Aktualijos

Dėl LR Švenčių dienų įstatymo (projektas Nr. X11P-1389(2))

Written by Redakcija · 12 min read

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 14 metų                                            

 LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA  

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei

LR Seimo nariamsPasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams

Lietuvos žmonėms

Žiniasklaidai

 K R E I P I M A S I S  Dėl LR Švenčių dienų įstatymo (projektas Nr. X11P-1389(2)) 

LR Seimo narys Rytas Kupčinskas 2016-06-15 įregistravo įstatymo projektą Nr. XIIP-1389 (2), kuriuo prašoma į švenčių dienų sąrašą įrašyti: “Rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena”.

Šis projektas bus svarstomas Seime pagal veikiančias procedūras.

Vilniaus Sąjūdžio taryba daug dėmesio skiria svarbiems istoriniams, Laisvės kovų įvykiams pažymėti bei Katalikų Bažnyčios ir valstybės šventėms.

LR Seimo nario Ryto Kupčinsko pateiktas įstatymo projektas yra labai aktualus, atitinka Sąjūdžio programinėms nuostatoms ir krikščioniškų vertybių puoselėjimui.

2009 02 13 pareiškime „Dėl valstybės švenčių“ Vilniaus Sąjūdžio taryba eilinį kartą atkreipė dėmesį, kad valstybės švenčių tarpe nėra rugsėjo 8-osios – Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo (Šilinės) ir Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos, kuri buvo didingai valstybiniu mastu švenčiama iki 1940 m. sovietinės okupacijos Lietuvoje.

Rugsėjo 8 –oji yra Švč. Mergelės Marijos gimimo diena – atlaidų metas Lietuvoje. Vytautas Didysis yra žymiausias Lietuvos valdovas.

Rugsėjo 8 labai dažnai nepatenka į poilsio dienų sąrašą, todėl didelei žmonių daliai nepavyksta tinkamai ją švęsti.

Šventinė diena įgautų didesnę prasmę, ugdytų tikėjimą, patriotiškumą ir pagarbą Tėvynei. Būtų sudarytos palankios sąlygos  bendruomenėms ir šeimoms dalyvauti Bažnyčiose ir susibūrimuose. Lietuvos žmonėms būtų suteikta dar viena galimybė tinkamai paminėti Šilines (Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą dieną, skatintų gyventojus artimiau bendrauti, dalyvauti atlaiduose, susipažinti su šia Lietuvos istorijos dalimi, prisiminti turimas istorines žinias bei prasmingai paminėti Lietuvai ypatingai svarbią šventę.

Vilniaus Sąjūdžio taryba PRITARIA LR Seimo nario Ryto Kupčinsko iniciatyvai dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1389(2) ir ĮSIPAREIGOJA aktyviai dalyvauti Seimo komitetuose ir komisijose svarstant šio įstatymo projektą.

Vilniaus Sąjūdžio taryba KVIEČIA bendraminčius ir bendražygius bei suinteresuotus asmenis dėl  LR Seimo nario Ryto Kupčinsko iniciatyvos aktyviai dalyvauti šio įstatymo projekto svarstymo procedūrose bei rašyti ir teikti pasiūlymus LR Seimui nurodant įstatymo projektą Nr. XIIP-1389(2).

Pridedame įstatymo projekto Nr. XIIP-1389 (2) aiškinamąjį raštą.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Istorinės grupės vadovas  G. Adomaitis

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, R. Arutiunianas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas,   J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas,  K. Milius,   J. Parnarauskas,  V. Ramanauskas, G. Rotomskienė,   P. Sakalauskas,  M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  E. Švedienė, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas

Pasiteiravimui: A. Budriūnas +370 673 95837, L. Kerosierius +370 5 231 8111,   G. Adomaitis +370 611 30131   Adresas korespondencijai: Balsių 59. LT-08400, Vilnius

  1. p. vilnius@sajudis.com      www.sajudis.com

                                  PRIEDAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 162 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO įstatymo projekto

1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:

Šiuo metu nėra tinkamai minimos Šilinės (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena,  todėl siūlome šią nepaprastai svarbią Lietuvos valstybei datą įtraukti į Darbo kodekso šventinių dienų sąrašą.

1997 m. liepos  3 d. LR Atmintinų dienų įstatyme Nr. VIII–397 įrašyta rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena.

