Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė nepasirašyti Seime priimto Darbo kodekso ir parlamentarams jį grąžina tobulinti. Visa laimė, nes Seimo nariai net nežino, kas tame kodekse parašyta, nežino, už ką balsavo. Nežino net komitetų, kuriuose kodeksas buvo svarstomas detaliai, vadovai.Nepatiko 22 nuostatos
Anot šalies vadovės, įstatymų leidėjai, priimdami naują Darbo kodeksą, turėjo rasti balansą tarp darbuotojų ir darbdavių interesų.
„Skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas. Lankstumas nenukentės, jei į Darbo kodeksą sugrįš daugiau jautrumo“, – vakar žurnalistams pareiškė šalies vadovė.
Seimas dabar turės spręsti, ar priimti svarstyti visas prezidentės pataisas, arba atmesti D.Grybauskaitės veto ir likti prie anksčiau priimto Darbo kodekso. Prezidentė siūlo pataisyti 22 nuostatas.
Prezidentė siūlo į Darbo kodeksą grąžinti nuostatą, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių dalis, taip siūloma neįvesti netesybų „lubų“ tais atvejais, kai darbo santykiams pasibaigus darbdavys vengia atsiskaityti su darbuotoju. D.Grybauskaitė taip pat siūlo išbraukti nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių, kurios ES valstybėse egzistuoja tik Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Nyderlanduose, nuostatą.
Tarp siūlymų – palikti išeitinės išmokos dydį (2 vidutinių darbo užmokesčių vietoj dabar esančio 1), kai dėl svarbių priežasčių iš darbo išeiti nori pats darbuotojas.
D.Grybauskaitė siūlo numatyti dvigubą apmokėjimą už darbą poilsio dienomis, kai darbuotojas apie darbo grafiko pasikeitimą įspėjamas tik prieš 2 darbo dienas. Darbuotojams, dirbantiems sutrumpintu grafiku kenksmingomis sąlygomis (pvz., naktimis), už darbą siūloma apmokėti kaip už visą darbo dieną. Prezidentė taip pat siūlo grąžinti nuostatą už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje suteikti papildomų kasmetinių atostogų ir t.t.
Ką vetavo – aišku, ką priėmė – ne
Po kodekso priėmimo Seimo kanceliarija buvo išplatinusi pranešimą, kad išeitinės darbuotojams bus mokamos iš fondo, į kurį pinigus suneša darbdaviai. Tačiau biudžetinės įstaigos į fondą įmokų nemokėtų. O iš ko jiems būtų mokamos išeitinės – nepranešama. Kaip bus iš tikrųjų? Ir kaip tikrai bus, nes prezidentė šitos nuostatos nevetavo ir ji įsigalios nepaisant to, ar D.Grybauskaitės pataisos bus atmestos, ar bus priimtos? Pasirodo, to nežino net patys Seimo nariai, kurie už kodeksą balsavo.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė žino tik tai, ką siūlė jos vadovaujamas komitetas.
„Mes buvome sutarę, kad nuostata dėl įmokų į fondą galiotų tiek biudžetinėms įstaigoms, tiek privačioms. O kaip buvo patvirtinta vėliau – nesužiūrėjau. Nes po to svarstymą perėmė Biudžeto ir finansų komitetas. O kaip buvo nuspręsta visame Seime – nežinau, nes mes turėjome labai daug projektų“, – tvirtino K.Miškinienė.
Biudžetininkams – išimtis
Jos pavaduotojas komitete Rimantas Dagys tvirtino, kad darbuotojams, kurie dirba valstybės tarnyboje, Darbo kodeksas negalios, kaip negalioja ir dabar, nes jiems galioja Valstybės tarnybos įstatymas, kuriame jokie fondai nėra minimi.
„O dėl kitų biudžetininkų – bibliotekininkų, muziejininkų, socialinių darbuotojų ir pan. – taip ir liko neapibrėžtumas. Liko klausimas, ar už tuos darbuotojus valstybė turės mokėti į fondą, ar ne. Kodekse prikišamai tai nėra numatyta. Taip susukta, kad nieko nesuprasi. Galiu tą vietą atrasti ir po kelių minučių jums perskambinti bei pacituoti“, – „Vakaro žinioms“ kalbėjo R.Dagys.
Po kelių minučių parlamentaras raportavo, kad patvirtinta keista tvarka.
„Biudžetinės įstaigos į fondą pinigų nepervedinės, o išmokas darbuotojams mokės pati valstybė. Iš principo tai nėra teisingas dalykas. Jei gyvename rinkos ekonomikoje, tvarka visiems turi būti vienoda. Tačiau Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė kitaip. Būtent toks variantas ir pateiktas prezidentei“, – tvirtino R.Dagys.
