Dėl nusikalstamo susivienijimo, vykdančio turto nusavinimą ir kreditorių apgavystes naudojantis bankroto bylomis teisme

Spalio 22 d. įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Dėl nusikalstamo susivienijimo, vykdančio turto nusavinimą ir kreditorių apgavystes naudojantis bankroto bylomis teisme“. Dalyvavo Arūnas Banaitis ir Tarptautinio Prigimtinės Teisės Tribunolo atstovė Rytų Europoje Lina Helstein.

Spaudos konferencijoje buvo atskleista Lietuvos teismuose veikianti grupuotė bei šio nusikalstamo susivienijimo, nebesislapstančio šešėlyje, veiklos būdai, nariai ir tikslai.

Zigmo Vaišvilos pranešimas „Kai dingsta teisingumas niekas nebepadarys žmonių gyvenimo vertingo“

Šia XVIII a. Prūsijos filosofo Imanuelio Kanto citata savo veiklą pristato advokatės Jūratės Matonienės kontora „In corpore“. Prisiminkite šią kontorą ir jos šūkį. Šiai advokatei, kuri daug metų dirbo mano vadovautoje lizingo įmonėje ir kurios teisinę kvalifikaciją gerai žinau, buvo patikėtas net D. Ulbinaitės gynėjo dublerio vaidmuo. Tiesa, teisės šioje byloje nereikėjo.

2013-08-21 ir 2014-10-30 savo spaudos konferencijose, atsikirsdamas į viešai skelbiamą melą apie mano vadovautos UAB „FF Lizingas“ 7 mln. Lt skolas finansų ministerijai, paaiškinau, kokią kainą sumokėjau dėl tiesos sakymo prieš 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimus. Iškart po šių rinkimų suburtos 5 prokurorų grupės bandymas man pareikšti įtarimus dėl BAB „Oruva“ turto, kurio niekas ir niekada man nebuvo patikėjęs valdyti, iššvaistymą baigėsi 2011-02-15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, konstatavusiu, kad BAB „Oruva“ turtą iššvaistė kreditorių komitetas finansų ministerijos atstovų balsavimais. Liko nepaminėta tuometinės finansų ministrės D. Grybauskaitės pavardė ir jos vadovaujamos ministerijos sumokėti milijonai į AB „Oruvos“ sąskaitą latviškame AS „Parex banka“, kuris šiuos milijonus tyliai nusirašė.

Nepavykus šiam antpuoliui, bandyta tai pasiekti civilinėse bylose. Finansų ministeriją atstovaujantis Turto bankas teismams pateikė žinomai melagingą informaciją, kad UAB „FF Lizingas“ 2002 m. pirko iš BAB „Oruva“ turtą, tariamai įkeistą finansų ministerijai. Viešai skelbiami hipotekos duomenys, palygini bylose finansų ministerijai įkeisto turto sąrašus su mūsų pirkto turto sąrašais, ir nustatai, kad to nebuvo. Tačiau beveik 11 metų teismai to „nematė“. To pagrindu nuo 2011 m. vasaros laikinųjų apsaugos priemonių pretekstu, kad apsaugoti šį žinomai melagingą finansų ministerijos reikalavimą UAB „FF Lizingas“ 7 mln. Lt apimtimi buvo areštuotas UAB “FF Lizingas” turtas, faktiškai sustabdyta šios įmonės veikla.

2009 m. mano užimtumu pasinaudojo mūsų valdžios ir latviško AS „Parex banka“ draugas ir Jūratės Matonienės sutuoktinis Juozas Matonis, paslapčia nuo daugumos akcininkų suorganizavęs UAB „Skomė“, nuosavybės teisėmis valdančios 7500 m2 komercinio ploto Vilniaus komercijos centre – Konstitucijos pr. 12 neteisėtą valdymo perėmimą savo vadovaujamos UAB „Baltic arms“ vardu. Paranku buvo buvusiam VRM pavaduotojui, sugebėjusiam jaunesnįjį brolį Algirdą Matonį 1991 m. rugpjūtyje iškart po Maskvos pučo per kelias dienas perkelti iš KGB į Lietuvos kriminalinę policiją, matyti jį Lietuvos kriminalinės policijos poste. IR teismai, ir prokurorai to negalėjo nežinoti. Nors A. Matonis neatliko privalomų liustracijos procedūrų, bet GGRTC vadovė B. Burauskaitė iškart viešai gavo Prezidentės D. Grybauskaitės pylos dėl A. Matonio pavardės paviešinimo KGB asmenų tinklalapyje.

