Aktualijos

LIBERALŲ DARBAI

Written by admin · 60 min read

Jaunimo teisė (justitia juvenalis)

Anksčiau tai buvo teisinės sistemos dalis skirta nepilnamečių nusikalstamai veiklai stabdyti ir pedagoginių reabilitacinių priemonių visuma nepilnamečiams auklėti. Vakaruose naudoja lotynišką sąvoką „justitia juvenalis“, o rusai rašo“juvenalnaja justicija“ (ювенальная юстиция) – aš nežinau kaip ją vadinti lietuviškai, todėl išverčiau pažodžiui, t.y. jaunimo teisė.
Dabar prie viso to pridėjo „vaikų ir nepilnamečių teises“ ir tų teisių apsaugos sistemą. „Vaikų teisių“ apsaugos sistemą sudaro:

•    Parlamentai apibrėžia vaikų teises ir priima vaikų teisių apsaugos įstatymus
•    Vaikų teisių mokytojai dirba švietimo sistemoje
•    Vaikų teisių apsaugos tarnybos prižiūri vaikų teisių vykdymą ir kartu su policija suiminėja vaikų teisių pažeidėjus
•    Teismai teisia vaikų teisių pažeidėjus ir iš jų atiminėja vaikus
•    Atimtus vaikus auklėja ir augina vaikų namai arba juos įvaikina.

Vaikų teisė yra neseniai atsiradusi naujovė. Todėl būtina su ja susipažinti.
Visuose šalyse įvedinėjant „vaikų teises“ oficialiai šnekama, kad tuo siekiama saugoti vaikų sveikatą pagerinti jų gyvenimo sąlygas ir suteikti daugiau galimybių tobulėti. Tačiau susipažinus su tomis teisėmis ir jų saugojimo būdu iš arčiau matyti visai kiti tikslai.
Pas mus Lietuvoje jau ne vieneri metai kaip yra vaikų teisių mokytojai, vaikų teisių apsaugos tarnybos ir jiems reikalingi įstatymų aktai. Kada tai prasidėjo tiksliai negaliu pasakyti.
Kokius įgaliojimus turi vaikų teisių apsaugos specialistai?:
1.    Vaikų teisių apsaugos specialistai turi teisę rinkti informaciją apie vaikus, tėvus, šeimas, t.y. apie žmonių asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Lietuvos Respublikos konstitucijos 22 straipsnis teigia: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas… Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.. Vadinasi vaikų teisių apsaugos įstatymas leidžia vaikų teisių apsaugos specialistams nesilaikyti konstitucijos; įstatymas iš anksto į vaikus ir jų tėvus žiūri kaip į nusikaltėlius. O kur konstitucijos garantuota nekaltumo prezumpcija?
2.    Vaikų teisių apsaugos įstatymuose surašytos tokios teisės, kurių nėra nei konstitucijoje, nei papročiuose. Vienintelis dalykas ko iš vaikų reikalauja konstitucija: 38 straipsnis. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
Tėvams konstitucija garantuoja: 26 straipsnis. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. 38 straipsnis. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikant.
Apie jokias kitokias vaikų teises konstitucijoje nerašoma. Vadinasi visos kitos vaikų teisės, kurias saugo „vaikų teisių apsaugos tarnybos“ yra antikonstitucinės. Matome – konstitucija garantuoja, kad iš valstybės pusės negali būti jokio kišimosi į šeimos gyvenimą ir į vaikų auklėjimo dalykus – vaikus šeima auklėja pagal tradiciją ir savo įsitikinimus. Vadinasi „vaikų teisių apsaugos tarnybos“ neturi konstitucinių teisių kištis į vaikų auklėjimą. Konstitucija išvis jokių vaikų teisių nepripažįsta. Joje yra tik vaikų pareigos.
3.    Vaikų teisių apsaugos tarnybos turi teisę bausti tėvus. Apie tai kas turi teisę bausti žmogų konstitucijoje rašoma sekančiai: 109 straipsnis. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. 20 straipsnis. Nusikaltimo vietoje suimtas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas. Matome – netgi suėmimo klausimą sprendžia tik teismas. Tik teismas skiria ir visas kitas bausmes. Dar kartą matome, kad vaikų teisių tarnybos pažeidinėja konstituciją.
4.    Sukurta visa vaikų teisių tarnybų sistema. Konstitucijoje yra išvardintos visos valdžios įstaigos, jų teisės, pareigos ir įgaliojimai, bet vaikų teisių apsaugos tarnybų nėra. Vadinasi jos yra antikonstitucinės.
