Aktualijos

Justina GAFUROVA. Europos Sąjungos šantažas dėl LGBT jau netelpa į jokius rėmus

Written by Redakcija · 3 min read

 Nors Lietuvoje didžioji visuomenės dalis pasisako už tradicinės šeimos stiprinimą, dabartinės valdžios įstatymų iniciatyvos verčia manyti, kad dauguma žmonių – seksualinės mažumos. Tokią politiką diktuoja ir ES vadovybė, neseniai patvirtinusi LGBTIQ asmenų lygybės ES strategiją penkeriems metams. Tačiau kai kurios šalys ima priešintis tokiam Europos diktatui ir kišimuisi į šeimos gyvenimą.Italijoje neseniai paskelbta peticija, kurią kviečiami pasirašyti piliečiai, prieštaraujantys ES politikai, ginant LGBT teises. Aktyvūs piliečiai piktinasi ES vadovybės iniciatyvomis. Jie priešinasi neseniai paskelbtai rezoliucijai, kuria ES pripažįstama LGBT laisvės erdve. Jie kritikuoja prieš kelis mėnesius Europos Komisijos patvirtintą LGBTIQ asmenų lygybės ES strategiją 2020-2025 m. Peticiją, kurios autoriai tokią politiką vadina Europos LGBTIQ kolonizacija.

Peticijos autoriai baiminasi, kad tie, kas nesilaiko naujosios vaivorykštės diktato, gali netekti ES finansavimo arba lėšų, skirstomų COVID-19 krizei įveikti. Peticijoje cituojama už lygybę atsakinga EK narė Helena Dali, kuri neseniai pasisakė, kad šalys, negerbiančios priimtos strategijos, bus nubaustos – negaus planuotos paramos, nes „nesilaiko teisinės valstybės principų”.

„ES totalitaristams LGBT ideologija prilygsta teisinei valstybei. Suprantate? Ekonominis šantažas krizės metu prilygsta diktatūrai!” – rašoma peticijoje. Peticijos autoriai kviečia jungtis ir palaikyti dokumentą ne tik Italijos, bet ir kitų Europos šalių piliečius.

Ypatingą susirūpinimą kelianti minėta penkmečio strategija buvo patvirtinta prieš kelis mėnesius. Strategijoje siūloma išplėsti ES nusikaltimų sąrašą, į jį įtraukiant neapykantos nusikaltimus, įskaitant homofobiją kurstančius pareiškimus ir neapykantos nusikaltimus, ir, be kita ko, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl vaiko kilmės tarpusavio pripažinimo tarpvalstybiniais atvejais.

„Už daugelį politikos sričių, susijusių su LGBTIQ lygybės didinimu, visų pirma yra atsakingos valstybės narės. Tačiau ES tenka svarbus vaidmuo tokiose srityse, kaip politikos gairių teikimas, valstybių narių veiksmų koordinavimas, įgyvendinimo ir pažangos stebėsena, paramos iš ES fondų teikimas ir valstybių narių keitimosi gerąja patirtimi skatinimas”, – rašoma strategijos pristatyme.

Dokumente numatyti Bendrijos planuojami veiksmai. Pavyzdžiui, planuojama, kad iki 2022 m. bus paskelbta Užimtumo lygybės direktyvos taikymo ataskaita. Tuomet Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisės aktų, visų pirma dėl lygybės įstaigų vaidmens stiprinimo. 2021 m. Europos Komisija pateiks iniciatyvą išplėsti vadinamųjų ES nusikalstamų veikų sąrašą, į jį įtraukiant neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kurstymą, nukreiptą prieš LGBTIQ asmenis. Be to, Europos Komisija suteiks galimybių finansuoti iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su prieš LGBTIQ asmenis nukreiptais neapykantos nusikaltimais, neapykantos kurstymu ir smurtu.

„2022 m. Komisija pasiūlys horizontalios teisėkūros iniciatyva remti abipusį tėvystės pripažinimą. Pavyzdžiui, jeigu tėvystė buvo pripažinta vienoje Bendrijos valstybėje, turėtų būti pripažįstama ir kitoje. Komisija nagrinės ir galimas abipusės paramos priemones tos pačios lyties sutuoktinių ir registruotų partnerių teisiniui statusui pripažinti tarpvalstybiniu mastu”, – rašoma parengtoje strategijoje.

Interviu su laisvos visuomenės instituto valdybos nare Kristina Zamaryte – Sakavičiene:

– Ar matant naujus ES užmojus reikėtų suprasti, kad turėsime tokius įstatymus, kokius nurodys priimti Bendrijos vadovybė?

– Iš esmės taip. Nors ES neturėtų kištis į valstybių narių politiką šeimos klausimais, nes oficialiai tai yra valstybių teisė apsispręsti. Bet matome, kad ES įvairiais dokumentais ir priemonėmis siekia daryti įtaką, kad tam tikra politinė srovė būtų įgyvendinta ES valstybėse.

Europos institucijos daro didžiulį spaudimą. Jos turi daugybę svertų pasiekti savo: darant spaudimą per diplomatinius santykius, skirstant lėšas. Tų priemonių yra tiek formalių, tiek neformalių. Visa tai yra spaudimas, kad nacionalinėse valstybėse būtų vykdoma konkreti politika, kurios ir siekia Briuselis.

Tokį spaudimą griežtai kritikuoja kai kurios valstybės, tokios kaip Vengrija arba Lenkija. Tuo metu naujos įstatymų iniciatyvos Lietuvoje rodo, kad mūsų politikai skuba kuo greičiau įgyvendinti Europos nurodymus?

– Visų pirma, mūsų politinė valdžia neturi stuburo. Be to, dabartinė valdančioji koalicija ir dauguma jos narių iš esmės neturi daug politinių idėjų, o ypač LGBT klausimais. Jie tiesiog stengiasi klausyti tai, ką diktuoja ES, ir tai siūlyti Lietuvoje. Akivaizdu, valdžia neturi realios vizijos, kaip kurti laisvą ir teisingą visuomenę Lietuvoje. Kai nėra savų idėjų, per įvairias spaudimo priemones aukštesnės institucijos pasiekia, kad būtų perimamos joms patogios idėjos.

– Kaip galime ginti savo šeimas ir savo vertybes?

– Tam reikia aktyvios pilietinės visuomenės ir politinių lyderių, kurie drąsiai kalbėtų apie tai, kokios yra mūsų nacionalinės valstybės galios. Nei ES institucijos, nei kitos tarptautinės organizacijos neturi teisės primetinėti mums vertybinių nuostatų.

Labai svarbus ir pilietinės visuomenės aktyvumas. Jie turi aiškiai rodyti politikams, kad jie su tokiomis idėjomis nesutinka. Politikai turi jausti, kad jų rinkėjai yra „prieš”.

Pastaruoju metu piliečiai aktyvėja. Tai ypač pasijuto po Seimo rinkimų, kai žmonės pamatė, kokie skiriami ministrai arba kokie žmonės deleguojami į Seimo komitetų pirmininkų pozicijas. Dalis šių politikų akivaizdžiai bando perkelti iki tol vykdytą visuomeninį aktyvizmą į nacionalinius teisės aktus.Visuomenė tai mato ir stebisi, kad saujelė žmonių, už kuriuos balsavo maža dalis rinkėjų, siekia apversti moralius ir vertybinius visuomenės pamatus.

Visuomenė sujudusi ir priešinasi. Tačiau priešinimasis nėra gerai organizuotas, todėl valdžia randa būdų, kaip jį neutralizuoti, ignoruoti ar marginalizuoti. Kai kurie valdžios atstovai netgi paniekinamai žiūri į piliečių iniciatyvas ir pilietinį aktyvumą. Tai tik parodo, kaip mažai supratimo mūsų politikų galvose yra apie tai, kas yra demokratija.

Tikėtina, kad priešintis ateityje gali būti dar sudėtingiau, nes EK pasiryžusi papildomai finansuoti LGBT teises ginančias organizacijas, o ne tokias kaip jūsų, kurios siekia stiprinti tradicinę šeimą.

– Mūsų organizacija negauna jokių pajamų iš ES fondų. ES, skirstydama finansavimą, vykdo vienos krypties politiką ir tai iškreipia demokratinį procesą. Nuo finansinių lėšų priklauso iniciatyvų kiekis, viešumas ir galimybės veikti. Tai sudaro situaciją, kai diskusija tampa nelygiavertė.

Tačiau situacija rodo ir kitas tendencijas – greitai bus prieitas liepto galas. Ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms ES diktuojama politika yra nepriimtina. Gali prasidėti tam tikra ES erozija ir kilti diskusijos ne tik dėl ES ateities, bet ir perspektyvų iš viso priklausyti Bendrijai.

respublika.lt