Radviliškio 28 apylinkėje dalyvavau rinkimų stebėtoju kaip Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociacijos (LŽTGA) narys bei išsikėlusios ir įregistruotos kandidatės Laimutės Šlamienės atstovas. Kadangi šioje apylinkėje buvo sudarytos geros sąlygos nesąžiningam balsavimui ir svarbiausia – nesąžiningam balsų skaičiavimui, aš tvirtinu, kad buvo grubiausiai pažeisti LR Konstitucijos 3 ir 4 str., buvo sudarytos idealios sąlygos piliečių išreikštos valios pakeitimui. Rinkėjai buvo leidžiami į balsavimo kabinas dažnai po du, o neretai ir po tris asmenis. Neišnešiotos, neįteiktos kortelės buvo ant komisijos narių stalų (Įstatymo 18 str.), todėl atėjusiems balsuoti „saviems“ buvo sudarytos sąlygos balsuoti ir už kitą rinkėją.
Balsavimo patalpa buvo paruošta tyčiniai pažeidžiant rinkimų įstatymo 22str. 4 d. reikalavimus. Patalpa nebuvo kompiuterizuota, balsavimo duomenis komisijos pirmininkė bėgiojo perdavinėti iš kažkur kultūros rūmų antrajame aukšte esančio kompiuterio. Ir tai vyksta 21- kompiuterių ir nano technologijų amžiuje!
Kultūros rūmai yra pačiame Radviliškio centre, sąlygos tinkamai paruošti balsavimo patalpą yra idealios. Todėl kitaip kaip organizuotu ir tyčiniu sąžiningų rinkimų sabotavimu šito nepavadinsi. Pažeidžiant Rinkimų įstatymo 61 str. stebėtojams nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos stebėti kaip laikomasi įstatymo. Stebėtojams stalas ir kėdės buvo pastatytos maždaug už 20 metrų nuo komisijos narių stalų, apie 30 m nuo balsavimo kabinų.
Pasibaigus rinkimams ir uždarius patalpą, turėjo būti suskaičiuoti visi nepanaudoti biuleteniai. To nebuvo padaryta, pažeistas Įstatymo 76 str. Jei komisijos nariai atiduodami likusius biuletenius negarsiai pasakydavo kažkokius skaičius, kuriuos komisijos pirmininkė pieštuku pasižymėdavo juodraštyje, tai likusių pirmininkės kabinete, nepanaudotų biuletenių skaičius išvis liko inkognito, net ir pieštuku jokio skaičiaus iškart nebuvo pažymėta. Kas buvo įrašyta vėliau į protokolą jau nebeturi jokios reikšmės.
Manau, kad apylinkės pirmininkė Sonata Benevičienė dėl partinių interesų netinkamai organizavo balsų skaičiavimą jos atstovaujamos partijos naudai. Tai, matyt, jau nusistovėjusi praktika Radviliškyje, nes po kiekvienų rinkimų miestelio šiukšliadėžėse aptinkama tuščių ir atžymėtų biuletenių. Komisijos pirmininkė privalėjo garsiai skelbti likusių biuletenių skaičius, juos protokole užrašyti tušo arba rašaliniu rašikliu, bei taip pat garsiai skelbti kiekvieną pradedamą naują balsų skaičiavimo etapą – to nebuvo daroma. Ir išvis objektyviam balsų skaičiavimui nebuvo pasiruošta. Atvirkščiai, buvo sudarytos visos įmanomos sąlygos įvairioms manipuliacijoms. Stalai balsų skaičiavimui buvo sustatyti koridoriuje prie rūbinės barjero, ant kurio buvo sudėtos įvairios rankinės ir striukės. Vėliau prie jų buvo dedamos šūsnys surūšiuotų biuletenių. Net keturios komisijos narės, sėdėdamos nugara arti barjero, buvo apsigobusios skaromis ir, anot profesoriaus, kas galėtų paneigti, kad prie tokios biuletenių apskaitos, iš anksto pasiruošus, atitinkamas skaičius supakuotų biuletenių be vargo po skaromis galėjo pasikeisti jų mylimos partijos labui.
