Taip šiandien sako Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis vyras. Jo šeima vis dar negali atsigauti po to, ką patyrė per pastaruosius mėnesius. Paskiepyta jų 16-metė dukra tapo tikra mįsle medikams. Šie ne vieną savaitę nerado priežasčių, kodėl jauna mergina geso tiesiog akyse. Šiandien jos tėtis sako niekam nelinkintis to, ką patyrė, ir kviečia neprarasti sveiko proto kalbant apie vaikų bei paauglių skiepijimą nuo COVID-19 ligos.
Su „Vakaro žiniomis” pabendrauti sutikęs Deividas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) iš karto užbėga kritikams už akių ir pareiškia – jis nėra antivakseris. JAV prasidėjus skiepijimui nuo koronaviruso, visiškai pasiskiepijo jo ir žmonos tėvai, vėliau ir patys sutuoktiniai.
„Kai skiepijosi mano dukra, jau buvau gavęs trečią ar ketvirtą dozę”, – sako Deividas. Ir nors niekam iš artimųjų šalutiniai skiepo poveikiai nepasireiškė, dukra po skiepo ėmė silpti akyse.
Vakcina smogė po dviejų savaičių
„Vasarą dukra pasiskiepijo su „Pfizer” vakcina. Po pirmos dozės nepajuto nieko, o po antros dozės pasireiškė vadovėlinė organizmo reakcija – dienai pakilo temperatūra, šiek tiek paskaudėjo galvą ir tiek. Tai buvo liepos 1 d. Tačiau praėjus 14-15 dienų po antros vakcinos dozės, temperatūra pakilo iki 38,5, ėmė svaigti ir labai skaudėti galvą, darėsi bloga. Galvojome, kad gali būti šilumos smūgis, o gal skysčių trūkumas, nes nepasireiškė sloga, gerklės skausmas ar kosulys, kas būtų įprasta virusui”, – pasakojo Deividas. Šeima pirmą dieną manė, kad dukra tik sunegalavo, mat jos organizmas iki tol buvo labai stiprus, temperatūra jai nesilaikydavo ilgą laiką. Tačiau šį kartą viskas buvo kitaip.
Dukrai pabudus ryte, temperatūra vis dar buvo aukšta, jos nepavyko „numušti” vaistais. Kitą dieną temperatūra pakilo iki 39 laipsnių, galva plyšo iš skausmo, dukra negalėjo pakilti iš lovos. Ilgiau nelaukusi šeima kreipėsi į gydymo įstaigą. Ten buvo atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie nieko neparodė. Išskyrus tai, kad nustatytas mažesnis, nei įprasta, geležies kiekis kraujyje, taip pat buvo atliktas CRP tyrimas įtariant infekciją arba nustatant gydymo efektyvumą. Rezultatai parodė, kad galima įtarti rimtą bakterinį virusinį susirgimą, merginai išrašyti antibiotikai, skirti parazitų sukeltoms infekcijoms gydyti. „Kilo įtarimas, jog tai gali būti infekcija, kurią perneša vabzdžiai”, – sako Deividas.
Begalė tyrimų ir – jokio rezultato
Tačiau tai nebuvo tikroji diagnozė. Grįžus namo, dukros sveikata per tris dienas taip ir nepagerėjo. Vėl buvo kreiptasi į medikus ir pakartoti tyrimai.
„CRP rodiklis jau buvo dar aukštesnis, taip pat buvo nustatytas sumažėjęs hemoglobino rodiklis bei žemas geležies rodiklis. Taip pat buvo atlikta ir kompiuterinė tomografija, siekiant ištirti dėl meningito. Visgi, karščiavimas jau laikėsi beveik savaitę. Kilo įtarimas dėl šlapimo takų uždegimo. Nors jokių signalų apie tai nebuvo, buvo skirti vaistai nuo šlapimo takų uždegimo. Tačiau situacija vis tiek nepasikeitė. Buvome namuose ir tik stebėjome, kaip dukra nyksta akyse”, – baisią istoriją prisimena tėtis.
Po poros dienų Deividas vėl nuvežė dukrą į gydymo įstaigą, kur dar kartą buvo atlikti tyrimai. Medikai paaiškino, kad įprastai virusinis encefalitas, kuris gali būti įtariamas, aptinkamas atlikus smegenų skysčio tyrimą, o tam reikia imti mėginį tarp dviejų stuburo slankstelių.
„Blogiausia, kad mums buvo pasakyta, jog net ir atlikus tyrimą, bei sužinojus, kas sukėlė ligą, gydymas liktų tik simptominis. Tai išgirdęs, pasakiau, kad nesutinkame rizikuoti daryti tokį tyrimą”, – sako Deividas.
