Lietuvos visuomenės taryba. 2023-09-04
Homoseksualizacijos įgyvendinimas Lietuvoje („Patenkinkit mūsų reikalavimus, ir mes tuojau
pareikalausime dvylikos kitų. Kuo daugiau reikalavimų jūs patenkinsit, tuo daugiau mes
reikalausime“- Naujosios Kairės aktyvistas Džeris Rubinas / Jerry Rubin).
Š.m. rugsėjo 1 d. asociacija Lietuvos visuomenės taryba ir politinis judėjimas Visa Lietuva
pareikalavo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją nutrauktų neteisėtą veiką – stabdytų
mokymą mokyklose pagal Lietuvos Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančią mokslu nepagrįstą
programą „Gyvenimo įgūdžių bendrąją programa“, mokant moksleivius lytinių santykių
( https://www.youtube.com/watch?v=yhXNmStIcfE ). Reikalavimą jau pasirašė per 6200 Lietuvos
piliečių.
Pagrįstai manome, kad tokiu būdu įžūliai ir naudojant neteisėtą prievartą prieš vaikus
įgyvendinama Lietuvos homoseksualizacija. Apie šią grėsmę po 2013-07-27 d. „Lietuvos gėjų
lygos“ (LGL) renginio Vilniuje „Baltic pride“ perspėjo signataras Zigmas Vaišvila 2023-08-05
spaudos konferencijoje Seime ( https://alkas.lt/2013/08/05/z-vaisvilos-spaudos-konferencija-ar-
lietuvos-valdzia-jau-tapo-homoseksualizacijos-irankiu-tiesiogine-transliacija/ ). LGL vadovas
Vladimiras Simonko viešai prisipažino, kad LGL veiklą finansuoja užsienio valstybės. Prokuratūra
pripažino, kad LGL užsiima neteisėta veikla, tačiau atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Z.
Vaišvilos prašymą argumentu, kad signataras nepateikė įrodymų, jog tai padaryta dideliu mastu.
2023 metais šis mąstas iš esmės padidėjo, o visuomenė baigia susitaikyti su atvira patyčia iš jos ir
teisės gyventi tradiciškai. Nuo 2010 m. „Baltic pride“ pirmojo renginio Lietuvoje mūsų visuomenė
pratinama prie minties, kad bausti galima tik kitokią nuomonę apie tai turinčius asmenis.
2013 metais Lietuvos žiniasklaidoje dar vyko diskusijos apie pradedamą Lietuvos
homoseksualizaciją ( www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2013/08/06/news/po-geju-eityniu—
izvalgos-apie-lietuvos-homoseksualizacija-4936590 ), o 2013-07-27 d. Audronės Simanonaitytės
straipsnyje „Homoseksualizacijos schema: ką turime žinoti?“ ( https://alkas.lt/2013/07/27/a-
simanonyte-homoseksualizacijos-schema-ka-turetume-zinoti/ ) buvo paaiškinta ir pagrįsta, kodėl ir kaip tai daroma JAV, kas sukūrė planą, kaip krikščionišką, tradicinių pažiūrų visuomenę pakeisti
taip, kad jai homoseksualumo filosofija taptų priimtina.
Psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas homoseksualumą vadino inversija – vienu iš
nukrypimų pagal seksualinį objektą. Iki XX a. antrosios pusės medicinos mokslo išvada buvo, kad
homoseksualumas – tai sutrikimas, priskiriamas lytiniams nukrypimams. Po politinio spaudimo
1973 m. Amerikos psichiatrų asociacija nutarė, kad tai nebėra liga, o 1990 m. PSO pašalino
homoseksualumą iš Tarptautinio ligų klasifikatoriaus.
Stebėdami viešai save demonstruojančius gėjus ir lesbietes pagalvojame, kodėl jie taip
keistai elgiasi, savo intymumus rodo viešai, kitus kaltina diskriminacija, o toleranciją kitiems
bruka prievarta? A. Simanonaitytė mums pristatė amerikiečių neuropsichiatro Maršalo Kirko
(Marshall Kirk) ir įtikinėjimo taktikų bei viešųjų ryšių politikos mokslininko Hanterio Medseno
(Hunter Madsen) knygą „Po puotos: kaip Amerika nugalės savo baimę ir neapykantą gėjams“
(After the Ball: How America Will Conquer Its Fear and Hatred of Gays“,
https://en.wikipedia.org/wiki/After_the_Ball), vadinamą homoseksualizmo biblija, kurioje
pateiktas nuoseklus planas, kaip homoseksualizuoti tradicinių pažiūrų visuomenę. Šią užduotį
jiems pateikė 1988 m. vykusi JAV homoseksualų grupių „Karo konferencija“ Virginijoje.