Prieš išpilant biuletenius iš balsadėžės ant stalo buvo išdėlioti įvairūs pieštukai. Dėl to pareiškiau komisijos pirmininkei protestą, o į tai buvo paaiškinta, kad be pieštukų negalima suskaičiuoti biuletenių. Nors su pirmininke kalbėjomės ramiu tonu, komisijos nariai mane agresyviai pakeltais balso tonais užsipuolė, kad neva trukdau komisijos darbą, o viena rinkimų darbe dalyvavusi atstovė Juknevičienė, visiems balsų skaičiavimo dalyviams girdint, mane išvadino šiukšle, tai pakartodama net keletą kartų. Po tokio psichologinio smurto, patirto rinkimų komisijos darbo patalpose, kurio komisijos pirmininkė Sonata Benevičienė ne tik nestabdė, bet dar ir skatino kartodama, kad tuoj iškvies Radviliškio apygardos rinkimų komisijos pirmininką Jakavičių, kuris man atimsiąs stebėtojo pažymėjimą ir pašalinsiąs iš balsavimo patalpos, bent kiek normalesnio rinkimų stebėtojo darbo jau negalėjo būti, juolab kaip tik tuo metu man paskambino iš Šeduvos apylinkės ir pranešė, kad už tai, jog stebėtojas J.V. pareiškė protestą dėl netinkamo balsavimo patalpų paruošimo rinkimams, apygardos pirmininkas Jakavičius jam iškvietė policiją.
Stebėtojų pastabos dėl netinkamos balsavimų organizacijos ar neteisingų komisijos narių veiksmų nėra ir negali būti vertinami kaip trukdymas komisijos darbui. VRK pirmininkas Vaigauskas privalėjo numatyti tokios demagogijos tikimybę ir rinkimų įstatyme sukonkretinti kas tai yra trukdymas komisijos darbui. Rinkimų įstatyme 77str.p.2, įterpdamas skliausteliuose punktą, kad grafito pieštukai gali būti ant komisijos narių balsų skaičiavimo stalų, jis privalėjo būtinai nurodyti kokiame balsų skaičiavimo etape pieštukai jau gali būti panaudojami. Išpylus biuletenius iš balsadėžės, jie pirmiausia yra surūšiuojami: į atskiras krūveles dedami vienmandatės, daugiamandatės ir referendumo biuleteniai. Būtent šiuo momentu daugiausiai ir įvyksta biuletenių gadinimas, tad mano pastaba, kad rūšiuojant biuletenius jokių rašiklių ant stalų neturi būti, buvo teisinga, nes pieštukai tuo metu tikrai nereikalingi. Skubant skaičiuoti biuletenius, atskirti kur pažymėta juodo tušo rašikliu, o kur minkštu juodu grafito pieštuku iš pirmo žvilgsnio ne visada gali pasisekti. Jei iš tikrųjų VRK pirmininkas būtų siekęs teisingų rinkimų, įstatyme būtų pažymėjęs, jog pieštukai privalo būti spalvoti, tarkime raudoni arba žali ir biuleteniai subraukyti tomis spalvomis būtų pripažįstami galiojančiais.
Bet kam tie rašikliai, jei skaičiavimo mašinėlė elementariems matematiniams veiksmams atlikti kainuoja 99 centus. Net ir vadinamose totalitarinio valdymo valstybėse balsų skaičiavimo patalpoje yra pakabinamos stebėjimo kameros – Lietuvoje tokio būtino sąžiningiems rinkimams reikalavimo nebuvo, o juk pakabinus virš skaičiuotojų nors vieną stebėjimo kamerą būtų užkirstas kelias daugeliui pažeidimų. Pavydas ima, kai televizija rodo rinkimus Gruzijoje, kur visi balsavimo komisijos nariai aprengti vienodos spalvos liemenėmis ir jokių skarų, jokių prijuosčių. Lietuvoje net nėra reglamentuota apranga komisijos nariams. Tad apsigobiama „čigoniškomis“ skaromis ir ,be abejonės, jau nebe pirmus rinkimus įgudusiai daromi čigoniški fokusai su biuleteniais. Skaidrios, permatomos ir persišviečiančios balsadėžės visiškai nereiškia, kad balsavimas vyksta skaidriai. Atvirkščiai, persišviečiančios balsadėžės pažeidžia rinkėjų slaptumą ir privatumą, tokiu būdu yra vykdoma agitacija rinkimų metu. 28 apylinkėje rinkėjų eilė į balsavimo kabinas buvo išsirikiavusi maždaug 3- 3,5 metro nuo balsadėžės ir buvo aiškiai matyti (jei tik biuletenis nesulenktas), už kokią partiją ar kandidatą balsuota.
