Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkui Juozui Olekui
LR Ministrei Pirmininkei Ingai Ruginienei
LR Seimo nariams
LR Kultūros Ministrei Vaidai Aleknavičienei
LR Švietimo, mokslo ir sporto Ministrei Ramintai Popovienei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui
Vilniaus miesto tarybos nariams
DĖL SPORTO RŪMŲ
Vilnius, 2026-03-05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai pastatyti 1971 m. Už Vilniaus koncertų ir sporto
rūmų archtektūrą Lietuvos architektai Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis, Zigmantas
Lianzbergis pasaulyje paminėti šalia garsiųjų pasaulio architektų. Tai unikalus pastatas,
kurio konstrukcijos užpatentuotos ir jos priklauso mūsų architektūros lobynui.
Konstruktorius Henrikas Karvelis už šio pastato konstrukcijas gavo Valstybinę premiją.
Šiuose rūmuose 1988 m. spalio 22-23 d. įvyko Lietuvos Sąjūdžio steigiamasis
suvažiavimas, nubrėžęs kelią į Lietuvos nepriklausomybę. Šiuose rūmuose atsisveikinta su
Sausio 13-osios aukomis. Šie rūmai yra simbolinė vieta, be kurios šiuolaikinė Lietuvos
istorija jau nuo XX a. antros pusės ir XXI a. būtų nepilna.
Maždaug prieš 10 metų į Lietuvą iš viso pasaulio pradėjo masiškai plūsti įvairiausių
žydų organizacijų atstovai ir net su virgulėmis ieškojo senųjų žydų kapinių, tačiau nerado
jokių palaidojimo pėdsakų. Pereitos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas ir
Vyriausybė, neatsižvelgdami į didelės dalies visuomenės pasipriešinimą, svarstė Sporto
rūmus perduoti žydų organizacijai.
2021 m. buvo užbaigtas Kongreso rūmų rekonstravimo projektas pritaikyti šiam
tikslui buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. 2008 m. architektų komanda konkurse
laimėjo pirmą vietą teritorijai prie šių rūmų sutvarkyti. Po konkurso UAB „Urbanistika“
padarė tyrimą ir nustatė, kad buvusių Sporto rūmų vieta tinkamiausia Kongresų rūmams.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijoje slypi daugiau kaip penkių šimtmečių
Vilniaus miesto Žvejų priemiesčio istorija. Vieni iš pirmųjų XVI a. į šį priemiestį atsikėlė
basieji karmelitai, pastatę Marijos Teresės medinę bažnyčią. Vėliau ji buvo perstatyta į
mūrinę, dar vėliau nuplauta Neries upės potvynio. Šioje teritorijoje buvo basųjų karmelitų
kapinės. XVI a. buvo įkurtos ir žydų kapinės. Persipildžius kapinėms apie 1824 m. buvo
nuspręsta jas uždaryti. Prasidėjus 1831 m. sukilimui carinė Rusija toje teritorijoje pradėjo
statyti Vilniaus tvirtovę. Žydai už atimtą žemę gavo kompensaciją ir neteko girdėti, kad
vietinė ir tarptautinė žydų bendruomenės dėl to būtų reiškusi susirūpinimą. Buvo paskirtas
plotas Užupyje, dabartinėje Olandų gatvėje, palaikams perkelti. Už jų perkėlimą caro
valdžia žydų bendruomenei skyrė išmoką ir žydų kapinės buvo uždarytos. Žydų
bendruomenė dėl šios vietos nereiškė jokių reikalavimų.
1940-06-15 sovietams okupavus Lietuvą neteko girdėti, kad vietinė ir tarptautinė
žydų bendruomenės šiose vietose būtų reikalavusi įgyvendinti kokius nors istorinius žydų
atminties išsaugojimo projektus. Lietuvos okupaciniu laikotarpiu, 1970 metais rengiant
Sporto rūmų projektą ir vykdant statybas nebuvo užfiksuota, kad vietinė ar tarptautinė žydų
bendruomenės būtų siūlusios kokius nors projektų pakeitimus. Sąjūdžio apyaušryje ir
vykdant Sąjūdžio programą vietinė ir tarptautinė žydų bendruomenės nekėlė jokių
susirūpinimų ir neteikė pasiūlymų dėl buvusių žydų kapinių. 2000 m. birželio 12-14 d.
Vilniuje vykusiame antikomunistiniame kongrese, kuriame dalyvavo 25 valstybės, tarp jų
ir Izraelis, Tribunolo metu vietinė ir tarptautinė žydų bendruomenės nekėlė jokių
susirūpinimų ir neteikė pasiūlymų dėl buvusių žydų kapinių. Nepritariame idėjai paversti
Sporto rūmus žydų memorialu. Pritariame 2026 m. sausio 14 dieną Mokslų akademijos
salėje susirinkusiems visuomenės atstovams dėl Konferencijų ir kultūros centro.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra istorinis, įspūdingas, erdvus ir žiūrovams patogus
statinys, 2006 m. įtrauktas į kultūros paveldo registrą. Jo paskirtis negali būti keičiama.
TODĖL REIKALAUJAME, KAD JIE TARNAUTŲ LIETUVOS VALSTYBEI SU
KONGRESŲ RŪMŲ STATUSU, KONFERENCIJŲ IR KULTŪROS CENTRU,
ĮAMŽINANT LIETUVOS SĄJŪDŽIO ISTORIJĄ IR 1991-01-13 DIENOS AUKAS.
.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės Sąjūdžio pirmininkas V. Jakubonis
TALKA kalbai ir tautai pirmininkas M. Karalius
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas K. Garšva
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys P. Gvazdauskas
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos narė L. Veličkaitė
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 0674 38465, el. p. leonaslabora@gmail.com