Europos Parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą,
prašydamas jos imtis priemonių stabdant valstybės saugumui kenkiančią Lietuvos Respublikos
užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio veiklą. Pridedame europarlamentaro kreipimosi į
prokuratūrą tekstą:
„Jūs žaibiškai reaguojate į menkiausius žodžius, kurie, Jūsų nuomone, gali bent truputį
pakenkti Lietuvos reputacijai ar valstybingumui – pavyzdžiui, R. Žemaitaičio retoriką apie
„sukilėlius“ ar „perversmą“, šiaulietės I. Gajauskaitės pasisakymus socialiniuose tinkluose ar
mokytojos Astros Astrauskaitės kalbas mitinge ir nedelsiant pradedate dėl tokių žodžių
ikiteisminius tyrimus.
Tačiau kai URM vadovas K. Budrys grasina pirmas pulti Kaliningradą ir tuo
tiesiogiai provokuoja Rusiją kariniam atsakui – Jūs tylite. Nors šie žodžiai realiai kelia
nepalyginamai didesnę grėsmę Lietuvos saugumui.
Todėl esu priverstas reaguoti pats.
2026 m. gegužės 18 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys interviu
Šveicarijos leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“ NATO vardu pagrasino Rusijai pirmiesiems pulti
Kaliningrado sritį:
„Turime parodyti rusams, kad galime prasiskverbti pro jų mažą tvirtovę, kurią jie sukūrė
Kaliningrade. NATO turi priemonių, kurios leistų prireikus nušluoti nuo žemės paviršiaus ten
esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.“
Esu įsitikinęs, kad tokie provokaciniai URM vadovo žodžiai daro didžiulę žalą Lietuvai.
Jie kompromituoja mus tarptautinėje arenoje, vaizduodami Lietuvą kaip agresorių, ir suteikia
Rusijai aiškų pretekstą imtis karinių veiksmų prieš mūsų valstybę.
K. Budrys akivaizdžiai viršija savo įgaliojimus. Jis nėra nei NATO vadovas, nei įgaliotas
kalbėti NATO vardu.
Tokiais pareiškimais jis ne tik savavališkai grasina panaudoti jėgą prieš kitą valstybę, tuo
pažeisdamas BK 294 straipsnį, bet ir piktnaudžiauja tarnybine padėtimi (BK 228 str.).
Be to, tokie agresyvūs raginimai pirmiesiems pulti kaimyninę valstybę yra visiškai
nesuderinami su užsienio reikalų ministro diplomatine misija. K. Budrys nėra nei Krašto
apsaugos, nei Karo ministras.
Net jei tokios pareigos egzistuotų, užsienio reikalų ministras neturi teisės reikšti tokio
pobūdžio provokacinių grasinimų.
Šie veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnį, kuris skelbia:
„Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai
pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis […]. Lietuvos Respublikoje karo
propaganda draudžiama.“
Aukščiau cituotas K. Budrio pasisakymas akivaizdžiai prieštarauja visuotinai
pripažintiems tarptautinės teisės principams, o raginimas pirmiesiems pulti Kaliningrado sritį yra
klasikinis karo propagandos skleidimas, draudžiamas Lietuvos Konstitucijos 135 straipsnyje.
Be to, šis pareiškimas pažeidžia tris Lietuvos teisės dalimi tapusias tarptautines sutartis:
Visų pirma – Šiaurės Atlanto sutartį (NATO sutartį), ratifikuotą 2004 m. Seimo įstatymu.
Pagal NATO doktriną ir Vašingtono sutarties 5 straipsnį Aljanso pajėgos gali naudoti jėgą
tik gynybos tikslais, reaguodamos į ginkluotą užpuolimą. Sutartis nenumato jokios teisės į
prevencinius ar pirmuosius smūgius prieš kitas valstybes.
Be to, toks raginimas pirmiesiems pulti Kaliningrado sritį akivaizdžiai prieštarauja
pagrindiniams NATO principams, įtvirtintiems Vašingtono sutarties 1 straipsnyje:
„Šalys įsipareigoja […] savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga
ar jėgos panaudojimo bet kuriuo būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“
Tai taip pat pažeidžia Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalį, kuri skelbia:
„Visos narės tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jėga ir jos panaudojimo
tiek prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę, tiek kuriuo kitu
būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“
Lietuva yra įsipareigojusi laikytis šių nuostatų kaip JT narė nuo 1991 m. ir kaip NATO
narė nuo 2004 m.
K. Budrio pareiškimas pažeidžia ir Romos statutą (Tarptautinio baudžiamojo teismo
steigimo sutartį). Pagal jo 8 bis straipsnio 2 dalį „agresijos aktas“ apima ginkluotos jėgos
panaudojimą prieš kitos valstybės suverenitetą ar teritorinį vientisumą, pažeidžiant JT Chartijos
2(4) straipsnį.
Į šiuos žodžius nedelsiant sureagavo Rusija: Dmitrijus Medvedevas pagrasino
pasekmėmis, o Kremlius pasinaudojo citatomis savo propagandoje.
Kaip ilgametis VSD darbuotojas (karjeroje pakilęs iki direktoriaus pavaduotojo) ir
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, K. Budrys negalėjo nežinoti tokio
pareiškimo padarinių.
Ar tai naivumas, ar sąmoningas provokavimas?
Panašūs provokaciniai pasisakymai kartojasi – 2025 m. spalį URM vadovas K. Budrys
ragino vienašališkai stabdyti Kaliningrado tranzitą, nors identiškus raginimus NKVC vadovas
įvertino kaip Rusijos hibridinės atakos požymius.
Prieš Baltarusiją mestus K. Budrio kaltinimus dėl „balioninės“ kontrabandos (neva
kontrabandą organizuoja A. Lukašenka) taip pat paneigė faktai – organizatoriai buvo Lietuvos
pareigūnai.
Istorinės paralelės kelia nerimą. 1940 m. sausį Lietuvos kariuomenės vadą Stasį Raštikį
netikėtai pakeitė Vincas Vitkauskas, kuris nuo pirmos okupacijos dienos aktyviai talkino
sovietams.
Panašiai Rusija po 1991 m. infiltruodavo savo agentus į Ukrainos politinę ir karinę
vadovybę.
Esu įsitikinęs, kad K. Budrys nėra naivus. Jo nuolatiniai provokuojantys pareiškimai
sąmoningai padeda Rusijai ieškoti preteksto hibridiniam ar kariniam veiksmui prieš Lietuvą.
Skirtingai nuo bylų dėl abstrakčios „perversmo“ retorikos, istorijos mokytojos
pasisakymų ar I. Gajauskaitės raginimų, K. Budrio veikla realiai kelia grėsmę valstybės saugumui.
Todėl prašau patraukti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį baudžiamojon
atsakomybėn.
Pagarbiai,
Europos Parlamento narys Petras Gražulis“.