Rugsėjo 8 diena – Šilinės – yra   Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Šia proga nuo pirmojo rugsėjo sekmadienio Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi atlaidai. Ypatingi atlaidai rengiami Šiluvos bažnyčioje (Raseinių rj.), kurioje yra stebuklingas Švč. Marijos paveikslas.

Švenčiausioji Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 metais, todėl šią bažnyčią kasmet aplanko šimtai tūkstančių maldininkų iš viso pasaulio.

Sovietų valdžia draudė religiją ir persekiojo tikinčiuosius: neleido rengti atlaidų, draudė procesijas, neleido skambinti varpais. Milicija užkirsdavo kelius ir net šunkelius, vedančius į Šiluvą. 1979 metais net paskelbė kiaulių marą, kad tik maldininkai negalėtų atvykti į Šiluvą. Daugybę tikinčiųjų ištrėmė į gulagus ir pasmerkė mirčiai. Bažnyčias paversdavo sandėliais, jų turtą išgrobstydavo arba sunaikindavo. Visos lietuvių tautos sovietinis genocidas truko labai ilgai — pusę amžiaus. Išskirtinai skaudžiai jis griovė dvasininkų pasaulį, naikino ir griovė tikinčiųjų sąmonę. Pagal 1961 metų kovo 27 dienos Lietuvos KP  CK  biuro nutarimą kareiviai, kaliniai ir mechanizatoriai Kryžių kalne nugriovė ir sunaikino 2179 kryžius, o patį kalną suarė. 1993 metų rugpjūčio 7 dieną Šventasis Tėvas Jonas Paulius II per šv. Mišias prie Kryžiaus kalno kalbėjo: ,,Tegul šis Kryžių kalnas antrojo tūkstantmečio po Kristaus pabaigoje liudija ir skelbia naują, trečiąjį tūkstantmetį, skelbia Išganymą ir Atpirkimą, ko niekur kitur nerasime, kaip tik mūsų Atpirkėjo Kryžiuje ir Prisikėlime.”

Žmones į Šiluvą traukė ne tik atlaidai, nes vis plačiau sklido žinia apie Marijos apsireiškimą Šiluvoje ir bažnyčioje kabantį nuo 1622-ųjų malonėmis garsėjantį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą. 1775-aisiais iš Romos kapitulos buvo gautas leidimas šį paveikslą vainikuoti. 1786-ųjų rugsėjo 8-ąją prasidėjusios Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo vainikavimo iškilmės truko tris dienas. Į iškilmes susirinko apie 30 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos. Paveikslą vainikavo Žemaičių vyskupas kunigaikštis Steponas Jonas Giedraitis. Šiluvos atlaidų metu buvo prekiauta maldaknygėmis, elementoriais, spauda, kalendoriais. Rusijos carui uždraudus lietuviškąją spaudą, į Šiluvą, gaudyti knygnešių, buvo atsiųsta apie 300 rusų policininkų. 1866-aisiais vyko atlaidai, kuriuose dalyvavo Žemaičių vyskupas M. Paliulionis, 40 kunigų ir 40 tūkst. maldininkų. Taip buvo paminėtas stebuklingojo paveikslo vainikavimo šimtmetis. Po šio tikinčiųjų sambūrio okupacinė caro valdžia uždraudė bet kokias procesijas ir šis draudimas truko iki 1905 metų. 1906 metais Šiluvos atlaiduose dalyvavo apie 50 tūkst. maldininkų. Nepriklausomos Lietuvos laikais į Šiluvos atlaidus susirinkdavo iki 100 tūkst. žmonių.

Atgavus Nepriklausomybę, Šilinių atlaiduose  minimos visai tautai ir Lietuvos Bažnyčiai svarbios sukaktys. Per 2008 metų Šilines buvo švenčiamas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejus. 2009-aisiais minėtas Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejus. 2010 metais dėkota Dievui už Lietuvos Nepriklausomybės 20-metį. 2011-aisiais Šilinių atlaiduose minėti Dievo Gailestingumo metai.

1993 metų rugsėjo 4-8 dienomis Lietuvoje viešėjo vienintelis mūsų šalį aplankęs Popiežius Palaimintasis Jonas Paulius II. Jo Šventenybė 1993 m. rugsėjo 7 d. lankėsi Šiluvoje.

2013 metų rugsėjo pradžioje Lietuvoje vyko Palaimintojo Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 20-mečio minėjimo renginiai. Didingi atlaidai vyko ir Šiluvoje.