5.    Vaikų teisių apsaugos tarnyboms tarnauja žiniasklaida. Ji dažnai skelbia aliarmą – smurtas šeimoje. O kas gi ten atsitiko? Tėvas ar mama subarė savo atžalą — o skalambijama smurtas šeimoje. Primenu, kad kištis į šeimos reikalus konstitucija draudžia taip pat ir žiniasklaidai. Bet žiniasklaida varo propagandą nukreiptą prieš šeimą, prieš tėvų teises ir pareigas, o taip pat ir prieš vaikų pareigas. Vadinasi ji irgi daro nusikaltimą.
Išvada — sukurta neteisėta, antikonstitucinė struktūra ir teisinė sistema nukreipta prieš šeimą ir siekianti atimti iš šeimos vaikų auklėjimo teisę.

Vaikus pardavinėja organų prekybai
Žinoma tiesa: „Vaikai mūsų ateitis“. Vadinasi kokie mūsų vaikai tokia ir ateitis. Su tuo niekas nesiginčija. Liberalai visame pasaulyje stumia ateities projektą (foresight projekt) „Vaikai 2030“. Šis projektas vykdomas JAV ir daugelyje Europos šalių. Projektas (foresight projekt) stengiasi suburti įvairius žmones, organizacijas ir valstybes iškeltiems keliems dešimtmečiams į priekį tikslams įgyvendinti. Kadangi projektas vadinasi „Vaikai 2030“, vadinasi pagrindinis jo taikinys vaikai. Jei taip rūpinamasi vaikais ir tas rūpestis turi būti ir visuomeninių organizacijų, ir valstybių pagrindinis užsiėmimas, tai tada nuostabu! Ar gali būti dar geriau? Neskubėkite džiaugtis. Projekte nerasite vaikų sveikatos pagerinimo programų; nerasite patriotinio auklėjimo ir dorovinio auklėjimo taip pat, kaip ir kultūros programų ten nėra. Oficialus projekto tikslas „vyraujančios visuomenėje ideologijos pakeitimas“, nes „atėjo laikas pakeisti pasenusias vaikų auklėjimo tradicijas“. „Pasenusiomis“ ir „trukdančiomis vaikų vystymuisi“ tradicijomis laikomos visos vaikų auginimo ir auklėjimo tradicijos, kuriomis remiasi normali šeima. Tai, kad tėvai myli savo vaikus ir kad vaikai turi augti šeimoje laikoma beviltiškai pasenusiu dalyku. Taip pat pasenęs dalykas pasirodo ir tai, kad kiekvienam vaikui reikalinga suaugusiųjų globa ir priežiūra. Suaugusieji matai visi laikosi vienos krypties, t.y. riboja vaiko laisves; tėvai, mokykla kaip tik įmanydami saugo vaikus nuo blogio, netikrų vertybių, blogos kompanijos, narkotikų, ištvirkimo ir panašiai. O tai, anot „ateities projekto“, yra labai blogai ir nešiuolaikiška. Projektas reikalauja neriboti „vaikų kompetencijos“ (vaikas turi teisę pats viską išbandyti ir atsirinkti savarankiškai kas jam labiau patinka); reikalauja leisti vaikams patiems „tobulintis“ taip kaip jiems patinka ir pasirinkti ką nori (neriboti pasirinkimo). Taip pat projektas reikalauja neleisti suaugusiems kištis į vaiko pasirinkimą, nes suaugusieji savo pamokymais amžinai riboja „vaikų teises“. Tvirtinama, kad tradicinė šeima yra beviltiškai pasenęs dalykas ir iki 2020 metų turi būti įstatymiškai sulyginta su kitomis šiuolaikinėmis šeimos formomis (pavyzdžiui vienos lyties asmenų šeima). Todėl reikalaujama, kad vaikai būtų auklėjami ne šeimoje, o „auklėjimo bendrijose“, klubuose, vaikų organizacijose.
Ar tai jums nieko neprimena? Lygiai taip pat reikalavo komunizmo įkūrėjai-bolševikai tuoj po 1917 metų revoliucijos. Anot jų šeima yra buržuazinės visuomenės reliktas, pasenęs dalykas ir ją reikia panaikinti. Bolševikai reikalavo šeimą pakeisti netvarkingais įvairiais ryšiais (bausmes už homoseksualizmą bolševikai panaikino tuoj pat tik paėmę valdžią), o vaikus tuoj po gimdymo atimti ir atiduoti valstybiniams auklėjimo namams; kalbant dabartinių liberalų žargonu „auklėjimo bendrijoms“. Projektas parašytas gražiais žodžiais ir sudarytas iš daugybės paprojekčių. Ne iš karto suvoksi ko siekiama.
