, bet ir grąžina į mūsų taupykles anuos laikinai prarastus pinigus.
Mes, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, rinksime LR prezidente tik D.Grybauskaitę, nes ji, sumažinusi mūsų ir taip ne itin aukštus atlyginimus, mus įtikino, kad galima visai padoriai gyventi ir iš tokių. Ir dar atlyginimų sumažinimas pagerino mūsų moralinius standartus, nes visiems yra gerai žinoma, kad kuo mažiau turi pinigų, tuo mažiau pagundų.
Mes, iki ausų įklimpę į korupcijos liūną Lietuvos valdininkai, balsuosime tik už D.Grybauskaitę, nes jos patvirtintos valdžios toliaregiškos politikos dėka Lietuva tapo labiausiai korumpuota valstybė visoje ES. O kas nežino, kad korupcija mums padeda prisidurti vieną kitą litą prie skurdžių mūsų valdiškų atlyginimų ir padaryti mūsų pajamas artimas europinėms.
Mes, Lietuvos oligarchai, balsuosime tik už D. Grybauskaitę, nes ji, saugodama mūsų galvas ir nenorėdama atiduoti mus Linčo teismui, ne tik slepia nuo visuomenės mūsų pavardes, bet ir kovoja prieš mus tik retorinėmis priemonėmis, leisdama mums ir toliau valdyti Lietuvą per mūsų agentus Prezidentūroje, Seime ir Vyriausybėje.
Mes, kontrabandininkai, rinksime tik D. Grybauskaitę, nes tik jos atsainaus požiūrio į mūsų sunkų ir rizikingą verslą dėka mes galime prisidurti prie oficialiai gaunamo ar net negaunamo minimalaus atlyginimo po apvalią sumą ir taip išgyventi net ir žiemą, sočiai pamaitinti savo vaikus ir net leisti juos į mokslus.
Mes, kiti kriminalinio pasaulio atstovai, balsuosime tik už D. Grybauskaitę, nes ji labai mums padėjo giliau atsikvėpti nukapodama mūsų labiausiai nekenčiamų prokurorų galvas ir sujaukdama visą teisėsaugos mechanizmą. Todėl mes ligi šiol sėkmingai išvengėme Lukiškių ar Pravieniškių. O jei ir esame ten, tai jau matome šviesą trumpo tunelio gale.
Mes, TS-LKD nariai ir šios partijos gerbėjai, balsuosime tik už D. Grybauskaitę, kuri savo pavyzdžiu įrodė, kad ypatingai aukštos prabos yra tas komunistas, kuris net kritiniu Lietuvai momentu nepakeitė savo požiūrio į TSRS ir neperbėgo į LDDP ar į TS, o liko ištikima tų komunistų, kurie buvo „ant platformos“, idealams. Tai tik pabrėžia pažiūrų stabilumo svarbą, kuris tiesiog būtinas kiekvienam valstybės vadovui.
Mes, eiliniai Lietuvos žmonės, rinksime tik D. Grybauskaitę, kuri niekada nemeluoja ir neklysta, todėl mes šventai tikime, kad greitai ateis jos pažadėta „soti porytdiena“ be korupcijos, oligarchų, kyšininkų ir kitokio kriminalinio elemento.
Ar po šių įtakingų ir gausių visuomenės grupių įsipareigojimų kas nors dar gali abejoti, jog D.Grybauskaitė jau pirmame ture bus išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente?
Delfi.lt, tiesos.lt