          Šilinių atlaidai vyksta visose Lietuvos bažnyčiose. Todėl labai svarbu, kad Rugsėjo 8-oji būtų šventinė diena ir kad žmonės nevaržomai galėtų ją švęsti.   

Vytautas Didysis gimė   apie 1350 metus Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio ir kunigaikštienės Birutės šeimoje Senuosiuose Trakuose. Mirė  1430 metų spalio 27 dieną irgi Trakuose.

Kęstutis, Algirdas, kaip ir jų tėvas Gediminas, buvo tituluojami Lietuvos karaliais.

Apie ankstyvąją Vytauto jaunystę žinių nėra daug. Yra žinoma tik tiek, kad nuo jaunų dienų mokėsi ir karinių įgūdžių įgijo savo tėvo Kęstučio ir dėdės Algirdo karinių pratybų ir medžioklių aplinkoje. Vytautui  nuo ankstyvos jaunystės teko bendrauti su gudais, lenkais ir vokiečiais. 1368 metais (tada  Vytautas pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose) dalyvavo Algirdo žygyje į Maskvą.

1382 metais rėmė  tėvą, kovojantį  su  Jogaila dėl LDK sosto. Tais pačiais metais Jogailos buvo suimtas  ir kalėjo Vilniaus bei Krėvos pilyse. Kai  klastingai buvo nužudytas  Kęstutis, iš  kalėjimo  pabėgo  pas kryžiuočius ir siekė atgauti  tėvoniją – Trakų kunigaikštystę. Būdamas pas kryžiuočius, 1383 metais Tepliuvoje buvo pakrikštytas Vygando vardu. 1384-aisiais, sudeginęs kryžiuočių ordino jam dovanotas pilis palei Nemuną, grįžo į  LDK  ir 1386 m. vasario 15 d. krikštijosi antrą kartą  Krokuvoje Aleksandro vardu. Tais pačiais metais atgavo dalį savo tėvonijos –  ėmė valdyti  Lucko  žemę.

Tačiau Vytautas visą savo gyvenimą siekė absoliučios valdžios Lietuvoje ir jai priklausančiose žemėse.

Jau 1389 metais bandė užimti Vilnių, tačiau nesėkmingai – teko antrą kartą  trauktis  pas kryžiuočius.

1390-aisiais dukterį Sofiją (gimusią apie 1371 m.)  išleido už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I.

Jogaila, gerai suprasdamas Vytauto galimybes ir iš to kylančius jam pavojus, 1392 metų rugpjūčio 4 dieną  Astravos dvare, netoli Lydos,  su Vytautu sudarė Astravos sutartį. Jogaila buvo priverstas grąžinti Vytautui  Trakų kunigaikštystę ir visas jo tėvo valdytas žemes. Kaip Jogailos vietininkas gavo valdyti Vilnių.

Vytautas sumaniai naudojosi totorių tarpusavio nesantaika — rėmė pagalbos prašyti atbėgusius Aukso ordos chanus.1397–1398 metais Vytautas surengė du sėkmingus žygius link Juodosios jūros ir Krymo. Nors 1399 m. pralaimėjo mūšį prie  Vorsklos, tačiau sugebėjo savo valdžioje išlaikyti iš totorių  atimtus Juodosios jūros pakraščius ir tarp totorių įgijo didelį autoritetą — skiriant  Krymo chanus  buvo būtinas Vytauto Didžiojo sutikimas.

Nors iš Maskvos, totorių ir Ordino kildavo  nemažai pavojų, Vytautas unijos sąlygomis sugebėjo iškovoti kuo daugiau savarankiškumo Lietuvai. Tai įrodo greitai keičiamos bei  koreguojamos unijos  sutartys.

1401 metais Vilniaus ir Radomo  susitarimu Jogaila patvirtino Vytautui iki mirties  Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą ir valdžią. Vytautui tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, buvo pripažįstama tik sąlygiška Lietuvos priklausomybė nuo Lenkijos, jokių vasalinių santykių nebuvo.Vienas svarbiausių šio laikotarpio uždavinių buvo žadinti  Lietuvos žmonių sąmonę, suaktyvinti platesnius visuomenės sluoksnius, ypač bajoriją. Pasinaudoję palankia situacija, sukilo žemaičiai, kuriuos  1398 metų spalio 12 dieną Nemuno saloje  sudaryta sutartimi Vytautas buvo užrašęs Ordinui.

