“Gluminanti, žadą atimanti lietuvių barbarybė… Ir imamasi jos postringaujant apie kultūrą, meną, kūrybą…”2014-05-17d. , interneto puslapyje apie Vilniuje naikinamus lietuvių klasikų muziejus, rausdamas iš gėdos, kalba prof. D. Kuolys. Šioje vietoje dera priminti, kad mūsų tautos iškilieji skaistuoliai, tokie, kaip gerbiamas D.Kuolys, akylai saugantys tautos istoriją, labai dažnai praleidžia patriotų ašaras ir gėdos jausmus, kai iš nuodėmių sąrašo kyšo daug kartų spaudoje skelbiami PLB-nės emigrantų nusikaltimai…. Pvz., konkrečiai – vertinant, gerbiant ir saugant Lietuvos išeivijos reikšmingus istorininės veiklos pasiekimus…
Pagal tarptautinės konvencijos ir CH (Šveicarijos) civilinio kodekso (Art. 54) įstatymus teisiškai 1952-02-17d., įkurta ŠLB-nė sukėlė didžiulę audrą pasaulio, dar tebegyvos, išeivijos gretose, kai PLB-nės valdybos patogiose kėdėse susėdę kolaborantų palikuonys PLB-nės valdybos sprendimu (kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen) savivališkai (2010m) ištaisė konvencinę ŠLB-nės įkūrimo data į nelegalią (1950-08-20d.) be patvirtintų įstatų/statutų, menamai, LB veikusią, kaip “pogrindinę buržuazinių nacionalistų gaują”… Mat, toks faktas atitiko režime 5Ometų tarybų Lietuvos komjaunuolių/komunistų veikloje skelbtą išeivijos “klasikinį kagėbistinį modelį“…
“Modelis” griežtai prieštarauja 20-jo amž. pabaigos ir 21amž. pradžios rašytojos J.Survilaitės kūrybai, įprasminusiai laisvojo pasaulio erdvėje vykdytą šventą išeivijos kovinę veiklą, prieš Lietuvos okupaciją. Aprašydama Šveicarijos išeivių pastangas jungtis prie pasaulio antikomunistinių pasipriešinimų okupacijai, o atgmus Lietuvai, pasiryžusi kovoti prieš režimo propagandos tęstinumą, Survilaitės kūryba ėmė skaudžiai svilinti buvusių kolaborantų palikuonių susibūrusių į dabartinę PLB-nę planus ir tikslus…Rašytojos kūrybinių įsipareigojimų balsas Tautai 30 metų skamba įžodinant tautos ir šeimos išgyvenimus, LAISVĖS, TIESOS ir ŠVIESOS tebetrokštančioje Tėvynėje, todėl kūryba, įvertinanti išeivijos veiklą tapo neparankiu režimo propagandos tęsinumo trukdžiu.
Pirmiausia atsakymo ieškokime, kas PLB-nės valdybos nariams formavo marksistines pažiūras šeimose, kokia buvo kultūros komisijos pirmininkės veikimo metodika, prigimtinis žvilgsnis į tariamus tarybinės tėvynės išdavikus – išeiviją, ir kas iki šiol tebėra propagandinų gandų skleidimo ašimi, kokioje terpėje toji varomoji ašis lengvai sukasi.
Kultūros komisijos pirmininkė visą dešimtmetį naudodama visas apgaulės manipuliacijas priešinasi, plačiai putojasi, teigdama kad: “Visos žinios apie išeiviją Rašytojos Survilaitės kūryboje nemotyvuotos, be jokių dokumentinių įrodymų, be logikos – tik išgalvojimai ir kažkoks jovalas…” – (tokį tekstą išplatino ir paskutiniame kreipimęsi į LR vyriausybę ( 2024-05-04d. interneto Email).
Krikščioniškojo tikėjimo delnuose, Vakarų Europoje 50 metų brendusi ir atlikusi reikšmingą išsivadavimo iš okupacijos vaidmenį pasaulyje, saugojusi, auginusi ir brandinusi lietuvišką kultūrą ir tautinį meną už Tėvynės ribų – lietuviška pasaulio IŠEIVIJA ciniškai nuvertinta, jau kaip žuvusioji Lietuvos karta.
Dokumentinėje apybraižoje “Alpių lietuviai.Alpenlitauer”, 2005m., pagal išeivių išsaugotus archyvus, J. Survilaitė su unikalių dokumentuotų išeivijos archyvų įtaigumu ir tikslumu Lietuvos bendrojoje istorijoje įteisino išeivijos kovų veiklos reikšmingumą dėl Tėvynės išlaisvinimo, ir nuo 1990 metų realiais motyvuotais pavyzdžiais įrodė išeivijos pastangas Tėvynės atstatymo darbuose.
Apybraiža “Alpių lietuviai. Alpenlitauer”, 2005m. Tarptautiniame Mokslo ir kultūros simpoziume Vilniuje impoziumo dalyvių pripažinta kaip ryškiausia pasaulio lietuviškos diasporos, veikusios istorinio virsmo faktų ir įvykių apžvalga ir įrašyta į Tarptautinio 2005m. Simpoziumo katalogą.
Autorės aprašytos skaudžios Tautos atskirties pasekmės, po II-jo pasaulinio karo, padalinus tautą į Sibiro tremtinius, į laisvą pasaulį pasitraukusius išeivius ir okupacinio režimo vergijoje likusius, įtikinamai skelbia visam pasauliui žinią, kaip turime būti saugūs, teisingi savo istorijos pažinimui ir ištikimi TAIKOS išsaugojimui.
Lietuvos istorinės politinės/kultūros lentynoje mūsų IŠEIVIJA ilgai rodys Tautos pilietiškumo brandą ir Tautos Atminties bendrystę, taip, kaip šimtmečius didžiuojasi viso pasaulio pažangios tautos!
Išeivijos sukurtų politinės kultūros ir dvasinio meno kokybe spindinčių kūrinių tobulumu, prilygstančiam Vakarų Europos ir pasauliniam lygui niekas niekada dar neabejojo ir nesuabejos.