Ypatingai gerai matėsi kas ir kaip balsavo referendume dėl AE. Neapsisprendusiems ar dar abejojusiems rinkėjams tai buvo geriausia agitacija – „balsuosiu kaip visi“. Didelių sąnaudų šiam esminiam trūkumui pašalinti nereikėjo, nes būtų užtekę balsadėžes apklijuoti popieriumi arba nudažyti. Net taip vadinamose totalitarinio valdymo šalyse politikų reitingavimo skaičiavimui yra panaudojama šiuolaikinė 21 amžiaus technika – skaneriai. Lietuvoje tai atlieka komisijos nariai, kurie iš nuovargio ar tyčia padaro nemažai klaidų, žmogiškasis komisijos narių faktorius čia turi lemiamą reikšmę kas taps sąrašo priekyje. Ir išvis kam ta reitingavimo parodija, jei po balsavimo partijos perstato eilę į Seimą neatsižvelgdamos į rinkėjų pareikštą valią. Dėl tokio balsų skaičiavimo organizavimo kai kuriose apylinkėse ir apygardose balsų skaičiavimas užtęsiamas dar vienai parai ir dažnai pakeičia visų rinkimų rezultatus. Taip jau buvo ne kartą visuose rinkimų lygiuose įskaitant ir Valstybės Prezidento rinkimus.
Visa tai VRK pirmininkas Vaigauskas, viešai įvardintas aukštos kvalifikacijos teisininku, privalėjo žinoti ir imtis reikiamų žygių, kad rinkimai būtų tikrai teisingi ir sąžiningi. Tam pasiruošti buvo pakankamai daug laiko. Deja , belieka manyti, kad nesąžiningiems rinkimams buvo specialiai paliktos įvairios per kiekvienus rinkimus besikartojančios spragos, labai patogios to laikotarpio valdantiesiems. Egzistuoja komisijos nario rašytinis pasižadėjimas, kuris paverstas nieko nereiškiančiu, neįpareigojančiu aktu, nes nėra aiškiai nusakytos atsakomybės ribos, pasirašiusiojo nusižengimų kvalifikavimas pagal BK.
Akivaizdus absurdas, kai apylinkės komisijos darbui vadovauja valdančiosios partijos atstovė, dar du komisijos nariai priklauso tai pačiai partijai, kiti – valdančiajai koalicijai, jiems dar padeda bendrapartiečiai stebėtojai. Todėl taip drąsiai Juknevičienė, kaip jų bendrapartietė- stebėtoja, atliko neabejotinai užprogramuotą torpedos vaidmenį. Radviliškio apygardoje stebėtojo rašytiniai protestai yra beprasmiai, nes būtų įteikiami apylinkės komisijos pirmininkei… Toliau protestas dėl konservatorės padarytų pažeidimų būtų perduodamas apygardos pirmininkui – taip pat valdančiosios partijos atstovui. Ir paskutinėje instancijoje protestas galėtų būti tikrinamas VRK pirmininko Vaigausko komisijoje, kuris būdamas radviliškiečiu jau ne kartą yra pademonstravęs savo prielankumą Radviliškyje egzistuojančiai valdančiųjų nusikalstamos grupuotės veikai. Kaip žinoma, Radviliškio savivaldybės merui, administracijos direktoriui, iš viso trims tarybos nariams ir dar devyniems, taip vadinamos valdančiosios koalicijos atstovams, pastatytiems vadovaujančiuose postuose (iš viso 11 konservatorių), dėl korupcijos ir dokumentų klastojimo bei ES lėšų pasisavinimo yra pareikšti įtarimai, jie nušalinti nuo pareigų ir laukia teismo.
