ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“
„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Žemės ūkio ministrui Broniui MarkauskuiLR Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui
LR Seimo Kaimo reikalų komiteto Pirmininkui Andriejui Stančikui
LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto Pirmininkui Kęstučiui Mažeikai
LR Seimo Ekonomikos komiteto Pirmininkui Virginijui Sinkevičiui
LR socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Pirmininkui Artūrui Černiauskui
Žuvininkystės tarnybos Pirmininkui Egidijui Bukelskiui
Žuvininkystės departamento direktorei Agnei Razmislavičiūtei-Palionienei
Žuvininkystės tarnybos direktoriui Tomui Kazlauskui
LR Seimo nariams
Žvejams
Žiniasklaidai
DĖL TEISĖS AKTŲ VYKDYMO
Dėl limitų skyrimo verslinei žvejybai (kuojų, ešerių, karosų, lydekų, karšių, lynų, raudžių, starkių, plakių gaudymui valstybiniuose ežeruose ir tvenkiniuose išskyrus Kuršių marias).
Vilnius, 2018-01-08
Valstybė programas ir užduotis įgyvendina skelbdama įstatymus ir poįstatyminius aktus.
Teisės aktų įgyvendinimas yra privalomas institucijoms ir Lietuvos piliečiams. Už jų nevykdymą gresia nušalinimas nuo darbo, tarnybinės nuobaudos ir materialinė atsakomybė.
Šios kadencijos politikai į Seimą buvo išrinkti deklaravę siekius kurti naujas darbo vietas, didinti pensijas ir atlyginimus, taupant valstybės išlaikymo išlaidas bei mažindami socialinę atskirtį.
Valdančioji dauguma stengiasi įgyvendinti patvirtintas programas ir rinkiminius pažadus: mažinamas alkoholio vartojimas, reorganizuojamos girininkijos, moksleiviams pratęsti mokslo metai.
Žemės ūkio ministras B. Markauskas ir viceministras A. Bogdanovas nustatę, kad Žuvininkystės tarnybos direktorė I. Šidlauskienė neužtikrintai vykdo Žuvininkystės tarnybos perkėlimo į Klaipėdą numatytas priemones, 2017-12-04 nušalino nuo darbo direktorę I. Šidlauskienę, o vietoje jos paskiria V. Petkų. Šis faktas įrodo, kad PROFESIONALŲ VYRIAUSYBĖ nesitaiksto su ŽŪM ministro ĮSAKYMŲ bei viceministro A. Bogdanovo POTVARKIŲ nevykdančia I. Šidlauskiene. Žiniasklaida gausiai transliuoja apie I. Šidlauskienės nušalinimą, apie PRIEVOLĘ, ATSAKOMYBĘ ir PASEKMES nevykdantiems.
Daugeliui kyla klausimai kodėl Aplinkos ministras K. Navickas nuo prisaikdinimo dienos ištisus metus nevykdo LR Žuvininkystės įstatymo reikalavimų dėl limitų skyrimo verslinei žvejybai (kuojų, ešerių, karosų, lydekų, karšių, lynų, raudžių, starkių, plakių gaudymui valstybiniuose ežeruose ir tvenkiniuose išskyrus Kuršių marias).
Pažymime, kad Verslinę žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymas, kurio 2 straipsnio 30-ame punkte rašoma: Verslinė žvejyba – žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką. 6 straipsnio 1-me punkte rašoma: Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis, 14-to straipsnio 1-me punkte aiškinama, kad verslinė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama tik privačiuose ir didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose.
Lietuvoje tyvuliuoja 2621 kv. kilometrų vidaus vandens telkinių – apie 3000 ežerų, apie 1500 tvenkinių ir apie 29 tūkst. upių, upelių bei kanalų ir Kuršių marios. Ežerai užima 47 proc. – 1232 kv. km., Kuršių marios 22 proc. – 576 kv. km., upės 18 proc. – 472 kv. km. ir tvenkiniai 13 proc. – 341 kv. km.
PAŽYMIME, kad 2017-04-07 AM ministras K. Navickas pateikė informaciją, kad ištyrinėtuose 384 ežeruose ir tvenkiniuose bendra žuvų biomasė 2011-2016 m padidėjusi 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris padidėjo apie 1,3 – 1,4 karto.
Apie 90 proc. žuvų sugaunama Kuršių mariose, kurių plotas 22 proc. visų vidaus vandenų ploto, o likusiuose vandens telkiniuose sugaunama tik 10 proc. žuvų. Tačiau į likusius 78 proc. vandens telkinius Aplinkos ministerija limitų verslinei žvejybai neišduoda, nors žuvų ištekliai yra gausūs ir nedaug nusileidžia nuo Kuršių marių žuvų išteklių.