Tačiau projekte aiškiausiai išvardyti tikslai kuriuos reikia pasiekti. Tai:
Jaunimo teisė, gimstamumo ribojimo programos (prisidengiama „šeimos planavimu“), „kovos prieš smurtą šeimoje“ priedangoje uždrausti tėvams auklėti vaikus, kryptingas jaunimo tvirkinimas įvedant mokyklose privalomą „lytinio švietimo“ sistemą, kuri skiepys „naujas lytinio gyvenimo normas“ (t.y. homoseksualizmą) ir beribę „toleranciją“ visokiems iškrypėliams ir negerovėms.
Projektas savo tikslų neslepia. Jo tikslas iš mūsų vaikų padaryti konkurencingą „žmogiškąjį kapitalą“. Pagal liberalų dievinamą „rinkos ekonomikos“ principą į žmogų žiūrima ne kaip visuomenės narį, o kaip į „žmogiškąjį kapitalą“, kaip į kažkokią kažkiek kainuojančią materialinę vertybę, kuri savo savininkui gali duoti pelną – didesnį ar mažesnį. Todėl vaiką reikia anot liberalų auklėti ne dorovės, teisingumo ir tradicijų dvasia, o padaryti iš jos daiktą, iš kurio galima būtų gauti kuo daugiau pelno. Kad karvę galėtum melžti, ją reikia šerti. Kad mašina važiuotų, ją reikia remontuoti ir įpilti kuro. Tai ir mūsų vaikai 2030 metais jau bus užaugę ir turi būti jau tapę „žmogiškuoju kapitalu“ tinkamu eksploatuoti ir duodančiu didelį pelną.
Ateities projekte teigiama, kad sumažėjus gimstamumui apie 2020 metus labai pritrūks darbo jėgos ir reikės įsileisti labai didelį skaičių svetimšalių imigrantų. Bet juk gimstamumo mažinimas irgi yra to paties projekto dalis — „šeimos planavimas“, abortų skatinimas, ištvirkavimo ir homoseksualizmo skatinimas kaip tik yra tos priemonės mažinančios gimstamumą. O trūkstant darbininkų reikės įsileisti didžiulę imigrantų bangą. Kad būtų neutralizuotas vietinių aborigenų pasipriešinimas, ateities projektas numato ugdyti begalinę toleranciją viskam. Kaip vėliau pamatysime, didelis svetimšalių skaičius reikalingas tam, kad ateityje vietiniai gyventojai niekada negalėtų ištrūkti iš projekto vykdytojų gniaužtų. Pagal planą svetimšaliai turi sudaryti ne mažiau trečdalio šalies gyventojų. Pagal „ateities projektą“ jau 2020 metais bus panaikinta tradicinė šeima ir vaikų auklėjimas šeimoje. Vietoj šeimos bus „įvairios bendro sugyvenimo formos“, o vaikus auklės „auklėjimo bendrijos“.
Teiginys, kad „tėvai myli savo vaikus“ skelbiamas pasenusiu. Vaikus mylėti galės tik specialiai išmokyti auklėtojai. Nuo 2025 metų teisę auklėti vaikus turės tik „auklėjimo bendrijos“, nes tik jos turės kompetenciją teisingai auklėti, o iš tėvų vaikai bus atimami. Tėvams bus įvestas „žinių ir auklėjimo kompetencijos“ patikrinimas. Išeina, kad tėvai neturi jokių teisių į savo vaiką ir privalės valstybei įrodinėti savo kompetenciją ir teisę auklėti savo atžalą. Visa ši teorija galėtų atrodyti kaip kliedesys, jei nebūtų jaunimo teisės (justitia juvenalis), kuri jau pas mus veikia. Jaunimo teisė skirta „vaikų teisėms“ ginti. Todėl reikia susipažinti su vaikų teisėmis ir kaip jos atsirado (pamatysime ką iš tikrųjų tos teisės gina). Apie tai truputį vėliau.