Radviliškiečiai žino, kad išaiškinta tik dalis iš padarytų daugiamilijoninėmis sumomis skaičiuojamų nusikaltimų, kurie galimai dengiami aukščiausių Valstybės vadovaujančiųjų pareigūnų. Kiti, nusikaltimus galimai padarę jų sėbrai, dar tebėra postuose. Nepaisant galimo akivaizdaus jų suinteresuotumo, kad valdantieji išliktų valdžioje, dabartinės valdančiųjų koalicijos pastatyti į postus asmenys deleguojami rinkimų komisijų nariais ir komisijų pirmininkais. Jie be jokio papildomo paraginimo yra suinteresuoti rinkimų rezultatų falsifikavimu ir daro viską, kad valdantieji, o tuo pačiu ir jie patys išliktų postuose. Todėl aš, kaip stebėtojas, nors pastabas pareiškiau ir normaliai bendravau tik su komisijos pirmininke, labiausiai buvau puolamas ir koneveikiamas tų suinteresuotų komisijos narių. Ir kaip nepuls toks komisijos narys H. Rudauskas, pastatytas grūdų supirkimo punkto direktoriumi, gerai žinodamas, kad pasikeitus valdančiųjų koalicijai, pagal savo gebėjimus jis gali tapti krovėju. Nesuinteresuotų šioje komisijoje nebuvo. Neveltui komisijos pirmininkė, įpusėjus skaičiavimui išgirdusi, kad konservatoriai surinkę mažai balsų, lyg tai juokais pareiškė, kad rytoj į darbą ji gali jau nebeateiti. Nuo to momento, kaip pastebėjau, konservatorių balsų krūvelė pradėjo didėti mažųjų partijų sąskaita. Pirmininkė neorganizavo teisingo biuletenių perskaičiavimo dedant kiekvieną biuletenį taip, kad pasimatytų pažymėtas langelis. Įstatymo 77str. p.5. Biuleteniai buvo perskaičiuojami tik lenkiant kamputį. Taigi, ar visi biuleteniai buvo už būtent tą partiją ar kandidatą liko neaišku.
Dėl ydingo, įstatymu neleistino balsų skaičiavimo, rinkimai Radviliškio apygardos 28 apylinkėje, mano, kaip Žmogaus teisių gynėjo įsitikinimu, negali būti vadinami nei teisingais, nei demokratiniais, o tuo labiau sąžiningais. Tokiu būdu, kriminalo užvaldytoje valstybėje eiliniam piliečiui atimama paskutinė Konstitucijos garantuota Žmogaus teisė į laisvą savo valios pareiškimą rinkimuose.
Tikėtis, kad 28 apylinkės biuleteniai būtų sąžiningai perskaičiuoti taip pat nerealu dėl jau anksčiau paminėtų priežasčių. Lietuvoje šiuo metu pasiekti teisingumo beveik neįmanoma, nėra į ką kreiptis. J.E. šalies Prezidentė prieš rinkimus pasisakė remianti valdančiąją konservatorių partiją. Tai buvo signalas, kad šios partijos atstovų pažeidimai rinkimuose nebūtų griežtai vertinami. Nebe pirmas kartas, kai šalies vadovė duoda startą balsavimų rezultatų „pagerinimui“. Taip buvo gyventojų surašymo metu, kai visai besibaigiant surašymui J.E. Prezidentė pareiškė, kad trys milijonai turi būti ir staiga per vieną naktį gyventojų padaugėjo iki reikiamo skaičiaus. Į generalinį LR prokurorą Valį kreiptis taipogi nėra prasmės, nes jam taip pat žinoma J.E. Grybauskaitės nuostata. VRK pirmininkas Vaigauskas neseniai viešojoje erdvėje pareiškė: „ šie rinkimai buvo sąžiningi ir garbingi…“ Tai jau pasityčiojimas iš Tautos. Vien už tai, kad jis nenori žinoti tikrosios padėties, jis vertas skubaus atstatydinimo ir antrajam rinkimų turui (žinoma, jei aukščiausi Valstybės vadovai suinteresuoti teisingais rinkimais), VRK turėtų vadovauti kitas vadovas.
Jau ne kartą įsitikinau ir manau, kad Lietuvoje dar niekas iš aukščiausiųjų Valstybės vadovų nesuinteresuotas, jog politinė korupcija būtų mažinama. Todėl manyčiau, kad apie šiuos mano išvardintus pažeidimus 20102 metų rinkimuose į Seimą turi būti informuojama Pasaulio visuomenė. Tik tokiu būdu būtų galima pasiekti, kad aukščiausi Valstybės vadovai būtų priversti susidomėti realiai esama padėtimi Šalyje ir imtis priemonių, kad Lietuvos rinkėjai turėtų bent jau tokias minimalias sąlygas teisingesniam balsų skaičiavimui, kokias šiuo metu turi totalitarinių valstybių rinkėjai.
Romualdas Buivydas, LŽTGA narys.
2012 m. spalis 21 d.
Radviliškis.