Atvirkštinis variantas
Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius tvirtina priešingai.
„Į tą išmokų fondą mokės tiek privačios įmonės, tiek biudžetinės. Jos mokės pusę procento „Sodros“ įmokų, o „Sodros“ įmokos joms sumažės 1 proc. Tad darbdaviai vis tiek pusę procento išloš. Tačiau tvarka bus visiems vienoda. Pavyzdžiui, ir ministerijos į tą fondą mokės pinigus, o atleisti darbuotojai išeitines gaus iš to fondo. Bent svarstydami šį klausimą mes taip supratome“, – kalbėjo P.Narkevičius.
Romas LAZUTKA, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas:
– Jūs buvote vienas iš socialinio modelio, kurio pagrindinė dalis yra prezidentės vetuotas Darbo kodeksas, kūrėjų. Gal žinote, kokį kodeksą Seimas buvo priėmęs, galiotų jis ir biudžetininkams ar ne, nes parlamentarai to nežino?
– Man žinoti dar sunkiau, nes buvo kelios darbo grupės, o aš dirbau ne su kodeksu, o su socialiniais dalykais. Kategoriškai bijau tvirtinti, tačiau po kodekso priėmimo skaičiau Seimo kanceliarijos pranešimą, kad patvirtinta, jog biudžetinės įstaigos į išmokų fondą įmokų nemokės, todėl atleisti biudžetininkai išeitines gautų ne iš fondo, o tiesiogiai iš darbdavių. Bent jau taip supratau iš pranešimo.
– Ar nėra keista, kad Seimo nariai nežino, ką priėmė, nežino, dėl ko balsavo?
– Man keista, kad jie net drįsta tai pasakyti. Tikrai turėtų žinoti, už ką balsavo. Dar galima suprasti, jei nežino tie Seimo nariai, kurie su kodeksu nedirbo ir daugiau dėmesio skiria kitoms sritims. Nes ne paslaptis, kad dauguma balsuoja pagal partijos nurodymą arba pasitiki partijos nariais, kurie yra įsigilinę. Bet kai ponas Dagys, kuris dirba su socialiniais reikalais, ar komitetų, kurie tiesiogiai dirbo su kodeksu, vadovai to nežino, tai jau labai keista.
– Svarbiausia, kad R.Dagys tvirtina, jog biudžetinės įstaigos į fondą nemokės, o P.Narkevičius tvirtina, kad mokės visos be išimties. Kuo tikėti?
– Labai keista, nors, kaip jau sakiau, pranešime buvo minėta, kad nė viena biudžetinė įstaiga nemokės. Ir šiaip, teoriškai pasvarsčius, socialinio draudimo įmokos galėtų būti nemokamos už biudžetinių įstaigų darbuotojus, o paskui, jei įvyktų draudžiamasis įvykis, tos įstaigos už darbuotoją turėtų sumokėti. Pavyzdžiui, ligos draudimo įstaigos nemokėtų, nes sistema yra valstybinė, o darbuotojui susirgus gydymo išlaidas apmokėtų darbdavys. Nes kokia prasmė už bibliotekininką ar mokytoją mokėti „Sodrai“, kuri yra valstybinė, perkelti pinigus iš vienos kišenės į kitą? Bet tik tiek, kad žmonės šiais laikais yra mobilūs, dažnai pereina, tarkim, į valstybinį sektorių, todėl taip daryti nelabai išeina. Nes, pavyzdžiui, pensijai apskaičiuoti imamas labai ilgas laikotarpis.
– Bet kokios kokybės turėtų būti kodeksas, jei net patys Seimo nariai nežino, kas jame parašyta?
– Sesijos metu per kiekvieną plenarinį posėdį priimama daugybė įstatymų, Seimo nariai dažnai važinėja, salėje nesėdi, todėl visų įstatymų žinoti neįmanoma. Tačiau kai priimami visai visuomenei ar didžiajai jos daliai svarbūs teisės aktai, tokie kaip kodeksas, tai jau privaloma jį žinoti detaliai. Juo labiau kad dėl Darbo kodekso diskutuota metus ar ilgiau. Juk Seimo nariai bendrauja su rinkėjais, ypač prieš rinkimus. Ir jei kokio Seimo nario paklaustų, kodėl kodekse priimta viena ar kita nuostata, o parlamentaras apie tą nuostatą nė nežinotų, tai jam būtų riesta. Arba bent turėtų būti riesta.
respublika.lt