Vyrą labiausiai šioje situacijoje nustebino, kad net medikams nežinant, kas nutiko jo dukrai ir kodėl ji kasdien silpsta vis labiau, jos niekas taip ir neguldė į ligoninę intensyviam gydymui: „Be visa kita, man buvo pasakyta, kad infekcinių ligų specialistas darbe bus tik po savaitės.”
Išgelbėjo pažįstamo mediko patarimas
Deividas sako, kad beviltiška situacija paskatino ieškoti pagalbos, kur tik įmanoma. „Tokiose situacijos iš nevilties bandai pasinaudoti visomis pažintimis, kreiptis visur”, – sako Deividas.
Ir priduria, kad plačios pažintys, panašu, labiausiai ir padėjo sudėtingoje situacijoje: „Galima sakyti, kad dukros gydymu užsiėmė didžiulė medikų komanda skirtingose šalyse. Vieni fiziškai JAV, kiti patardami iš Lietuvos, Maskvos, Minsko. Esu visiems jiems dėkingas. Nes tai išgelbėjo mano dukters gyvybę”, – sako Deividas.
Pasikonsultavęs su pažįstamu mediku iš Lietuvos, Deividas išgirdo patarimą – atlikti kalcitoino kiekio kraujyje tyrimą ir pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimą, kuris suteikia galimybę matuoti, vaizduoti ir palyginti biologinių metabolinių procesų intensyvumą bei kraujotaką įvairiose organizmo ir organų vietose, stebėti jų kitimus.
„Deja, JAV sistema veikia taip, kad tokius tyrimus daryti ir skirti gali tik gydytojai specialistai, tad šiuo klausimu greitosios medicinos specialistai man padėti negalėjo.
Kartu jie patikino, jog didžiausia tikimybė – kad mūsų naminiai gyvūnai tiesiog atnešė į namus parazitų, kurie ir sukėlė tokią dukros būseną”, – sako Deividas.
Tik daug vėliau jis sužinojo, kad minėto mediko iš Lietuvos patarimas atlikti PET tyrimą buvo pats geriausias sprendimas. Ir jį reikėjo atlikti kuo skubiau.
„Bet mes tyrėme katės įdrėskimus, atlikome kraujo, pasėlių tyrimus, kurių rezultatų reikia laukti po dvi savaites. Nors laikas mums buvo beprotiškai svarbus.
Kartu atlikome daugybę kitų tyrimų: tuliaremijos, leptospirozės, tuberkuliozės, mononukleozės, vilkligės ir daugybės kitų ligų. Beje, nors mononukleoze dažniausiai sergama vaikystėje, būtent koronavirusas gali atnaujinti šią ligą. Taip pat buvo atliktas sudėtingas EBV (Epštein barr) antigeno tyrimas, kurio virusą taip pat gali sukelti koronavirusas. Taip pat geriausi specialistai atliko kone visus įmanomus onkologinius tyrimus, bet nieko nerado”, – pasakojo Deividas.
Tuo metu jau buvo praėjusios trys savaitės – tiek laiko Deivido dukra karščiavo ir jautėsi vis blogiau, o medikai nesugebėjo suprasti, kas atakuoja paauglės organizmą. „Tada, paskaitęs nemažai informacijos, paprašiau gydytojo skirti naprokseno vaistų, kurie sumažina temperatūrą ir padeda pamatyti, jeigu egzistuoja tam tikras temperatūros cikliškumas. Galiausiai tas šiek tiek padėjo suvaldyti temperatūrą”, – sako tėtis, prisipažįstantis, kad per visą šį laiką perskaitė tiek medicininės informacijos, jog pats tapo kone specialistu.
Merdinčia dukra rūpinosi patys
Visą šį laiką Deivido dukra vis dar nebuvo paguldyta į ligoninę. Galiausiai buvo skirtas reumatologas, kuris irgi pradėjo nuo kraujo tyrimų. Deja, genetinių sutrikimų nebuvo rasta. Galiausiais specialistas sutiko atlikti Deivido jau prieš keturias savaites prašytą tomografinį PET tyrimą. Taip pat ir VIII faktoriaus antigeno testą, dažniausiai naudojamą hemofilijos ligos nustatymui. Tai parodė, kad kažkurioj vietoj kraujagyslė praranda sandarumą. Akylas specialistas PET tyrimo metu pastebėjo šiek tiek padidėjusią aortą.
„Kad tą sukėlė vakcina, sakė ir reumatologas. Buvo paskirtas „Pfizer” steroidinis gydymas. Juos dar teks gerti keturis mėnesius ir nuolat tikrinti, ar mažinant dozę, nekyla kokie nors rodikliai”, – pasakoja Deividas. Ir primena, kad pažįstamas medikas iš Lietuvos šį tyrimą patarė daryti daug anksčiau: „Ne reumatologijos specialistas tarsi iš nuojautos pasakė, į ką atkreipti dėmesį ir kur ieškoti problemos. Didžiausia padėka jam.”