XIV a. atremti du galingi – Aukso ordos ir kryžiuočių ordino – agresoriai. Vėliau kovos persikėlė toli į pietryčius. Sudarius 1409 metų taiką su  rusais, buvo sukurtas galingas užnugaris slavų žemėse. Anksčiau šios didelių Rytų Europos plotų pajėgos Aukso ordos chanų buvo verčiamos kariauti su Lietuva; dabar šis potencialas galėjo būti mobilizuojamas prieš abi minėtas agresyviausias jėgas. 1410 m. Žalgirio mūšyje Vytauto vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė galutinai  palaužė vokiečių ordino karinę galią.

1411 m. vasario 1 d. Vyslos saloje, esančioje  priešais Torunę, Lietuvos ir Lenkijos valstybės  pasirašė sutartį su Ordinu, pagal kurią  Vytautui ir Jogailai iki gyvos galvos atiteko  Žemaičių žemė.

Rusijos  kunigaikščiai, iki XIV a. pradžios buvę Ordos vasalais,  iš  Ordos gaudavo ,,jarlykus“ – specialius dokumentus, duodančius teisę  valdyti nuosavas kunigaikštystes. Tik Maskvos didysis  kunigaikštis Vasilijus I  išdrįso Ordos chanui nepateikti tvirtinti testamentų  nei  1417, nei  1423 metais. Taigi 1417 metų testamentas patvirtintas keturiais antspaudais (tarp jų ir Vytauto), o 1423 metų Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I testamentas patvirtintas vieninteliu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto antspaudu.  Tai rodo didžiulę  Vytauto Didžiojo įtaką Maskvos didžiojoje kunigaikštystėje.

Labai svarbi Vytauto Didžiojo veiklos sritis –  sudėtingi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religiniai klausimai. Krikštijant pagonis Lietuvoje reikėjo spręsti itin sudėtingus ortodoksiškosios ir katalikiškosios  metropolijos, Romos  ir Bizantijos  tarpusavio klausimus. Kompromiso meistras Vytautas Didysis ir čia rado išeitį – jis pasiūlė  įkurti Rytų ir Vakarų bažnyčios uniją, t.y. tiltą tarp Rytų ir Vakarų, kaip tvirtą pagrindą savo valstybei.

Labai sudėtingi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo ir kalbos  klausimai. Tai daugiatautės valstybės ypatybė. Vytautas Didysis savo aplinkoje dar neturėjo šviesuolių, su kuriais būtų galėjęs spręsti lietuvių rašytinės kalbos klausimus.  Vytautas Didysis,  bendraudamas ir su artimais, ir su tolesniais kaimynais, ypač domėjosi jų gyvenimu ir papročiais.  Be lietuvių kalbos, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas mokėjo  rusų, lenkų, lotynų ir totorių kalbas. Jis buvo tolerantiškas visoms  LDK vartojamoms  kalboms.

Nors unija buvo įtvirtinusi nemažai  suvaržymų, Vytautas Didysis atliko  milžinišką darbą – jo dėka pasaulis išgirdo apie lietuvius, apie galingą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Rytų Europos valstybę. Vytautas Didysis nutiesė kelią į politiškai įtakingas Vakarų valstybes. LDK tapo Vakarų civilizacijos saugotoja nuo grėsmių iš Šiaurės ir Rytų.

Vytautas Didysis, atlikęs tokius didžiulius darbus,  buvo vertas  karaliaus karūnos. 1429 metais Lucke, Liubarto pilyje, Europos valdovų suvažiavime dalyvavo Maskvos didysis kunigaikštis, popiežiaus legatas, Bizantijos imperatorius, Ordos, Danijos karaliaus, Naugardo, Tverės, Riazanės ir kitų valdovų pasiuntiniai. Šventosios Romos ir Vengrijos  imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis  pasiūlė  Vytautą Didįjį, Lietuvos valdovą, už jo nuopelnus karūnuoti Lietuvos karaliumi, nes jis Lietuvą pavertė krikščioniška valstybe, Vakarų Europą apsaugojo nuo totorių ordų, iškėlė Romos katalikų ir Rytų Bažnyčios susijungimo idėją.  Šį kartą Vytautas  Didysis sutiko priimti aukščiausiosios valdžios pripažinimą.

