Lietuvos mokslininkų bendruomenė kreipiasi į visas atsakingas valdžios institucijas reikalaudama:
1. Patvirtinti ilgalaikę mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą, kurią įgyvendinus iki 2020 m. mokslo tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai padidėtų ne mažiau kaip 80 proc., palyginti su jų darbo užmokesčiu, gautu 2016 m.
2. 2017 m. valstybės biudžete numatyti lėšų pirmajam mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo etapui, kurį įgyvendinus mokslo tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai padidėtų ne mažiau kaip 20 proc., palyginti su jų darbo užmokesčiu, gautu 2016 m.
3. Iki 2020 m. padidinti biudžetinį aukštojo mokslo ir studijų finansavimą iki 2 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dar 2008 m. Vyriausybė parengė programą, pagal kurią per trejus metus mokslininkų atlyginimai turėjo išaugti 70 proc., bet prasidėjus krizei šie įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti. Palaipsniui blogėjusi mokslo tyrėjų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų finansinė padėtis šiuo metu yra kritinė. Aukštųjų mokyklų asistentų ir lektorių, taip pat institutuose dirbančių jaunesniųjų mokslo darbuotojų atlyginimai 25–30 proc. mažesni už šalies vidurkį. Skurdas skatina mokslininkų emigraciją, tyrėjai ir dėstytojai priversti pasitraukti iš aukštojo mokslo arba dirbti vienu metu keliose darbovietėse, kad išmaitintų savo šeimas. Nepaisant to, 2017 m. valstybės biudžete nenumatyta lėšų mokslininkų atlyginimų didinimui.
Skurdūs tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai nėra tik mokslo bendruomenės problema. Vargana mokslininko socialinė padėtis demotyvuoja gabius jaunus žmones rinktis mokslinę akademinę karjerą, todėl ateityje neišvengiamai kris Lietuvos aukštojo mokslo kokybė, o kartu su ja prastės visų sričių specialistų rengimas, mokytojų kvalifikacija bei vidurinio ir pradinio ugdymo kokybė.
Aukštasis mokslas yra vienas iš svarbių šalies pažangą ir konkurencingumą bei visuomenės gerovę užtikrinančių veiksnių, todėl visos savo ateities viziją turinčios valstybės didina finansavimą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Savo ruožtu Lietuvoje per dvidešimt metų net du kartus buvo sumažintas mokslo ir studijų biudžetinis finansavimas skaičiuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) procentais (nuo 1,2 proc. 1998 m. iki 0,6 proc. 2015 m.). Užuot didinus aukštojo mokslo finansavimą, plečiama mokslo biurokratijos sistema, kuriai išeikvojama daug lėšų, bet mokslo kokybė nuo to negerėja. Sistemingas aukštojo mokslo žlugdymas žada Lietuvai vienintelę perspektyvą – likti pigios nekvalifikuotos darbo jėgos tiekėja Vakarų Europos šalims.
Papildoma informacija:
Autorius: Viktorija Šeina-Vasiliauskienė
Adresatas: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos Finansų ministerija
Kategorija: Švietimas
Pasirašyti galima ČIA: http://peticijos.lt/visos/72188