Jaunimo teisė numato atimti vaikus iš tėvų už „netinkamą išlaikymą“ ir „netinkamą auklėjimą“. Tai vadinama „tėvų neatsakingumu“. „Netinkamu išlaikymu“ laikomas neturtas ir sunkios gyvenimo sąlygos. Praktiškai „netinkamu išlaikymu“ galima apkaltinti bet ką. „Netinkamu auklėjimu“ — bet koks vaiko pabarimas, balso pakėlimas, pinigų nedavimas, diržiukas ir bet koks kitas „pažeminimas“; taip pat ir bet kokia mėlynė, kurią vaikas gavo kol tėvų nebuvo namie, kai jie uždirbinėjo duonos kąsnį. Taigi „netinkamu auklėjimu“ galima laikyti praktiškai bet ką.
Taigi visuotinio vaikų atėmimo ir atidavimo „auklėjimo bendrijoms“ sistema jau visu greičiu kuriama.
Svarbi projekto dalis yra „vaikų miestelių“ įkūrimas, kuriuose bet kokia šeimos ir mokyklos įtaka vaikų auklėjimui bus sumažinta iki minimumo. Miestelių kūrimas jau pradedamas. Juose bus apgyvendinti vaikai atimti iš tėvų už „netinkamą išlaikymą“ ir „netinkamą auklėjimą“.
Kitas etapas bus visuomenės padalinimas į du pasaulius
–    „Vaikų“, turinčių visas teises ir aprūpintą naujausia technika ir
–    „Suaugusiųjų“ neturinčių jokių teisių į vaikus, bet turinčių vien tik pareigas aprūpinti ir išlaikyti pirmąjį.
Tas bus pasiekta miestuose sukuriant „ypatingas vaikų zonas“, kuriose vaikai galės savarankiškai, nevaržomai linksmintis, pasirinkti mokymosi dalykus, pasirinkti su kuo ir kaip bendrauti ir kaip gyventi. „Vaikų zonose“ nebus leidžiama, kad tėvai kištųsi į auklėjimą, nebus mokoma jokios religijos, draudžiamas tautinių papročių ir kultūros mokymasis ir patriotinis auklėjimas. Savaime suprantama, kad visus kultūros ir auklėjimo dalykus vaikai turi teisę pasirinkti patys. Tiksliau sakant viską parinks „kompetentingi specialistai“, nes tėvai bus paskelbti nieko neišmanančiais. Šitie „specialistai“ – vieninteliai suaugusieji, kurie nustatinės kaip ir ko turi mokytis vaikai ir kaip ir dėl ko jie turės gyventi. Kokios bus auklėjimo nuostatos, kurias pagal liberalų teoriją vaikai atskirti nuo šeimos ir visuomenės pasirinks savarankiškai, o iš tikrųjų jas diegs „specialistai“ irgi aiškios:
–    Pirma ir svarbiausia asmeninis pasisekimas. Dėl jo galima paaukoti bet ką ir imtis bet kokių veiksmų.
–    Antra – atsisakyti visų neva pasenusių dalykų, t.y. šeimos vertybių, patriotizmo, tikėjimo, tautinių tradicijų ir tautinės kultūros, dorovės ir principų.
–    Trečia – visą suaugusiųjų pasaulį (taip pat ir savo tėvus) laikyti pasenusiu, nereikalingu, trukdančiu jaunimui gyventi dalyku, kurį reikia kuo greičiau panaikinti. Be viso to tvirtinama, kad pagrindinis pasisekimo laidas yra atsisakymas nuo „pasenusios“ tradicijos — savo šeimos sukūrimo ir vaikų turėjimo.
Tokiu būdu per artimiausius 20-25 metus mes turime gauti jaunimo kartą neprisimenančią giminystės, visiškai svetimą savo šaliai, artimiesiems ir siekiančią vien tik vartoti ir tapti kuo geriau apmokamu „žmogiškuoju kapitalu“ (kuo daugiau gaus, tuo daugiau išleis ir suvartos).
Toks rezultatas yra bet kurios tautos ir kultūros mirtis. Ir tą siekiama padaryti be jokio karo! Žemė liks tuščia ir ją galės apgyvendinti projekto sumanytojai.
