Lietuvoje užviręs pasmerkimas niekinantiems istorinę TIESĄ, paragino dar kartą prabilti ir apie Šveicarijos lietuvių emigrantų skaudulius dėl istorinės atminties niekingo iškraipymo.Ne kartą rašiau, kaip ŠLB pirmininkė J. Caspersen nenustoja siekusi padaryti senąją Šveicarijos išeiviją bent po mirties nusikaltusią pagrindiniams Lietuvos ir Šveicarijos įstatymams, t.y. įrodyti, kad … ŠLB yra įkurta nelegaliai. Tokia išvada peršasi dar ir todėl, kad pirmininkė ŠLB įkūrimą kažkodėl sieja su iš archyvų konteksto ištraukta Šveicarijos lietuvių pirmojo susirinkimo 1950 m. rugpjūčio 20 d. data, nors šioje įstatymus gerbiančioje šalyje šios datos negalima lakyti ŠLB įkūrimo data. Ir ne tik dėl to, kad tai neatitinka privalomų Šveicarijos civilinio kodekso ZGB Art. 54; 59-70 reikalavimų bei ŠLB sudaryto Statuto (paragrafo Nr.1), bet ir todėl, kad tai … tiesiog prieštarauja faktams. Užtat kas galėtų paneigti, kad tai idealiai atitinka sovietinę propagandą apie nuo sovietų okupacijos pasitraukusius lietuvius: „tarybinės tėvynės išdavikai, ten kūrę nelegalias gaujas kovai prieš tarybų valdžią…“ (iš pokario „Komjaunimo tiesos“ ir „Tiesos“ laikraščių).
Galima tik spėlioti, kodėl su tokiu atkaklumu štai jau dešimt metų ponia pirmininkė nepraranda noro sudirbti Šveicarijos išeiviją, suniekinti jos pirmtakų veiklą, o, svarbiausia, slėpti tikruosius archyvuose užfiksuotus faktus. Įtikinėjama datos „nekaltumu“, ieškoma kaltų, buvusi ŠLB pirmininkė J. Survilaitė apšaukiama neišmanėle, kuri „nežinia iš kokių archyvų“ parašė knygą „Alpių lietuviai“…
Tačiau apie viską iš eilės: ir kaip buvo atgaivinti išeivijai šmeižti skirti Kremliaus propagandos „modeliai“, ir žūtbūt siekiama Tautos istorijoje įtvirtinti faktą, kad ŠLB įkurta NELEGALIAI.
Karo pabėgėliai lietuviai Šveicarijoje LB kūrė griežtai laikydamiesi Lietuvių Chartos ir PLB (1949 m.) Konstitucijų (I.2), reikalavusių, kad pasaulyje besikurianti LB laikytųsi tos šalies, kurioje prisiglaudė, įstatymų. Šveicarijos lietuviai griežtai laikėsi Šveicarijos civilinio kodekso (ZGB Art. 54; 59-70), todėl bendruomenės įkūrimo 1952 m. vasario 17 d. faktą fiksavo ir dokumentuose, kaip ir privalu pagal Šveicarijos įstatymus. Taigi ŠLB yra teisiškai šalyje įsikūrusi lietuvių bendruomenė. Kad privalu laikytis įstatymų, senoji karta aiškindavo visiems naujai atvykusiems emigrantams, tarp jų – ir J. Caspersen, todėl nežinoti būtinų įstatymų galėtų nebent analfabetas, o ponia pirmininkė net tik pakankamai išsilavinusi bei protinga, bet net ir nuovoki.
Tuo niekas ir neabejoja, ypač dabar, kai jau žinome, kad J. Caspersen net… UŽVETAVO banke bendruomenės sąskaitą su įregistruotais statutais, atidarytą… 1952.02.17.
Mat Šveicarijoje registruojant ne verslo organizacijas užtenka atidaryti sąskaitą banke (verslo organizacijos dar privalo įsiregistruoti ir Valstybiniame verslo registre). Tad būtent sąskaitos atidarymas ir yra suprantamas kaip ženklas, kad bendruomenė teisiškai įsikūrė Šveicarijos konfederacijoje…
Kaip suprantate, toks pirmininkės sprendimas „uždėti veto“ bendruomenės sąskaitai, kur guli ŠLB narių suaukoti pinigai, ne tik kad nepadorus, matyt, pirmininkei rūpėjo tik viena – visiškai neaiški būtinybė nuslėpti teisėtą įkūrimo datą…
Mano knygoje „Alpių lietuviai“ (p. 24), išleistoje lietuvių ir vokiečių kalbomis, taip pat esama įrašo, kad ŠLB Lietuvių Chartos Konstitucijos šviesoje gimė 1952 m. vasario 17d. Tačiau knygą, kaip žinome, J. Caepersen sukritikavo kaip klaidingą, nors knyga nuo A iki Z parašyta senosios išeivijos pastangomis fiksuojant tiktai patikrintą archyvinę medžiagą.