PRIMENAME, kad ne vieną kartą Lietuvos atsakingiausioms institucijoms pateikėme 68 mokslininkų ištyrinėtų didesnių kaip 200 ha vandens telkinių lentelėje duomenis, kuriuose nurodomi rekomenduojamų žuvų produkcijos sugavimo limitai yra 873190 kg: tame tarpe – ešerys 142627 kg. kas sudaro 16,33 proc., karosas – 7836 kg. 0,9 proc., lydeka 23864 kg. – 2,73 proc., lynas 33946 kg. – 3,89 proc., karšis 126876 kg. – 14,53 proc., starkis 9627 kg. – 1,1 proc., kuoja 270390 kg. – 30,97 proc., plakis 94419 kg. – 10,81 proc., raudė 13035 kg. – 1,49 proc., kitos 150570 kg. – 17,24 proc. Pageidaujantiems galėsime pateikti tą lentelę. Tikimės, kad Aplinkos ministerija patikslins tą lentelę ir pateiks neįtrauktų į tą lentele kitų didesnių kaip 200 ha telkinių duomenis.
PATEIKIAME INFORMACIJĄ APIE LIMITŲ SKYRIMĄ VERSLINEI ŽVEJYBAI:
Aplinkos ministerijos nustatyti žuvų sugavimo limitai valstybiniuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose 2011–2014 m.
Metai | Telkinių skaičius | Telkinių plotas (ha) | AM nustatytas limitas (kg) | |
Bendras | Iš jų: |
Lydekų | Lynų | Karšių | Sterkų | ||||||||||
2011 | 14 | 21 026,3 | 140 240 | 4 805 | 2 525 | 22 880 | 200 | ||||||
2012 | 13 | 20 452,9 | 152 770 | 4 705 | 2 525 | 22 680 | 200 | ||||||
2013 | 10 | 13 433,5 | 67 570 | 4 535 | 700 | 13 150 | 0 | ||||||
2014 | 10 | 12 779,8 | 58 870 | 4 600 | 700 | 9 650 | 0 | ||||||
Pagal lentelėje pateiktus duomenis vidutiniškai iš vieno ha galima buvo sugauti 2011 m. 6,67 kg., 2012 – 7,46 kg., 2013 – 5,03 kg., 2014 – 4,6 kg. Pagal mokslininkų tyrimus žuvų produkcijos limitai ežeruose ir tvenkiniuose buvo apie 21 kg. žuvų 1 ha.
Nuo 2015-01-01 iki šiol neišduodami limitai verslinei žvejybai vidaus vandenyse išskyrus Kuršių marias.
PRIMENAME, kad LR Žuvininkystės įstatymo nevykdymas sukelia verslininkų TEISĖTŲ LŪKESČIŲ žlugdymą, o rinka ir ypatingai bėdnuomenė netenka pigių žuvų.
MANOME, kad Aplinkos ministras K. Navickas, jo pavaduotojai M. Norbutas ir R. Brandišauskienė, ministerijos teisininkai, svarbiausi žuvininkystės specialistai V. Graičiūnas, G. Ladukas ir P. Paukštė ignoruoja Žuvininkystės įstatymo reikalavimus. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad ATSAKINGIAUSIOS Lietuvos institucijos, daugelis politikų ir PROFESIONALŲ VYRIAUSYBĖ žinodami, kad Aplinkos ministras K. Navickas NEVYKDO LR Žuvininkystės įstatymo reikalavimus dėl limitų skyrimo verslinei žvejybai vandens telkiniuose GAUDYTI kuojas, ešerius, karosus, lydekas, karšius, lynus, raudes, sterkus, plakius, išskyrus Kuršių marias nepaaiškina Aplinkos ministerijos vadovams ir darbuotojams apie PRIEVOLĘ VYKDYTI ĮSTATYMĄ ir ATSAKOMYBĘ. Būtų gerai, kad Teisingumo ministerija, Konstitucinis ir Vyriausias administracinis teismai bei ŽŪM viceministras A. Bogdanovas paaiškintų Aplinkos ministerijos darbuotojams apie prievoles ir atsakomybes dėl ĮSTATYMŲ VYKDYMO bei PAAIŠKINTŲ apie viešojo administravimo principus:
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;
2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;
3) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus;
4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų;
5) tarnybinės pagalbos. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis;
7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;
8) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusį asmenį;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2779, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26980
9) lygiateisiškumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių;
10) skaidrumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
11) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius;
12) naujovių ir atvirumo permainoms principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių;
13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
PRAŠOME Aplinkos ministeriją vadovaujantis LR Žuvininkystės įstatymu skirti limitus verslinei žvejybai tame tarpe ir vandens telkinių nuomininkams (kuojų, ešerių, karosų, lydekų, karšių, lynų, raudžių, starkių, plakių gaudymui valstybiniuose ežeruose ir tvenkiniuose išskyrus Kuršių marias).
PRAŠOME skiriant limitus verslinei žvejybai gaudyti kuojas, ešerius karosus, lydekas, karšius, lynus, raudes, sterkus, plakius vadovautis 2016-06-29 Žuvininkystės tarybos posėdžio protokolo Nr. 8D-344(5.50) darbotvarkės 3-čio punkto „Žuvų išteklių būklės vidaus vandenų telkiniuose mokslinių tyrimų rezultatai ir išteklių naudojimo perspektyvos“ nutartimi kur skelbiama – NUTARTA: 1. Žuvų išteklius naudoti racionaliai, žvejams mėgėjams panaudojant tik apie 50 proc. žuvų išteklių.
Prezidentas L. Leonas Kerosierius
L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel. 8676 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com