2009 m. prasidėjo UAB „Skomė“ ir jos akcininkų ginčai. Kas nenorėtų šio komercinio ploto valdymą įgyti už 86,6 Lt už 1 m2. Todėl J. Matonis su bendrininkais ėmėsi plano susidoroti su Z. Vaišvila bet kokia kaina ir visiškai – finansiškai morališkai ir kitaip. Nebeminėsiu ikiteisminio tyrimo dėl neteisėtų priemonių naudojimo, kurį vis tik po LAT Pirmininko G. Kryževičiaus persiųstos medžiagos teko vis tik Generalinei prokuratūrai pradėti. Teismų karuselė įsisuko.

Imtasi ir labiausiai Lietuvoje ištobulinto sužlugdymo metodo – bankroto. Pasitelkta daugiausia bankroto bylų administruojanti ir chamiškiausiai teismuose ir su įmonėmis besielgianti grupuotė, iki šiol veikusi formaliai dviejų įmonių (UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“), tačiau faktiškai vienos vardu. Teisėjai dažnai susimaišo kuriai šių įmonių siųsti korespondenciją, nes ir adresas Jogailos g. 7 Vilniuje yra tas pats, ir buveinė bendra, ir administratorė ta pati tame pačiame kompiuteryje registruoja korespondenciją. Neformaliai už šių įmonių nugarų stovi broliai advokatai Juozas Viščinis ir Povilas Viščinis, kurių tėvas buvo ilgametis Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, bei Riabčiukų šeima, pasižymėjusi tuo, kad tėvas ir sūnus sugebėjo klientаms dėl nukentėjusio kūdikio iš Marijampolės ligoninės priteistus 0,5 mln. Lt nukreipti į savo sąskaitą.

Nuo 2010 m. UAB “Skomė“ grąsino UAB „FF Lizingas“ bankrotu, nors pati buvo mūsų skolininkė. Laikėmės ir su finansų ministerijos, ir su UAB „Skomė“ inicijuotais areštais. Tačiau po to, kai Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013-02-28 nutartimi, c.b. Nr.3K-3-68/2013, konstatavo, kad byla dėl neteisėtų paslapčia nuo daugumo akcininkų įvykusio UAB „Skomė“ 2009 m. akcininkų susirinkimo nutarimų dėl įmonės valdymo perdavimo UAB „Baltic arms“ turi būti tiriami Z. Vaišvilos argumentai dėl nesąžiningo įmonės verslo perėmimo, J. Matoniui teko įvykius beatodairiškai forsuoti.

2013 m. UAB „FF Lizingas“ vyr. finansininkė pasisavina įmonės apskaitos duomenis, dokumentus ir inicijuoja bankroto bylą dėl vėluojančio darbo užmokesčio. Advokatas J. Viščinis, 2010 m. – 2013 m. dirbęs UAB „Ius Positivum“ teisininku, 2013 m. pereina dirbti į J. Matonio sutuoktinės J. Matonienės advokatų kontorą „In corpore“. Pirmą kartą Vilniaus apygardos teismas atsisako kelti UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą, antrą kartą byla patenka tuo požiūriu garsiam teisėjui D. Rinkevičiui, kuris 2013-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2013-11-13 d., bankroto bylą iškelia, administratoriumi paskiria ne UAB „Skomė“ siūlytą UAB „Ius Positivum“, bet dvynę UAB „Admivita“, kurią pasiūlo Sodra, besinuomojanti iš UAB „Skomė“ patalpas Konstitucijos pr. 12 Vilniuje.