„Ateities projektas“ skelbia, kad dabartinė švietimo sistema yra pasenusi. Anot jo mokėti mąstyti ir analizuoti nereikia. Užtenka tik mintinai išmokti kai kuriuos dalykus. Dabar taip jau ir pradedama daryti. Projekte teigiama, kad nuo 2014 metų švietimas ir mokymas keisis iš principo. Nebus mokoma užsienio kalbų, nes bus pradėti gaminti „Vois translator“ – elektroniniai įrenginiai, sinchroniškai verčiantys iš bet kurios kalbos į bet kurią. Vaikai gyvens daugiataučiuose „vaikų miesteliuose“ ir naudodami elektroninį vertėją susikalbės nemokėdami kitų kalbų. Tokiu būdu kalbos barjero neliks. Taip pat vaikai nepriklausys ir jokiai tautai, religijai ir kultūrai. Taip per prievartą siekiama suvidurkinti visą pasaulį ir kelis kartus sumažinti gyventojų skaičių. Šitaip perauklėtą ir sumažintą pasaulį valdys „žmogiškojo kapitalo“ savininkai – projekto sumanytojai. Tai ne fantastika, o visiškai oficialiai paskelbtas dokumentas, kurį pasirašė daug žinomų žmonių, tarp jų ir Nobelio premijos laureatų. Tas dokumentas yra „Humanistų manifestas – 2000“. Kas jo neskaitė, patariu perskaityti. Iš tiesų tai yra visuotinės globalizacijos manifestas, o anksčiau minėtas „Ateities projektas“ yra ne kas kita kaip viena Manifesto vykdymo programa (programų kuriama daugiau).
Tai dar ne viskas. Visas įdomumas dar prieš akis. Projekto sumanytojai teigia, kad iki 2025-2030 metų bus sukurtos mikroschemos (čipai), kurias bus galima implantuoti į žmonių smegenų žievę. Tada įvyks švietimo ir mokymosi revoliucija. Į smegenis įmontuota mikroschema turės ryšį su internetu, per kurį per dvi valandas bus galima į smegenis perrašyti milžinišką informacijos kiekį, t.y. visą žmogaus smegeninę perprogramuoti. Mokytis nereikės iš viso. Savaime suprantama, kad informaciją į smegenis pumpuos tas kas įsiuvo mikroschemą, o kadangi ji turės ryšį su internetu, tai per tą ryšį toks žmogus bus besąlygiškai valdomas ir paklusnus „žmogiškojo kapitalo“ savininkams, t.y. tiems kas valdo mikroschemų įsiuvimą. Reikia pastebėti, kad teisę spręsti implantuoti vaikui mikroschemą ar ne turės ne tėvai, o tie „specialistai“-auklėtojai, kurių rankose atsidurs vaikai po to kai „jaunimo teisės“ organai atims vaikus iš tėvų už „netinkamą išlaikymą“ ir „netinkamą auklėjimą“. Taigi sprendimo teisę turės „auklėjimo bendrijos“. Taip bus gaminami biorobotai. Taip pat „auklėjimo bendrijos“ turės teisę duoti sutikimą daryti su vaikais bet kuriuos veiksmus net tada, kai vaikas į „auklėjimo bendriją“ „vaikų teisių gynėjų“ sprendimu bus patalpintas laikinai, t.y. keliems mėnesiams, o vėliau teismas vaiką gražins tėvams. Tėvai atgaus savo atžalą „pataisytą“ — su mikroschema galvoje.
„Ateities projektas“ numato, kad profesinis mokymas vyks per internetą įrašant į smegenis reikiamą informaciją. Taip bus galima paruošti bet kurios profesijos specialistą. Anot projekto apie 2025 metus mokyklos ir aukštosios mokyklos jau bus nereikalingos.
Vietoje mokytojo – kuratorius (savaime suprantama irgi su čipu galvoje – čia rizikuoti jokiu būdu negalima!) auklės vaikus ir duos jiems mokymosi užduotis. O kadangi projektas suteikia „visišką savirealizacijos laisvę“ kelyje į „asmeninę sėkmę“, tai kas iš vaiko išaugs tas ir išaugs. Ir, jei ne tas ko reikia projekto vykdytojams (jie yra  kartu ir biorobotų savininkai), tai į galvoje esantį čipą visada galima pasiųsti atitinkamą signalą ir biorobotas-nevykėlis baigs savo egzistavimą.
Toliau dar gražiau. Apie 2030-sius metus naudojant genų inžineriją ir nanotechnologijas „žmogiškojo kapitalo“ formavimą planuojama pradėti jau gemalo stadijoje. Planuojama, kad vaikų sugebėjimus ir kitus duomenis bus galima užprogramuoti gemalo stadijoje ir tuomet bus galima pradėti pramoninę mažų biorobotų gamybą. Tokių mažųjų biorobotų auklėjimu ir auginimu užsiims auklės-robotai, kurie tuo metu irgi bus jau sukurti, o gimdytojai, po gimdymo taps visiškai nereikalingi.
