Dalijamės įžangine Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės kalba šių metų visuotiniame advokatų susirinkime.
„Buvau priverstas pasirinkti nestandartinę sveikinimo kalbą šiandienos Advokatų visuotiniame susirinkime nestandartinėje visam pasauliui ir Lietuvai situacijoje,“ – skelbdamas savo kalbos įrašą „Facebook“ paskyroje rašo dr. I. Vėgėlė.
Esam liudininkai gimstančios naujos tvarkos, kurioje pasaulio nacionalinių valstybių elgesio modelius pradeda diktuoti tarptautinės organizacijos ir verslo struktūrų konglomeratas, „pasauline sveikatos apsaugos ministerija“ tapusi Pasaulio sveikatos organizacija su pasauline vaistų pramone.
Stebime globalizacijos procesus, kurių pasekmėje kuriasi tarptautinė vykdomoji valdžia, kurios niekas nerinko.
Šiam scenarijui padeda emociškai itin paveiki visuomenė, veikiama socialinių medijų burbulų ir verslo pagrindais veikiančios klasikinės žiniasklaidos.
Liūdniausia, kad žmogaus teisės ir laisvės valdant pandemiją gerbiamos tiek, kiek jos nepažeidžia esminio kaštų ir naudos principo. Įjungus stipriausią žmogišką emociją – baimę – kaštų skaičiuoti kartais net nebereikia. Pragmatiškas saugumo instinktas reikalauja pateisinti bet kokius žmogaus teisių ir laisvių kaštus.
2020 m. baimės dėl gyvybės ir sveikatos emocija buvo tokia galinga, kad leido pajudinti iki šiol nepajudinamas asmens teises į gyvybę ir į asmens neliečiamumą.
Ši baimės kartu su tariamos laisvės troškimu emocija nulėmė nepagarbą prigimtinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, o pastaroji – 21 amžiuje neįsivaizduojamą visuomenės skilimą, lydimą segregacijos siūlymų.
Vertimas skiepytis sudarant neigiamas, o kartais nepakeliamas socialines, ekonomines, finansines sąlygas, yra PRIEVARTA.
Šio prievartinio mechanizmo nauda – sumažinti spaudimą sveikatos apsaugai. Kitaip tariant, būsimų kaštų išvengimas yra šios prievartos nauda.
Ar kas palygino šiuos papildomų kovidinių lovų kaštus su pabėgėlių naneliams skirtais 700 milijonų eurų? Kiek už šią įspūdingą sumą galima sukurti papildomų kovidinių lovų?
Prievartos mechanizmas, ribojantis asmens apsisprendimo teisę, pažeidžia ne tik draudžiamą riboti asmens teisę į gyvybę ir teisę į asmens neliečiamumą, Europos humanizmo pasiekimus, bet ir elementarų padorumą.
Tenka apgailestauti, kad humanistinę Vakarų civilizacijos raidą keičia utilitaristinė pasaulėžiūra. Žmogaus teisės ir laisvės tampa utilitarizmo įkaitėmis.
Net ir vienas ypatingas teisinis statusas (ekstremali padėtis) suteikia teisę riboti visą eilę žmogaus teisių ir laisvių. Nebelieka esminių teisinės valstybės principų, pametame ir pačią teisę: nacionalinius ir visą eilę tarptautinių ir ES teisės aktų. Individo teisės užgožiamos valstybės galios. Dėl labai paprastos ir formalios priežasties – „ekstremali padėtis“.
https://www.youtube.com/watch?v=gMMIMMsGwMY