ŠLB kūrė ne namų šeimininkės, ne restorano nuolatinio stalo sambūris, o nuo rusų okupacijos pasitraukęs į Vakarus Lietuvos elitas ir Šveicarijos universitetus baigę jaunieji išeiviai – lietuviai, kurie vėliau tapo pasaulyje garsiais mokslininkais. PLB pirmininkas dr. V. Kamantas 2000 m. PLB konferencijoje išeivius pavadino „lietuviškų talentų žvaigždynu, todėl išeivius po mirties teisti ir smerkti kaip sovietinio režimo nusikaltėlius – yra nedovanotinas nusikaltimas.
ŠLB archyvuose yra išsaugoti du ŠLB kūrimosi protokolai:
1950 m. rugpjūčio 20 d. protokolas [paskelbtas ir mano knygoje „Alpių lietuviai“ (p. 169), ir dr. A. Geručio archyve „OIKOS 2014 Nr. 2(18) (p. 138)] rodo, kad tą dieną Ciuriche vyko lietuvių susirinkimas, kuris aptarė bendruomenės kūrimosi galimybes, išrinko tuo besirūpinančią valdybą, nutarė rinkti nario mokestį, tačiau dar neturėjo svarbiausio dokumento – Statutų, dėl to pagal Šveicarijos įstatymus bendruomenės negalima laikyti įkurta!
Gerai žinodama, kad tokiai istorinės tiesos falsifikavimo kiaulystei, išskyrus ją vieną, niekas daugiau nepritars, istorinius faktus ji gudriai slėpė nuo bendruomenės narių akių. Pvz., tą protokolo dalį, kur rašoma „…Narių teisės ir pareigos bus paskelbtos šiuo metu rengiamuose Statutuose, kurie bus artimiausiu laiku atiduoti visuotiniame susirinkime patvirtinti“, prieš skelbdama internete ji tiesiog…ŠLB internete nukirpo…
1952 m. vasario 17d. protokolas [paskelbtas dr. A. Geručio archyve: „OIKOS 2014 Nr 2(18)p. 139-140] rodo, kad tada buvo priimti ir patvirtinti Statutai, vadinasi, ŠLB teisiškai oficialiai įsikuria būtent tą dieną. Ir būtent ši data skelbiama dokumentuose, o jos teisėtumas atitinka Lietuvos ir Šveicarijos įstatymus.
1945–1948 m. Šveicariją pasiekę karo pabėgėliai lietuviai ieškojo nišos ir situacijos, kuri juos apsaugotų nuo sovietinės Lietuvos valdžios spaudimo šveicarams sugrąžinti juos į režimo nelaisvę; suteiktų oficialias galimybes jiems vystyti talentus; leistų drąsiau vesti Vakarų Europoje Lietuvos bylą kovojant prieš Tėvynės okupaciją… Antra: padorūs lietuviai turėjo ir kitą tikslą – atsiriboti nuo 1948–1952 Šveicarijoje besislapstančios kitos pabėgėlių grupės: Wermachto karo aviacijos pulkininko, slapyvarde J. Giedrys, nelegaliai suorganizuotos buvusių Wermachto karininkų ir Lietuvos holokausto aktyvistų pronacistinės „Lietuvių sąjungos“.
„Sąjungos“ dokumentai prieškario Ciuricho konsulate buvo saugomi iki konsulo S. Garbačiausko dukros Ritos Garbačiauskas mirties 2010 m., kol pasinaudojusi neveiksnios Ritos Garbačiauskas „negaliojančiu testamentu“ J. Caspersen visą konsulato turtą su reikšmingais „Sąjungos“ karo/pokario metų archyvais pasisavino, nors konsulinių tarnybų turtas tiesiogiai priklauso LR URM, kuri ,žinoma, jo ir nepasigedo… Apie „Sąjungos“ veiklą galima pasidomėti VU RS dr. V.Dargužo archyvuose F-249 ir mano knygoje „Blunkančių likimų liudytojai“ (p. 161–171).