Paplitusi AIDS visuomenės akyse buvo homoseksualų liga, kuri pradžioje ir vadinosi GRID
(su gėjais susijusi liga), nes šie masiškai ja sirgo, o AIDS plinta ne tik lytinių santykių metu, bet
ir per kraują, seiles ir pan. Masiškai sergantys homoseksualai tapo tiesiogine grėsme
visuomenei. JAV visuomenę šokiravo 1978 m. Alano P. Belo ir Martino S. Vineburgo
„Homoseksualumas: skirtumų tarp vyrų ir moterų studijoje“ („Homosexuality: A Study of
Diversity among Men and Women“) paskelbti duomenys, kad apie 43% homoseksualų
savo gyvenime turėjo per 500 sekso partnerių. A. Simanonaitytė priminė ir amerikiečių
žurnalisto Davido Kupeliano garsiąją studiją „The Marketing of Evil: How Radicals, Elitists
and Pseudo-Experts Sell Us Corruption Disguised as Freedom“ („Blogio marketingas:
kaip radikalai, elitistai ir pseudoekspertai parduoda mums korupciją kaip laisvę“), kurioje
aprašyta, kaip po 1969 m. Niujorko „Stonewall“ bare įvykusių riaušių susikūręs “gėjų
teisių” judėjimas, atsiradus AIDS, patyrė nokautą. Nuo AIDS pradėjo mirti ir įžymybės:
aktorius Rokas Hudsonas, ABC news pranešėjas Maksas Robinsonas, baleto
superžvaigždė Rudolfas Nurijevas, roko žvaigždė Fredis Merkuris…
Knygos „Po puotos“ autoriai neslepia, kad jų tikslas buvo sukurti tokią taktiką, kuri padėtų
nugalėti neigiamą visuomenės požiūrį į gėjus ir leistų jiems infiltruotis į visuomenę, ciniškai
atvirai nurodė, kad AIDS jiems suteikė tokią galimybę, pateikiant save kaip aukas ir mažumą,
nusipelniusią amerikiečių užuojautos ir rūpesčio, nes ši liga žmones gąsdina. Jie paskelbė tikslą –
sumažinti tą baimę ir padidinti užuojautą, o to įgyvendinimui – tris strategijas: nujautrinimo
(desensitizing), blokavimo (jamming) ir atvertimo (converting).
- Nujautrinimas – tai nuolatinis visuomenės bombardavimas įvairia su gėjais susijusia
informacija – straipsniais, pasirodymais televizijoje, jų reklama. „Reikia apie save kalbėti tol, kol
žmonėms tai nusibos tiek, kad net nustos erzinti. Visada būkite ten, kur kažkas vyksta, būkite
matomi“, o tada, kai informacija apie mus sukels ne pyktį, ne susierzinimą, o tik nežymų pečių
gūžtelėjimą – mūsų kova dėl socialinių teisių yra faktiškai laimėta“. Jau ne tik JAV, bet ir
Lietuvoje ši technika naudojama kasdien. Apie gėjus rašoma reikia – nereikia. Kiekvienas, net
menkiausas jų judesys – sureikšminamas. 1991 m. populiaraus JAV paauglių žurnalo „Teen“
17% skaitytojų teigiamai žiūrėjo į homoseksualus, o 1999 m. – jau 54%. Homoseksualai
skelbia: „Mes jus „paimsime“ per jūsų vaikus“ (We‘ll get you through your children!). Taip
vyksta ir Lietuvoje.
Primena garsiąją sparnuotąją ir baigiančią išsipildyti Houari Boumediene (Hawārī Bū-
Madyan – vieno pagrindinių Alžyro išsilaisvinimo iš Prancūzijos kolonijinio režimo dešimtmečiais trukusio karo vadovų, 1976 – 1978 m. buvusio antrojo nepriklausomo Alžyro Prezidento) mintį, ištartą JTO asamblėjoje 1974 m.: „Netruks ateiti diena, kada milijonai žmonių išvyks iš pietų pusrutulio ir persikraustys į šiaurinį. Jie atvyks ne kaip draugai, o kaip nukariautojai. Jų ginklu bus vaikai, mūsų moterų įsčios – mūsų pergalės ginklas“ ( https://alkas.lt/2015/01/18/z-vaisvila-
bijokime-valdzios-melo-kaip-velnias-kryziaus/ ). - Blokavimas arba trukdymas. „Turime neleisti, kad apie mus būtų kalbama neigiamai.
Bet kokia nuomonė, nepritarianti mūsų gyvenimo būdui, turi būti nutildyta, o jos reiškėjai
paskelbti “blogais” žmonėmis. Heteroseksualai turi būti įtikinti, kad jų neigiami jausmai
homoseksualų atžvilgiu yra ne taisyklė, o išimtis, ir kad taip galvoja tik jie, o likusioji visuomenės
dalis – priešingai. Taip jų neigiamus jausmus homoseksualų atžvilgiu pakeis kaltės jausmas dėl
savo pažiūrų“. „Neapykantos kalbos“ (hate speach) etiketė klijuojama bet kuriai nuomonei,
kuri nors kiek nesutinka su homoseksualų nuomone. A. Simonaitytė klausia, kodėl sakyti,
kad nemėgti homoseksualų yra blogai, o, pavyzdžiui, nemėgti lenkų ar rusų – visai nieko?
