Net 52 dabartiniai seimūnai pabandė laimę patekti į Europos Parlamentą, tačiau pasisekė tik keturiems – Juozui Olekui, Aušrai Maldeikienei, Rasai Juknevičienei bei Andriui Kubiliui. Galbūt pasiseks ir Stasiui Jakeliūnui, kuris „valstiečių“ sąraše po reitingavimo atsiliko tik nuo Šarūno Marčiulionio, o šis pareiškė veikiausiai neimsiantis iškovoto mandato. Kiti seimūnai liko su riestainių skylėmis ir toliau turės darbuotis Lietuvoje už varganus 3356 eurus „popieriuje“.
Kuo gi taip traukia Briuselyje bei Strasbūre esantys Europos Parlamento rūmai? Alga – 8757,70 euro, neatskaičius mokesčių, arba 6824,85 euro „į rankas“, dienpinigiai už kiekvieną dieną, kai vyksta posėdžiai – 320 eurų. Tereikia posėdžių nepraleisti, ir susidarys papildoma apie 6,5 tūkst. eurų suma.
Atidirbai vieną penkerių metų kadenciją – tau priklauso 1,5 tūkst. eurų briuselinė senatvės pensija (ir dar priklausys lietuviška), atidirbai dvi – 3 tūkst. eurų pensija. Tai ko sėdėti Lietuvos Seime? Juo labiau kad ten kiekvienas parlamentaras yra tarsi po padidinamuoju stiklu, žurnalistai niekšiškai visuomenei praneša apie seimūnus, kurie vengia darbo, darbe pasirodo su kvapeliu ir t.t. O apie europarlamentarus beveik niekas nieko nežino, todėl ir atsakomybės praktiškai nėra jokios. Težinome, kad iš dabartinių europarlamentarų dauguma tėra garsūs tuo, kad retai pražioja burnas ir kad praleidžia net Lietuvai svarbius balsavimus.
Be to, kiekvienas seimūnas žino, kad iki jo kadencijos pabaigos teliko pusmetis. O ką, jeigu po to rinkėjai nuo jų nusisuks? Ar gali kokia nors R.Juknevičienė tikėtis, kad kas nors ją priims dirbti pediatre, kai šio darbo nedirbo kone tris dešimtmečius. Arba, ar dar kas pasitikėtų fiziku A.Kubiliumi, kuris Seime sėdi nuo neatmenamų laikų? O ir kiti seimūnai negali jaustis ramūs dėl ateities. Matyt, štai kodėl europarlamentaro mandatai tokie paklausūs net ir tarp neskurstančių seimūnų.
respublika.lt