Vytauto Didžiojo  karūnavimo klausimas įvairiomis progomis buvo keliamas dar ir iki Lucko suvažiavimo. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Vytautas Didysis 1421 metais buvo išrinktas Čekijos karaliumi. Salyno sutarties (1398 10 12) ratifikavimo iškilmėse Lietuvos didikai ir bajorai Vytautą Didįjį buvo paskelbę Lietuvos Karaliumi.  Vytautas Didysis, kaip ir jo tėvas Didysis Lietuvos kunigaikštis Kęstutis,  buvo tikrai vertas  tos nuoširdžios visų lietuvių meilės, kurios jis buvo gaubiamas gyvas būdamas, ir tos taurios pagarbos, kurią jis turėjo net Lietuvos priešų tarpe.

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto nuopelnai Lietuvai ir Europai tuo metu  buvo akivaizdūs.

Vytautas Didysis nusprendė karūnuoti Lietuvos karaliumi 1430 metų rugsėjo 8 dieną Vilniaus katedroje Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo dieną..

Tačiau tam aršiai pasipriešino Lenkijos  didikai. Lenkijos  pusė įtarė, kad, Vytautui tapus karaliumi o Lietuvai  karalyste, bus atsisakyta  Krėvos susitarimų ir Lietuva atsiskirs nuo Lenkijos. Imperatorius Zigmantas ir pats Vytautas ne kartą aiškino ir rašė, kad minėtų susitarimų bus laikomasi, o Lietuvos sostas po Vytauto mirties atiteks vienam iš Jogailos sūnų. Pagal šį projektą nebūtų iširusi unija, bet Lietuva būtų tapusi lygiateise su Lenkija karalyste ir jos  nebūtų buvę galima įtraukti į  Lenkijos sudėtį, nors ją būtų valdę tos pačios Jogailos dinastijos palikuonys. Lenkijos bajorija norėjo, kad Lenkija būtų karalystė, o Lietuva, nors ir Didžioji Kunigaikštystė, tačiau žemesnio statuso valstybė, lyg ir pavaldi Lenkijos karūnai.

Vytautas Didysis nepasidavė jokiems įkalbinėjimams atsisakyti karūnos, tad jam buvo klastingai pasiūlyta vainikuotis  Lenkijos karaliumi. Atvykę  į Vilnių  Lenkijos  karaliaus pasiuntiniai, vadovaujami Olesnickio,  pranešė Vytautui, esą Jogaila sutikęs atiduoti jam Lenkijos vainiką. Vytautas šio pasiūlymo iškart atsisakė. Jis teigė: ,, Bet mūsų vainiką čia mūsų krašte jie mums nevelija“. Vytautui buvo svarbu ne  tiek vainikas, kiek Lietuvos pakėlimas į karalystę.

Tuomet Lenkijos pusė priėmė kraštutinį ir patį negarbingiausią sprendimą – pagrobti Vytautui  per Lenkijos teritoriją siunčiamus imperatoriaus Zigmanto karūnavimo dokumentus ir karūną. 1430 metų rugsėjo 8 dieną susirinkę į Vilnių, į karūnavimo iškilmes, garbingieji svečiai karūnos nesulaukė. Sustiprinta Lenkijos apsauga sužlugdė ir antrąjį bandymą karūnuoti, kuris turėjo įvykti rugsėjo 29 dieną. Trečiojo bandymo Vytautas Didysis nesulaukė –  1430 metų spalio 27 dieną jis  mirė.

Vytautas Didysis buvo neeilinė asmenybė: buvo doras katalikas, darbštus, nevartojantis svaigalų, tačiau vaišingas ir dosnus. Kaip uolus katalikas Vytautas Didysis karūnuotis Lietuvos Karaliumi nusprendė rugsėjo 8-ąją –  Švč. Mergelės   Marijos gimimo dieną. Taip jis norėjo sutapatinti šias dvi garbingas datas:  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  tapsmą Lietuvos Karalyste ir Dievo Motinos gimimo dieną.

Rugsėjo  8-oji dar vadinama  Padėkos diena, nes po Vytauto Didžiojo mirties lietuviai išsirinko savo valdovą, kuris nepriklausė nuo Lenkijos. Taigi Vytautas Didysis tarsi iškovojo Lietuvos nepriklausomybę nuo Lenkijos.

Vytautas Didysis skelbė katalikų tikėjimą, Lietuvoje stiprino katalikų Bažnyčią, kvietėsi katalikų dvasininkų, pastatydino 33 bažnyčias. Viena iš žymesnių  Vytauto statytų bažnyčių – Vytauto bažnyčia Kaune ant Nemuno kranto. Šią bažnyčią Vytautas pastatė 1400 metais, atsidėkodamas Dievo Motinai, kad atgavo visišką ir nepriklausomą  valdžią Lietuvoje. 1413 metais Vytautas  su Jogaila pradėjo krikštyti žemaičius ir įsteigė Žemaičių vyskupiją. 1414-aisiais Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto rūpesčiu, po Žemaitijos krikšto pirmoji – švento Aleksandro bažnyčia – buvo pastatyta Telšiuose.