Knygos autoriai prisipažįsta: „Mes siekiame efekto nesiremdami nei faktais, nei
logika, nei įrodymais“. Homoseksualų blokavimo strategija nepripažįsta tolerancijos
kitokiai nuomonei. Jei tu ne su mumis, tu – prieš mus. Blokuojama viskas, kas pasisako
prieš homoseksualus ar jų politiką. - Atvertimas. Knygos autoriai šią strategiją pristato atvirai ir ciniškai: „Kai kalbame apie
atvertimą, mes kalbame apie psichologinėmis atakomis bei suplanuota propaganda iš žiniasklaidos
pakeistas vidutinio amerikiečio mintis, emocijas ir valią. Kalbame apie demoralizaciją tų
nusistatymų, kurie yra prieš mus. Todėl, pasinaudodami tais pačiais procesais, kurie amerikiečius
išmokė mūsų nekęsti, mes jų neapykantą paversime šiltu palankumu – patinka jiems tai, ar ne“.
Blokavimu tradicinių pažiūrų žmogui norima sukelti gėdos jausmą dėl savo neigiamo
požiūrio į homoseksualus, o atvertimo tikslas yra parodyti, kad, jausdamas gėjams neigiamus
jausmus, jis toks yra jau galbūt vienintelis, nes visi jo draugai su gėjais yra geruose santykiuose.
Tam ir padeda žiniasklaida. Knygos autoriai žinojo, kad vidutiniam amerikiečiui labai svarbu
laikytis tokių pažiūrų, kokių laikosi jo aplinka. Jis nenori išsiskirti. Jei aplink save matys tik
„šiltus“ jausmus homoseksualams, greitai jis nebedrįs jaustis kitaip.
3
Televizija – ypač galingas ginklas. „Mes turime rodyti siužetus, kur, pavyzdžiui, prieš
homoseksualus pamokslą rėžia mažas, piktas, storas kunigas, o kuklus ir simpatiškas gėjus
klausosi tokio pamokslo ir šypsosi. Kaip jūs manote, kur bus masių simpatijos, kurį laiką
pažiūrėjus tokius siužetus?“ – klausia knygos autoriai, kurie atvirai skelbia: „Mums nesvarbu,
ar mūsų teiginiai melagingi, ar ne. Jei ir melagingi, tai mes juos naudojame etiškai
geram tikslui“.
Homoseksualizmo biblijos autoriai drąsūs: „Žymūs istoriniai asmenys mums ypatingai
naudingi. Pirmiausia todėl, kad jie yra negyvi, negali nieko paneigti ir paduoti mūsų į teismą dėl
priklijuotos etiketės. Antra – ir svarbiausia, kad tie pasiekimai, kurie šiuos žmones padarė
gerbiamais, yra labai tvirtai įcementuoti į žmonių sąmonę“. Taip homoseksualiais arba bent jau
biseksualiais tapo Sokratas, Aleksandras Makedonietis, Leonardas Da Vinčis, Piotras Čaikovskis,
Bessi Smit, prezidentas Abraomas Linkolnas, o JAV episkopalų bažnyčios vyskupas Gene
Robinsonas pareiškė, kad ir Kristus galėjo būti homoseksualus.
Dar prieš 10 metų A. Simonaitytė mums pateikė būsimos Lietuvos Švietimo, mokslo ir
sporto ministerijos programos „Gyvenimo įgūdžių bendroji programa“ iliustracijos pavyzdžius.
2000-03-25 d. JAV Masačiusetso valstijoje švietimo departamento nurodymu įvyko konferencija
„Mokyk“ (Teach-Out), kurios vienas tikslų buvo išplėsti homoseksualaus sekso mokymą
mokyklose. Konferencijos metu vyko įvairūs mokymai, kuriuos vedė profesionalūs mokytojai.
Pavyzdžiui, vienas praktinis užsiėmimas vadinosi taip: „Ko tau nepasakoja apie „queer“ seksą ir
seksualumą per sveikatos pamokas: praktinis užsiėmimas 14-21 m. jaunimui“ („What They Didn’t
Tell You About Queer Sex & Sexuality In Health Class: A Workshop For Youth Only, Ages 14-
21“). Sąvoka „queer“ apima labai netradicinių seksualinių orientacijų žmones. Šį užsiėmimą
mokiniams vedė trys homoseksualūs mokytojai, o jo metu grafinių vaizdų pagalba
mokiniai buvo mokomi homoseksualaus sekso technikos. Kaip pasakoja vieno mokinio
motina, ten nuėjusi iš smalsumo, ji po to nemiegojo kelias paras…
2009 m. Lietuvos Seimas dar drįso priimti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos
viešosios informacijos poveikio įstatymą, dėl kurio protestą iškart paskelbė Europos
parlamentas.
Š.m. rugsėjo 1 d. Visa Lietuva pradėjo Protesto-reikalavimo Švietimo, mokslo ir sporto
ministerijai dėl šios „Gyvenimo įgūdžių bendrąją programos“ stabdymo. Pasirašykime visi:
https://drive.google.com/file/d/1-_OgymfFYXb3Xj9VpaEcypF7tNOZmFg6/view?usp=drive_link
Lietuvos visuomenės tarybos vardu –
valdybos pirmininkas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila