„Tokia situacija nedaro garbės Lietuvai kaip teisinei valstybei ir kelia nepasitikėjimą valstybės valdžios institucijomis“, – komentavo prezidentas Eltai šią savaitę vykusias kovas dėl teismų. Sutinku su prezidentu: šiose kovose nėra garbės, yra labai dideli pinigai ir stiprios įtakos grupės. Pati prezidentūra – kukli sargo trobelė – yra ne savarankiška kovotoja, bet tik šių grupių aptarnautoja, kuri, pasirodo, net ir dekreto tinkamai surašyti nesugeba.
Kadaise, veikdami Piliečių Santalkoje su Romu Sakadolskiu, Jonu Kronkaičiu, Andriumi Navicku, stebėjome teisėjų skyrimo tvarką ir stebėjomės: kaip gali pusantrų metų Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriui vadovauti kadenciją baigęs ir neperskirtas teisėjas? Tuometinei Teismų tarybai, Seimui, prezidentui, visai kietajai mūsų tiriamajai žurnalistikai atkakliai tylint? Liovėmės stebėtis, kai sužinojome, kokios vertės ir kieno bylas LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas prižiūri. 
🙂
Tad nesistebėjau, kai vėliau šio skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, pateikusi įtarimus korupcija, sulaikė teisėsauga.
Nesistebėjau, kai teisėjo Egidijaus Laužiko darbą ne vienerius metus prižiūrėjusi LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė buvo pristatyta prezidentui kaip jo teiktina kandidatė į LAT pirmininkus – prieš tai nuolankiai prezidentui pritarus LAT teisėjų skaičiaus sumažinimui ir taip atsisakius savo teisės ir pareigos atnaujinti šį teismą naujais teisėjais.
Nesistebėjau, kai pernai gruodžio 16 dienos dekretu prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti teikti teisėjos Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į LAT pirmininkes, kai tą pačią dieną, pirmadienį, iš visos Lietuvos susirinkusi Teisėjų taryba be dvejonių patarė prezidentui tai padaryti, kai tą patį pirmadienį prezidentas pateikė šią kandidatūrą Seimui ir tą patį pirmadienį jos pristatymas atsirado rytdienos Seimo darbotvarkės projekte.
Pagal paskelbtą Seimo darbotvarkės projektą, per dieną prezidento su Teisėjų taryba suderinta teisėjos Sigitos Rudėnaitės kandidatūra gruodžio 17 dieną turėjo būti pristatyta Seimo posėdyje, gruodžio 18 dieną apsvarstyta Seimo komitetuose ir frakcijose, o jau gruodžio 19 dieną Seimo posėdyje teisėja turėjo būti paskirta LAT pirmininke. Gerai apgalvotas ir lietuviškam parlamentarizmui pritaikytas aukščiausio teisėtvarkos pareigūno skyrimo scenarijus. 🙂
Tad ir nesistebėjau, kad niekas Lietuvoje šiuo scenarijumi viešai nesistebėjo: tylėjo viešieji teisininkai, įtakingieji žurnalistai… 🙂
Kiek nustebino tik Seimo vangumas – nesusitvarkymas su jam įtakos grupių patikėta užduotimi.
Ir, žinoma, vieša pasipiktinimo tokiu Seimo aplaidumu banga buvo dėsninga: trūko viešųjų teisininkų, įtakingųjų žurnalistų ir paties prezidento kantrybė. 🙂
https://www.lrt.lt/…/nauseda-seimo-sprendimas-del-auksciaus…
https://www.delfi.lt/…/delfi-demesio-centre-nepaskirti-kt-t…
Dėl ko dar nesistebiu? Dėl Lietuvos Respublikos nesugebėjimo surengti skaidrios atrankos ir išsiųsti į Europos Sąjungos Bendrojo Teisingumo Teismą kompetentingo ir sąžiningo teisėjo – ten iki šiol esančio teisėjo Virgilijaus Valančiaus kadencija baigėsi dar pernai vasarą. Dėl užsitęsusios šešėlinės kandidato atrankos į Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkus – šio labai svarbaus teismų pareigūno neturime nuo pernai spalio.
Kas drįs tokiais niekais trikdyti sargo trobelės rimtį?
Roberto Dačkaus nuotrauka: www.prezidentas.lt
veidaknygė