Nelegalioji profašistinė „Sąjunga“ buvo Šveicarijos valstybinio nacionalinio saugumo departamento sekama ir iš šalies vejama lauk, todėl siekė nors laikinai prisidengti teisėtai kuriamos bendruomenės vėliava, skubinosi užbėgti politiniams įvykiams už akių, savo straipsniuose melavo, kad ŠLB menamai jau esanti įkurta: Tą skelbė „Šveicarijos lietuvių žinios“ Nr.1, 1951 m., kurį J. Caspersen „sumanipuliavo“ kaip „tikrą faktą“… Laikraštis iš visų Šveicarijoje gyvenusių lietuvių archyvų buvo išimtas. Nesunaikintas laikraščio egzempliorius 2007 m. atkeliavo iš Romos su S. Lozoraičio asmenine biblioteka į Mažvydo nacionalinę biblioteką ir, žinoma, labai tiko nesąžiningai klastotojai…
Kiti klastojimo paradoksai: 1.Nelegalią datą J. Caspersen visur rašė ir visur skelbė, nepaisydama, jog kartais išlįsdavo ir su tikrove nesuderinamų paradoksų… Štai „Šveicarijos lietuvių žinių“ 2011 m. gruodžio mėnesio laikraščio 2 puslapyje skelbiama nelegali 1950 m. rugpjūčio 20 d. įkūrimo data, o 25 puslapyje dr. J. Pečiulionytė, viena (jau mirusi) iš išeivių, kūrusių ŠLB, tvirtina, kad „mes ŠLB įkūrėme 1952 m. vasario 17d“
- LRIstorijos instituto mokslininkų pažymą (2015 m. gruodžio 18 d.) apie teisėtą 1952 m. vasario 17d. ŠLB įkūrimą J. Caspersen lietuvių susirinkime (2016 m. vasario 28 d.) paneigė kaip neteisingą ir tvirtino, kad 1952 m. vasario 17d. įkūrimo datą išgalvojo ir pažymą nupirko… Janina Survilaitė. Visus vertė mane viešai pasmerkti. Tas ir buvo padaryta (žr. 2016 m. vasario 28 d. protokolą).
- Internetiniame ŠLB puslapyje visą dešimtmetį akis bado absurdiškas, politinės logikos neatlaikantis pranešimas: ŠLB buvo įkurta 1950 m. rugpjūčio 20 d., o Statutai priimti m. vasario 17d.
- Žinančius tikrąją ŠLB istoriją sukrėtė J. Caspersen profesionaliai sumanipuliuota prof. E. Aleksandravičiui pateikta pasirašyti pažyma, kurioje tariamai nuo 1950 metų renkamas nario mokestis (nors sąskaitos banke nėra!), kad buvę laikini Statutai (archyvuose niekur nėra laikinų statutų patvirtinimo!), o įrodinėjimams naudojamasi propagandiniu nelegalios „Lietuvių Sąjungos“ laikraščiu „ŠLŽ“ Nr.1.
6.Niekas negali suprasti, kokiam tikslui PLB renkama Ginčams spręsti komisija, jeigu teisingus komisijos sprendimus suinteresuotas kaltininkas gali be jokio vargo tuojau paneigti?
2015 m. rugpjūčio 18 d. Ginčų komisija (atsakinga p. Marytė Šmitienė) el. paštu atsiuntė man pranešimą, kad kruopščiai ištyrę ŠLB pokario išeivių veiklos istoriją, nustatė, jog bendruomenė teisėtai įkurta 1952 m. vasario 17 d., tačiau J. Caspersen uždraudė skelbti… (Dar daugiau, priešingu atveju komisijai grasino už tai sukelsianti kažkokį „baisų skandalą…“).
Kas kursto pirmininkės širdyje neapykantą išeiviams, kad imamasi skaudžiausių būdų susidoroti su kovojančia už tiesą (Man draudžiama rašyti apie ŠLB bėdas spaudoje (žr. 2015 m. lapkričio 23 d. „Bernardinai“), straipsniai vadinami „rašliava“, esu nekorektiškai bauginama elektroniniais laiškais, nuolat kaltinama ir niekinama. Dėl to palūžo mano sveikata; susirgau insultu…
Akylai stebėdama visus Lietuvoje paradoksaliai besirutuliuojančius įvykius, naikinančius Tautos atmintį, įsitikinau, kad PLB-nę ir jos veiklą koordinuojačias LR vyriausybines institucijas, įskaitant ir LR URM, „reguliuoja ir valdo“ ne kas kitas, o buvusi raudonoji komsomolsekretorė, nepakaltinamoji dano milijonieriaus žmona, nepripažįstanti jokių LR vyriausybinių institucijų dokumentų, ignoruojanti archyvinius paliudijimus.