Vyras įsitikinęs, kad tai, ką išgyveno jo dukra, – vakcinos pasekmė. Tai patvirtino ir reumatologijos medikas. „Vakcina nesikoncentruoja į vieną ligą, ji išbando visą tavo organizmą. Savo kailiu sužinojome, kad tai ypač pavojinga mergaitėms brendimo laikotarpiu. Apie tai, kad šios vakcinos neturėtų būti skiriamos paaugliams, girdėjau ir iš specialistų.
Dukrai buvo nustatytas posturalinės ortostatinės tachikardijos sindromas (POTS), kurį taip pat gali sukelti COVID-19 liga arba skiepas nuo jo. Jis pasireiškia staigiu pulso kilimu, galvos svaigimu atsistojus, ir dažnas tarp gimnazistų, sportuojančių žmonių. Tai vos prieš dešimt metų pripažinta liga. Jai gydyti paskirti „Pfizer” vaistai.
„Pfizer” sugadino mano vaiko sveikatą ir ją turiu taisyti „Pfizer” vaistais”, – sako susirūpinęs tėtis. Jo teigimu, artimiausi mėnesiai visai šeimai bus įtempti, nes dar ilgai truks dukros gydymas ir nėra aišku, ar viskas seksis gerai. Dėl nusilpusios imuninės sistemos dukra dar ilgai negalės lankyti mokyklos ir grįžti į normalų gyvenimą.
Siunčia įspėjimą tėvams
Deividas sako norėjęs papasakoti savo šeimos istoriją, kad įspėtų kitus tėvus. Išgirdęs, kad „Pfizer” jau skelbia, jog mažesnė jų vakcinos dozė efektyvi ir 5-11 m. vaikams, Deividas kreipiasi į vaikus auginančias šeimas: „Kol kas JAV, kaip ir Lietuvoje, vaikai skiepijami nuo 12 metų. Tėveliai, labai gerai pagalvokite apie šį sprendimą. Rimtai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, atlikite kraujo ar kitus reikalingus tyrimus. Nes, to nepadarius, gali baigtis labai liūdnai.
Galiu tik pasidžiaugti, kad mano dukra taip ilgai atsilaikė. Kai kuriems toks ilgas laukimas gali baigtis mirtimi – kraujagyslės tiesiog neatlaikytų ir plyštų.
Aš nesu prieš skiepus, aš pats skiepysiuosi, bet nemanau, kad į tai reikia velti vaikus.”
Jis taip pat turi žinutę ir medikams. „Per šį laiką teko susidurti su daug medikų, kurie net neslėpė, kad jie nesivargina atnaujinti savo žinių, įgytų prieš kelis dešimtmečius. Bet tai yra labai svarbu. Šiandien, kai pasaulis susiduria su nauju virusu, medikams patarčiau neatsilikti nuo naujausių aktualijų, kasdien atnaujinti žinias. Nes žiniomis iš ankstesnių knygų šiandien galima ir nugydyti žmones…” – sako Deividas. Ir priduria, kad dėl dukros sveikatai vakcinos padarytos žalos šeima ketina imtis teisinių priemonių ir prisiteisti finansinę kompensaciją.
Vito Tomkaus trigrašis: Metu iššūkį valdžiai ir jos samdomai žiniasklaidai: jei kas mano, kad ši tragiška istorija yra laužta iš piršto, lai viešai mane išvadina provokatoriumi ir šmeižiku – tučtuojau paduosiu į teismą! Tai nutiko mano senam pažįstamui, kurį ilgai įkalbinėjau viešai išsipasakoti. Pasakodamas apie savo šešiolikmetę mergaitę, jis nesulaikė ašarų, nors ir labai tikėjosi, kad per artimiausius du tris metus jos sveikata pasitaisys. Tikiuosi, kad taip ir bus, bet patys gražiausi metai iš jos gyvenimo bus dingę. (Dėl prakeiktų skiepų.) Valdžios samdiniai dažnai mus gąsdina, kad “praregėsim”, kai atsidursime reanimacinėje. Nebūsiu toks pat žiaurus ir nelinkėsiu, kad jie praregėtų, kai jų vaikams taip nutiks. Nelinkiu to niekam, tik štai ką pasakysiu: baisiausia, jog šis ir kiti man žinomi atvejai nė karto nebuvo registruoti kaip skiepų pasekmė. O tai ir verčia nepasitikėti statistika. Ką jau ten bekalbėti apie besmegenių valdžią, kuri meluoja kiekviename žingsnyje. (Tikiuos, kad pakeliui į pragarą.)
respublika.lt