2013  metais didingai paminėtas Žemaitijos krikšto 600 metų garbingas jubiliejus.

Dėl staigios Vytauto Didžiojo mirties Lietuva neteko galimybės baigti Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi proceso. Vidaus  dinastijų  kovos,  primesta  unijinė priklausomybė, valstybingumo  praradimas,  sudėtingi santykiai  su  Lenkija ir paskutinės, jau   XX  amžiaus  okupacijos, sutrukdė išspręsti  šią  problemą.

Šiuo istoriniu laikotarpiu, kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma, atsirado  galimybė atkurti istorinį ir moralinį teisingumą – grąžinti  garbingiausiam  Lietuvos valdovui tai, ko jis garbingai nusipelnė. Pirmiausia reikėtų Karaliaus Vytauto karūnavimo dieną –  rugsėjo  aštuntąją – įvardyti kaip valstybės šventės dieną.

Įteisinus rugsėjo 8 dieną kaip šventinę, būtų iškiliau pagerbta  Švnč. Marija Dievo Motina – Lietuvos globėja ir Vytautas Didysis – labiausiai nusipelnęs Lietuvai valdovas. Padėka už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą būtų šios šventinės dienos akcentas.

 

 

Įstatymo projekto pirminis siūlytojas – Seimo narys Rytas Kupčinskas

 

2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Šventinė diena įgautų didesnę prasmę, ugdytų patriotiškumą, pagarbą Tėvynei, susikaupimą ir tikėjimą. Tinkamai minint Šilines (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą dieną  skatintų gyventojus artimiau bendrauti, dalyvauti atlaiduose,  susipažinti su dalimi Lietuvos istorijos, prisiminti turimas istorines žinias bei prasmingai paminėti Lietuvai ypatingai svarbią šventę.

3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:

Šiuo metu ši data įrašyta į 1997 07 03 Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą Nr. VIII-397.  Priėmus šį įstatymą reikėtų  išimti iš     1997 m. liepos  3 d. LR Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII–397 įrašą 37 “rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena”  ir atatinkamai sunumeruoti likusį atmintinų dienų įstatymo sąrašą.

4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įrašius Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimo dieną  į Darbo kodeksą ir atatinkamai pakeitus atmintinų dienų įstatymą Nr. VIII-397 kitų teisinių reglamentavimo nuostatų neprireiks. Rugsėjo 8 –oji yra Švč. Mergelės Marijos gimimo diena – atlaidų metas Lietuvoje, Vytautas Didysis yra žymiausias Lietuvos valdovas. Bus sudarytos palankios sąlygos bendruomenėms ir šeimoms dalyvauti Bažnyčiose ir  susibūrimuose.  Lietuvos piliečiams bus suteikta dar viena iškilesnė bendravimo galimybė.

5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Šis įstatymo projektas neturės jokių neigiamų pasekmių.

7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Papildomą šventinę dieną padidės prekių apyvarta, kultūrinių įstaigų lankomumas, žiniasklaidos institucijų bei transporto veikla.

8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:

Priėmus šį įstatymo projektą, galima būtų išbraukti iš Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII–397 įrašą 37 “rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena”.

9) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Atitinka.

10) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:

Nereikia

11) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Įstatymo įsigaliojimas pareikalaus biudžeto lėšų, tačiau išaugus prekių apyvartai ir paslaugoms papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Moralinis pasitenkinimas paskatins žmones geriau ir atsakingiau dirbti, elgtis ir bendrauti.

Kalendoriuose rugsėjo 8 – oji būna įvairiomis savaitės dienomis. Ateityje jos bus: 2017-5 (skaičius po brūkšnelio rodo savaitės dieną), 2018-6, 2019-7, 2020-2, 2021-3, 2022-4, 2023-5, 2024-7, 2025-1, 2026-2. 2027-3, 2028-5, 2029-6, 2030-7.

2030 metais švęsime Vytauto Didžiojo 600 -asias karūnavimo metines.

12) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Negauta.

13) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:

Seimo nariai:

14) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

Švenčių dienos, šventės.

15) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra

Teikia:

Seimo narys Rytas Kupčinskas