Bankroto byla buvo iškelta, nors įmonės įsipareigojimai buvo tik 2,24 mln. Lt, o balanse apskaito turto – 13,34 mln. Lt. Dar labiau šis blefas paaiškėjo paskelbus tik dalies UAB “FF Lizingas” turto varžytines (daugiau kaip pusės nekilnojamojo turto) – pagal turto vertinimus šio parduodamo turto rinkos vertė 15,285 mln. Lt. Dar neparduodami 8 nekilnojamojo turto vienetai, kilnojamasis ir finansinis turtas.

Pritrūko dienos, kad šis bankroto blefas būtų išsklaidytas, nes iškart po to Lietuvos apeliacinis teismas 2013-11-06 d. panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013-01-25 sprendimą dėl garsiųjų 7 mln. Lt priteisimo finansų ministerijai iš UAB „FF Lizingas“ ir grąžino bylą Vilniaus apygardos teismui, kad nustatytų, ar pirko vis tik UAB „FF Lizingas“ finansų ministerijai įkeistą turtą. Finansų ministerija, Lietuvos apeliacinio teismo priversta atskleisti melagingas kortas, 2014-04-09 d., t.y. jau įsibėgėjus UAB „FF Lizingas“ bankroto bylai, civilinėje byloje Nr.2-44-160/2014 sumažino savo ieškinio reikalavimą nuo 6,911 mln. Lt iki 86428 Lt !

2013-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi teisėjas D. Rinkevičius netenkino UAB „FF Lizingas“ prašymo leisti parduoti antstolei priverstine tvarka UAB „FF Lizingas“ komercines patalpas Danės g. 21 Klaipėdoje ir tokiu būdu įvykdyti UAB „FF Lizingas“ pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimus, t.y. pašalinti formalų pagrindą bankroto bylai iškelti. Teisėjas D. Rinkevičiaus argumentas – turtas bus parduotas bankroto procedūros būdu. Šioje vykdomojoje byloje išieškoma skola buvo tik 50189 Lt, o priverstine tvarka parduodamo turto įkainojimas – 1`660`764,00 Lt, pagal UAB „Admivita“ užsakytą šio turto vertinimą jo rinkos kana – 1`849`819,89 Lt. Tačiau reikėjo bankroto.

Nepasakosiu dvejus metus trunkančio UAB „Admivita“ tyčiojimosi iš manęs istorijos. Pateiksiu Jūsų teismui ir pamokai esminius dalykus, ko galime visi pasimokyti ir telktis prieš tokius ciniškus savavaldžiautojus, manančius, kad ir teisme jie gali elgtis bet kaip, nes žino, kad jų nebaus, kad teismo sprendimai bus tik tokie, kokių jiems reikia. Labai įdomu buvo stebėti kai kuriuos teismo posėdžius, kuriuose jaunutės administratoriaus tyčiojais ne tik iš bylos dalyvių, bet ir iš teismo, o teismas nuleidęs akis tyli, dėl mūsų prašymų įvertinti tokį administratoriaus elgesį nepasisako.

UAB „Admivita“, veikdama su visais ikiteisminio tyrimo dėl neteisėtų priemonių prieš Z. Vaišvilą didvyriais, ėmėsi dirbtinio ir ženklaus kreditorinių reikalavimų jo administruojamai UAB „FF Lizingas“ didinimo:

1. Teisėjas D. Rinkevičiaus UAB „Admivita“ nemotyvuotu teikimu 2014-06-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtino 1`697`250 Lt AB DNB banko reikalavimą, nors tuo pat metu Vilniaus apygardos teismas ginčą dėl šio reikalavimo nagrinėjo iš esmės civilinėje byloje Nr.2-3366-232/2014 ir pagal bylos eigą suprato, kad gali ir pralaimėti tą bylą, nes paaiškėjo, kad UAB „FF Lizingas“ laidavo šiam bankui ne pagal tą banko sutartį su skolininku, o pagal kitą, kurią bankas atsisakė pateikti teismui. Todėl bendrininkai teisėjas D. Rinkevičius, UAB „Admivita“ ir AB DNB bankas išsprendė šią problemą tiesmukai, nors negali tuo pat metu teisme būti nagrinėjama kita byla dėl to paties dalyko tarp tų pačių dalyvių tais pačiais pagrindais. Tačiau teisėjui D. Rinkevičiui civilinio proceso įstatymas ne visada galioja.

