,,Drąsos kelias” politinės partijos K R E I P I M A S I S
į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką,
Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Seimo laikinąją komisiją dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės
Štai jau penkti metai visa aktyvi Lietuvos visuomenė stebi Lietuvos Respublikos teisėsaugos neįgalumą, tiriant ir nagrinėjant rezonansines bylas.
Dvigubų standartų taikymas visų lygių teisėsaugos institucijose tapo įprastu dalyku, taikant Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos pirmininko G. Kryževičiaus plačiai nuskambėjusią teismuose taikomą “gerąją praktiką”, ką patvirtina 2010 m. sausio 21 d. Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad “šiuo metu tiek konstitucinis, tiek įstatyminis prokuratūros teisinio statuso reglamentavimas suponuoja situaciją, kad prokuratūra visais aspektais iš esmės yra nepriklausoma institucija, kuri pati save ir kontroliuoja.”
Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. Kryževičiaus garsi frazė, kad N. Venckienė yra ,,pūlinys ne tik teisinėje, bet ir politinėje sistemoje”, dar tuo metu kai N. Venckienė buvo teisėja, yra tiesioginis nurodymas būsimiems prokurorų sprendimams kurpiant bylas, bei teismams neobjektyviai ir tendencingai spręsti visas bylas susijusias su Neringos Venckienės asmeniu, kas šiuo metu ir daroma. Ar teisinėje valstybėje, po tokio Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasisakymo būtų galima patikėti N. Venckienės likimą teismams, kai ji pati kovoja prieš šią ydingą teisinę sistemą? Ar teisinėje valstybėje toks pareigūnas galėtų likti aukštose Aukščiausiojo Teismo pareigose, ar būtų nedelsiant tautos atstovybės atstatydintas, o jam rekomendaciją teikęs pareigūnas arba teiktų Aukščiausiojo Teismo pirmininką atstatydinti arba atsistatydintų pats.
Ši neleistina ir susirūpinimą kelianti padėtis valstybėje turi būti ryžtingai išspręsta nedelsiant, siekiant ne deklaruojamos, o iš tikrųjų teisinės valstybės. Ar leistina teisinėje valstybėje atmesti visuomenės garbių piliečių, signatarų, Konstitucijos kūrėjų, žymių teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų, kaip Visuomeninės komisijos atliktą tyrimą ir pateiktas išvadas dėl 2012 metų gegužės 17 d. smurto įvykių Klonio gatvėje, o palikti tik susikompromitavusios bei 15 proc. visuomenės pasitikėjimo teturinčios teisėsaugos?
Nesprendžiamos problemos ir toliau didina visuomenės nepasitikėjimą teisėsaugos sprendimais vadinamojoje pedofilijos byloje, nusinešusioje ne vieną gyvybę, kuri iš esmės iki šiol neištirta dėl teisėsaugos pareigūnų kaltės. Kyla natūralus klausimas, ar ši “byla žudikė” nereikalauja dar vienos aukos.
Pažvelgus kelis dešimtmečius atgal prieš politiškai neįtinkančius asmenis buvo susidorojama, kriminalizuojant jų kovą su sistema. Tas faktas, kad buvusiai apygardos teismo teisėjai, o dabar Seimo narei N. Venckienei staiga inkriminuojama dešimtys baudžiamųjų veikų leidžia konstatuoti, kad byla POLITINĖ, tačiau kriminalizuojama, norint užslėpti politinį jos pobūdį, nes veikiama principu, kad “duokite žmogų, o bylą sukurpsime”.
Gerbiamieji, jūs turite teisę negerbti savęs, bet privalote gerbti Lietuvos valstybę ir jos įstatymus, tuo labiau, kad jūs priimate sprendimus valstybės vardu.
Todėl būtina, kad Laikinoji Lietuvos Respublikos Seimo komisija dėl Neringos Venckienės neliečiamybės prijungtų prie bylos nesumontuotą vaizdo medžiagą, kuri atskleistų kas iš tikrųjų vyko 2012 m. gegužės 17 d. Klonio g. 5, Teleičių k. Kauno raj. bei Visuomeninės komisijos 2012 metų gegužės 17 dienos smurto aktui Garliavoje ištirti išvadas.
Priede: 1. 2012 m. birželio 21 dienos Visuomeninės Komisijos 2012 metų gegužės 17 dienos smurto aktui Garliavoje ištirti išvados
2. 2013 m. vasario 20 dienos Visuomeninės Komisijos 2012 metų gegužės 17 dienos smurto aktui Garliavoje ištirti Kreipimasis
Partijos ,,Drąsos kelias” vardu Jonas Varkala