Kad būtų išgelbėta ŠLB archyvų tiesa, 2015 metais kreipiausi į Šveicarijos teisėsaugą, nes ŠLB yra įkurta Šveicarijoje, o ne Lietuvoje… Šveicarijos Valstybės advokatas p. J. Bollagas 2015 m. gegužės 10 d. laišku patvirtino, kad ŠLB įkurta teisiškai oficialiai 1952 m. vasario 17 d. Dar trys Šveicarijos teisininkai paryškino Šveicarijos ZGB kodekso įstatymus, kada ŠLB yra teisiškai įsikūrusi, kada dar vis laikoma nelegali..
J. Caspersen pasisamdė advokatą, kuris pageidavo Taikos teismo, kuriame Šveicarijoje nusikaltęs pilietis atsiprašo, prižada atitaisyti klaidas ir, pasiskundusiam atleidus, be didesnės bausmės išsisuka. Prieš Taikos teismąviskas būna įrodyta ir papildomų dokumentų Taikos teismepateikti nereikia – tik susitaikyti… Sutikau, nes tikėjau J. Caspersen sąžinės atbudimu. Taikos teismas įvyko 2016 m. lapkričio 29 d. pagal J. Caspersen gyvenamąją vietą. Trys už mirusių išeivių teisingą veiklą kovojantys liudininkai netekome žado, kai p. J. Caspersen šoko įrodinėti, kad išeiviai visuose PLB dokumentuose patys (!!!) skelbė įkūrimo datą 1950 m. rugpjūčio 20 d. ir kad ji šioje istorijoje „nė prie ko“…
Neabejoju, kad Šveicarijos teismai tikrai sąžiningai gina ir gyvus, ir mirusius, tačiau dėl mano sunkios ligos už visus nusikaltimus keliamą baudžiamąją bylą laikinai teko atidėti..
Pirmajame „Atgimimo“ (1989 m.) numeryje rašytojas Sigitas Geda rašė: „Mes visi užaugome šėtono paunksmėje…“ Tai tiesa. Tačiau, laimei, ne visi šėtono paunksmėje įgijome tiek „genialaus profesionalumo“ klastoti tautinės atminties IŠDAVYSTEI, net mirusiųjų sielų nepaliekant ramybėje…
Gal už išdavystę šėtonas brangiai ir apmoka?
PRIEDAI I.
Šveicarijos konfederacijos(CH) teisininkų, atsakiusių į mano klausimus, sutrauktinę pateikiu originalo kalba:
- Zivilgesetzbuch Ausgabe 1952. Gemäss Art.54 ZGB sind Verein dann handlungsfähig wenn die nach dem Gesetz und Statuten hiefür unentbehrlichen Organe bestellt sind.
- Kommentar von Alfred Traber – Vereinsrecht und Vereinsleitung – 1952
Ein Verein/Gemeinschaft in der Schweiz welcher die Gründung noch nicht vollzogen hat ( beispielsweise keine Statuten verabschiedet hat) nicht als Körperschaft handeln kann. Die Gründung des Vereins vollzieht sich nur dann, wenn Statuten entworfen worden sind.
Nach dem Gesagten dürfte gemäss dem im Jahre 1950 geltenden Recht kein Verein/Gemeinschaf mit Rechtspersönlichkeit gegründet worden sein, sondern erst 1952.02.17 als die Statuten verabschiedet worden sind.
II.
Kauno VDU dekanato laiškas
2017 m. vasario 26 d.
Gerbiama ponia Janina,
Rektoratas mums, Humanitarinių mokslų fakultetui, persiuntė Jūsų laišką dėl Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrimo datos.
Lietuvių išeivijos instituto darbuotojai pateikė visą, kiek įmanoma rasti archyvinių dokumentų, Šveicarijos lietuvių bendruomenės kūrimosi/steigimo istoriją.
Visi išdėstyti bendruomenės kūrimosi faktai pagrįsti archyviniais dokumentais, t.y. nuo pirmųjų žingsnių telkiantis į bendruomenę iki paskutiniųjų, kuomet buvo suformuluoti ir patvirtinti Šveicarijos lietuvių bendruomenės nuolatiniai įstatai 1952 m. vasario 17 d. visuotiniame susirinkime. Tą patvirtina ir Jums išduota Lietuvos istorijos instituto pažyma (2015-12-18).
Dekanė konsultavosi su prof. Egidijumi Aleksandravičiumi ir mano, kad Lietuvių išeivijos instituto pateikta medžiaga yra išsami, rodanti visą Šveicarijos bendruomenės kūrimosi procesą, kuris buvo užbaigtas 1952 m. vasario 17 d. priėmus nuolatinius įstatus.
Pagarbiai,
Alisija Rupšienė
HMF sekretoriato
vyriausioji referentė
tel. 327830 (3803)