2. Finansų ministerijos ir UAB „FF Lizingas“ ginčo bylą Lietuvos apeliaciniam teismui dar kartą gražinus nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, civilinėje byloje Nr.2-5265-275/2015 2015-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi teisėja D. Kutrienė iš dalies tenkino Trečiojo asmens VĮ Turto banko prašymą, neturintį nieko bendro su šios bylos ginčo dalyku – skolos priteisimo ieškovo finansų ministerijos naudai iš pastarosios bylos atsakovo UAB „FF Lizingas“ dėl to, kad šis tariamai iš AB „Oruva“ pirko finansų ministerijai įkeistą turtą. Tokiu būdu VĮ Turto banko naudai iš atsakovo UAB „FF Lizingas“ priteista 1`568`992,50 Lt skolos. UAB „Admivita“ ir su tuo sutiko. Gražu – užsimanau, ateinu į bylą trečiuoju asmeniu, teismas priima net ieškinio nepateikus ir net po 13 metų nuo reikalavimo į AB „Oruva“, kuri neegzistuoja nuo 2005 m., jei toks reikalavimas ir būtų, atsiradimo. T.y. praleidžiu bendrą 10 metų senaties terminą, ir gaunu pusantro milijono dovanų! Ar atsimenate, mažeikiečiai, kad pernai savo spaudos konferencijose kviečiau buvusius AB „Oruva“ darbuotojus savo negautų atlyginimų ieškoti Vilniuje Daukanto aikštėje pas tuometinę finansų ministrę?

Smulkesnių UAB „Admivita“ „nuopelnų“ nebevardinisiu. Ką daryti tokioje situacijoje, tuo labiau, kad J. Matonio vadovaujamos UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ drauge su UAB „Admivita“ pakilo į kryžiaus žygį prieš mane, norėdami padaryti mane kaltu dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto. Mat būdamas UAB „FF Lizingas“ direktoriumi priešinausi bankroto iškėlimui ir dėl to įmonei esą padariau žalos. Demagogija? Taip. Tačiau kaip su ja kovoti. Išmokė patys oponentai, šia pamoka dalinuosi ir su visais, atsidūrusiais panašioje padėtyje.

Dėl šališkų administratoriaus UAB „Admivita“, teisėjų D. Rinkevičiaus ir D. Kutrienės aukščiau aprašytų veiksmų UAB „FF Lizingas“ patyrė didelę žalą. Dėl šių priežasčių kaip UAB „FF Lizingas“ kreditorius Vilniaus apygardos teismui pateikiau netiesioginius ieškinius dėl šių UAB „FF Lizingas“ patirtų žalų atlyginimo iš UAB „Admivita“ ir iš valstybės dėl teisėjų neteisėtų veiksmų. Deja, tiks įstatymas – už neteisėtus teisėjų veiksmus atsako valstybė. Po to, ar reikalaus iš teisėjų regreso tvarka atlyginti šią žalą, spręs, matyt, būsimas teisingumo ministras.

Ir užvirė košė! Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti tokį pirmąjį ieškinį – dėl teisėjo D. Rinkevičiaus veiksmų įvertinimo. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino atsisakymą. Tada nuo šio Z. Vaišvilos ieškinio nusišalino visas Vilniaus apygardos teismas, byla perduota Kauno apygardos teismui. 2015-05-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuo UAB “FF Lizingas” bankroto bylos nagrinėjimo nusišalino teisėjas D. Rinkevičius, konstatavęs, kad negali užtikrinti nepriklausomo ir nešališko teismo proceso Z. Vaišvilos atžvilgiu. Tačiau iki tol, kol Z. Vaišvila nepateikė ieškinio dėl teisėjo D. Rinkevičiaus padarytos žalos įvertinimo, tai šis teisėjas galėjo „nepriklausomai“ ir „nešališkai“ nagrinėti UAB “FF Lizingas” bankroto bylą… Dabar ši byla – Kauno apygardos teisme, nes Lietuvos apeliacinis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalino visą Vilniaus apygardos teismą.

Po šių pamokų – ir man, ir teisėjams – nuo Z. Vaišvilos ieškinio dėl žalos įmonei UAB „FF Lizingas“ atlyginimo dėl UAB „Admivita“ ir teisėjos D. Kutrienės veiksmų nusišalino visas Vilniaus apygardos teismas.

Įdomiausia situacija šiose dviejose bylose pagal Z. Vaišvilos netiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo įmonei UAB „FF Lizingas“ yra ta, kad UAB „Admivita“ yra atsakovu, iš kurio šiais ieškiniais prašoma priteisti suma ja pasiekė priteisti suma ja pasiekė 3,3 mln. Lt, o iš kitos pusės, kaip bankroto administratorius atstovauja UAB „FF Lizingas“, kurio naudai iš tos pačios UAB „Admivita“ prašoma priteisti šią didžiulę žalą. Absurdas? Taip, tai teisingumo parodija. Tačiau UAB „Admivita“ akimis nemirksi, ir kartoja: „Mus teisėtai teismas paskyrė bankroto administratoriumi, ir mes nesitrauksime, ir UAB “FF Lizingas” vardu kartosime, kad iš UAB „Admivita“ nereikia priteisti mūsų atstovaujamai UAB „FF Lizingas“ šios didelės žalos!“ Tad dabar UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje darbotvarkėje administratoriaus keitimo teismo iniciatyva klausimas. Matyt, to dar mūsų teismų praktikoje nebuvo – Lietuvos apeliacinis teismas gražino šį klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Beje, dėl šališko ir netinkamo UAB „FF Lizingas“ administravimo (vilkinimo sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą) UAB “Admivita” direktorius Egidijus Dūda 2014-09-18 Vilniaus apygardos teismo nutarimu administracinėje byloje Nr.A.2.2.-10048-276/2014 nubaustas 5000 Lt bauda.

Verta paminėti, kad UAB „Admivita“ vienašališkai ir neperspėjusi Z. Vaišvilos, perėmė UAB „FF Lizingas“ buveinę, o vienašališką turto ir dokumentų inventorizavimą UAB „Admivita“ vykdė faktines aplinkybes konstatuojant antstoliui D. Bliznikui, kuris ne tik nuomojais iš UAB „Skomė“ savo kontoros patalpas, bet ir kurio nusikalstamos veikos drauge su UAB „Skomė“ direktoriumi ir kitais asmenimis tiriamos ikiteisminiame tyrime Nr.10-9-00128-11 pagal UAB „FF Lizingas“ ir Z. Vaišvilos pareiškimą. Todėl nenuostabu, kad praėjus septyniems mėnesiams po šio inventorizavimo ir gerai pagalvojus, kokie dokumentai šiai grupuotei reikalingi kovai prieš Z. Vaišvilą, kokie ne, prieš keletą savaičių teisme pareiškė, kad dingo net akcininkų susirinkimų ir valdybos posėdžių medžiaga. Atsakysite jūs, mielieji. Vakar kreipiausi į Kauno apygardos teismą dėl tyčinio ir nusilpstamo UBA „FF Lizingas“ bankroto konstravimo dėl šio nusikalstamo susivienijimo nusikalstamų veikų.

Šią taip drąsiai ir beatodairiškai veikiančią šią grupuotę pavadinau nusikalstamu susivienijimu, nes jos veikos atitinka Baudžiamojo kodekso 25 ir 249 straipsniuose nustatytą šią sąvoką. Šiemet jie tai patvirtino patys. Tam, kad pasididinti iš administravimo gaunamas pajamas, UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ finansinėms paslaugoms jų administruojamoms bankrutuojančioms įmonėms suteikti „samdo“ tame pačiame ofise Jogailos g. 7 Vilniuje veikiančią UAB „Finvita“ ir advokato Juozo Viščinio brolį Povilą Viščinį. UAB „FF Lizingas“ atveju P. Viščinis Klaipėdoje atlikinėjo didelės teisnės kompetencijos reikalaujantį darbą – skaičiavo inventorizuojamų bylų lapus ir juos numeravo.

Tačiau tai, kas nutiko šiemet, yra Dievo ranka. 2015 m. pasikeitė bankroto administratorių skyrimo teisme tvarka – jie skiriami kompiuterinės programos, atsižvelgiant į veiklos patirtį ir užimtumą. UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ ir šių įmonių šešėlyje esančių asmenų nusikalstamas susivienijimas, veikęs paslapčia lyg formaliai dvi skirtingos įmonės ir manantis, kad teismuose visas bylas gali išspręsti taip, kaip jiems, bet ne teisingumui reikia, buvo priverstas išlysti iš šešėlio, nes antraip nebegautų pateis didžiausio Lietuvoje administruojamų bankroto bylų.

Pateikiu lentelę (priedas), sudarytą pagal www.bankrotodep.lt duomenis, kurioje pateikti duomenys apie advokato J. Viščinio, dirbančio advokatu advokatės J. Matonienės kontoroje „In corpore“ adresu Konstitucijos pr. 12 Vilniuje, su bendrininkais dirbtinai adresu Jogailos g. 7 Vilniuje (UAB “Admivita” ir UAB “Ius Positivum” bei jų bendrininkės UAB “Finvita” buveinė) įregistruotas net 47 mažąsias bendrijas (keletas jų – uždarosios akcinės bendrovės), kurioms ĮBVD išdavė leidimus bankroto administravimo veiklai ir kurių net 20-čiai vadovauja, dar vienoje dirba darbuotoju advokatas J. Viščinis, nekreipdamas dėmesio į advokato statusą ir pažeisdamas Lietuvos advokatūros įstatymo reikalavimus. Kitoms šioms įmonėms vadovauti pasirinkti to paties nusikalstamo susivienijimo kiti nariai: Sandra Skirbutytė, administratoriaus leidimą gavusi 2015-06-09 d. – 2 įmonėms, Indrė Kaušylaitė, administratoriaus leidimą gavusi 2015-08-21 d. – 3 įmonėms, Markas Olekas – 13 įmonių, Alenas Šerpenskas – 9 įmonėms. Dar 5 tokios įmonės įregistruotos UAB „Ius Positivum“ Kauno filialo adresu Žuvinto g. 30-70 Kaune, jų direktorius – vilnietis Naglis Menkevičius.

ĮBVD suteikė šiems juridiniams asmenims ir dar 3 fiziniams asmenims (Dovilei Karčiauskaitei, Indrei Kaušylaitei, Sandrai Skirbutytei, viešai skelbiama, kad dar keletas turės šiuos leidimus) masiškai ir beveik vienu ypu išdavė leidimus vykdyti bankroto administratorių veiklą, nekreipiant dėmesio į akivaizdžiai nusikalstamą ĮBĮ pažeidimą, apsimestinį šios veiklos deklaravimą formaliai skirtingų asmenų vardu – jų registravimą tuo pačiu adresu, direktoriais skyrimą tų pačių asmenų, po 10-12 leidimų išdavimą padieniui (pvz. 2015-08-20 d. – 12-ai tokių įmonių, 2015-08-21 d. – 9-ioms tokioms įmonėms ir pan.).

Šiame nusikalstamame susivienijime veikiančių fizinių asmenų, turinčių leidimus administruoti bankrotą, yra 20, vienas jų – UAB „Ius Positivum“ direktorius Vaidas Jakaitis turi du leidimus – bankroto ir restruktūrizavimo administravimui. UAB „Admivita“ direktorius Egidujus Dūda už UAB „FF Lizingas“ bankroto administravimą, baustas 5000 Lt administracine bauda. Pagal viešą informaciją UAB „Admivita“ vienam administratorių V. Monginui ir drauge su juo veikiančiu A. Riabčiuku pareikšti kaltinimai dėl UAB “Admivita” vykdomo UAB “Vilniaus sadutė” bankroto administravimo. Patrauklus turtas Aušros vartų gatvėje Vilniuje, tenka rizikuoti. Kaip ir UAB “FF Lizingas” atveju. Pateikiu savo padarytą 2015-10-20 d. fotonuotrauką (priedas), patvirtinančią, kad UAB „Admivita“, UAB „Finvita“ ir UAB „Ius Positivum“ adresu Jogailos g. 7 Vilniuje jau įsikūrė ir veikia visos šios formaliai skirtingos įmonės. Atvykus registruoti įteikiamą korespondenciją šiame ofise, UAB „Finvita“ teisininko padėjėja R. Kurpytė atidaro stalo stalčių, kuriame yra aibė spaudų.

Tokiu būdu šis nusikalstamas susivienijimas neteisėtai uzurpavo didžiausios bankroto bylų dalies teismuose administravimą. Šio nusikalstamo susivienijimo veikimas ne tik šiurkščiai pažeidžia naują bankroto administratorių teismuose skyrimo tvarką, bet ir atitinka šių BK straipsnių kvalifikaciją – 182 str. (sukčiavimas), 183 str. (turto pasisavinimas), 189 str. (nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimas), 203 str. (neteisėta juridinio asmens veikla), 209 str. (nusikalstamas bankrotas), 226 str. (prekyba poveikiu), 225 str. ir 227 str. (kyšininkavimas ir papirkimas), 294 str. (savavaldžiavimas).

Dėl šio nusikalstamo susivienijimo ir jo narių bei jų bendrininkų veikų įvertinimo šiandien kreipiamasi į Seimą, Vyriausybę ir Ūkio ministeriją, Įmonių bankroto valdymo departamentą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininką, Generalinę prokurtaūrą, STT, Teisėjų Tarybą, Lietuvos advokatūrą, Vilniaus, Kauno, Kalipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų teismus.

Dėl Lietuvos teismų sistemos naudojimo ne teisingumo vykdymui, bet nusikalstamų siekių įgyvendinimui Lietuvoje vykstančių teismų procesų sisteminę stebėseną pradėjo Tarptautinis Prigimtinės Teisės Tribunolas.

Būtina gintis nuo tokio savavaldžiavimo ir teismų sistemos naudojimo neteisėtiems ir net nusikalstamiems tikslams. Tik vienydamiesi ir telkdami pastangas, sugebėsime pasipriešinti Lietuvos teismų ir vykdomosios valdžios institucijų naudojimui. Todėl skelbiama pradžia teisingų teisėjų ir bylininkų vienijimuisi, pripažįstant teisę pagrindiniu demokratijos įgyvendinimo įrankiu.

Todėl kviečiame visu nukentėjusius siųsti paruoštą informaciją adresu bankrotas.lietuva@gmail.com. Ne tik keisimės informacija ir patarimais, bet ir pasiūlysime teisminės gynybos variantus. Tik supraskime pagrindinį dalyką – visų darbų nenudirbs ir Zigmas, ir dar dešimt savanorių. Turime mokytis dirbti visi drauge ir kuo daugiau. Sistema keisis, nes joje taip pat yra daug žmonių, norinčių ramiai ir be nurodymų iš viršaus ar iš administratoriaus dirbti teisėjo ar prokuroro darbą. Sistema bijo tik mūsų vienijimosi ir to, kad mūsų susivienijusių gali kasdien vis daugėti.

Tiems, kurie iš šio veiksmo šaipysis, pradžiai siūlau suskaičiuoti, kiek šitiems veikėjams nervų ir ne tik nervų gali kainuoti šių keturiolikos šiandieninių pareiškimų „amortizavimas“. Kreipiuosi ir į žiniasklaidą. Negi manote, kad tol, kol jūsų ar jūsų šeimos tai neliečia, galite to nematyti. Ar atsimenate, į kokią mėsmalę įsuko BNS žurnalistes D. Ulbinaitės byla? Ir vien tik dėl vienos ponios baimių ar užgaidų.

Šis tariamai neįmanomas darbas yra reali priemonė stabdyti masinę tautos emigraciją. Prisiminkime ir J. Matonienės advokatų kontoros šūkį: „Kai dingsta teisingumas niekas nebepadarys žmonių gyvenimo vertingo“.   

Administratoriai (įmonė)

Leidimo Nr. ir data        Direktorius    Administratoriaus adresas

Vykdomos / baigtos bylos    Darbuotojai