Vienas žymiausių globalizmo teoretikų Zbignevas Bžezinskis rašė apie šalia vienas kito gyvenančius „kiborgus“ (arba kitaip biorobotus) ir „robotoidus“ (žmogaus pavidalo robotus). Tada visi galvojo, kad tai fantastika. Pasirodo ne! Kaip pasirodė, tuomet kalbėjo apie realius pasaulio perauklėjimo planus. Iš jų kilo „Ateities projektas“. Yra viena kliūtis – žaisdamas pagal projekto taisykles paauglys vieną kartą gali suvokti, kad jis užaugęs turės pereiti į diskriminuojamą „suaugusiųjų pasaulį“ ir jam gali kilti visai netinkamų projektui minčių.  Tam atvejui projektas numato išeitį – anot projekto visi suaugusiais tampa labai skirtingu laiku. Vieni 14-os metų jau suaugę, kiti 30-mečiai dar vaikai ir gali likti „vaikų pasaulyje“. O per tą laiką projekto autoriai tikisi, kad jiems pavyks panaikinti visas valstybes ir išmarinti absoliučią daugumą suaugusiųjų arba juos pakeisti svetimšaliais imigrantais, kuriuos, svetimoje jiems šalyje, projekto autoriai tikisi valdyti kaip vergus, nes jie naujoje vietoje bus nespėję įleisti šaknų. Projekto autoriai migrantams siūlys gauti pilietybę mainais už vaikų pagerinimą (čipizaciją). Kadangi migrantai turi daugiau vaikų, tai visuose „vaikų parlamentuose“ diktuojančiuose „suaugusiųjų pasauliui“ kaip tas turi gyventi ir užtikrinti „vaikų pasaulio“ gerovę greitai ims vyrauti čipizuoti migrantų vaikai. „Vaikų parlamentų“ kūrimą irgi numato „Ateities projektas“. (Lietuvos mokyklose jau veikia „mokinių parlamentai“ kurie diktuoja mokytojams kaip jie turi auklėti mokinius). O čipizuotiems „vaikų parlamentams“ greičiausiai ims vadovauti iš užsienio atsiųsti „auklėjimo bendrijų“ specialistai. Vaikai išauklėti „auklėjimo bendrijose“ ir „vaikų pasaulyje“ greičiausiai visai neturės savo vaikų, nes jiems bus diegiamos visiškai kitos tradicijos ir jie bus nuteikinėjami prieš šeimos sukūrimą. Juk „asmeninę sėkmę“ gaudant bet kokia kaina, ją lengviau pagauti ir daugiau pinigų užkalti neauginant šeimos, o užsiėminėjant „saugiu seksu“, kurį vaikams skiepys per „lytinio švietimo“ pamokas. O be to „ateities projekte“ yra numatyta prievartinė vaikų sterilizacija, kuri bus atliekama „auklėjimo bendrijose“ ir „vaikų pasaulyje“, į kuriuos nei suaugusieji, nei tėvai nebus įleidžiami. Ten viešpataus „specialistai“. Kad jaunimas negimdytų vaikų, jiems jau pradėti gaminti kalbantys ir judantys seks-robotai, jau sukurta kiber-sekso technologija (prijungiami elektroniniai davikliai jaudinantys jautrias smegenų zonas reguliuojančias lytinį aktyvumą ir imituojamas lytinis pasitenkinimas). Tokiu būdu per vienos kartos gyvenimą gali atsitikti, kad bus sunaikinta absoliuti bet kurios tautos dauguma, jei tik bus leista liberalams vykdyti projektą, o gal būt tai gali atsitikti netgi ir anksčiau.
Nėra jokios abejonės, kad kai kurios šeimos priešinsis. Bet iš tokių užsispyrusių „atsilikėlių“ vaikus pradės atiminėti naudodami „vaikų teises“ ir „jaunimo teisę“ arba „už netinkamą išlaikymą“, arba „už netinkamą auklėjimą“. Tai yra universalios priemonės leidžiančios apkaltinti bet ką už bet ką. (Lietuvoje tam tikslui jau sukurtos vaikų teisių apsaugos tarnybos). Atimti vaikai bus atiduoti „specialistams-auklėtojams“ ir apgyvendinti „auklėjimo bendrijose“ ir „vaikų pasaulyje“, kur visą vaikų likimą ir kartu sterilizacijos reikalus spręs „specialistai“. (Rusijoje liberalai jau įteikė Dūmai „vaikų teisių apsaugos“ ir „jaunimo teisės“ įstatymų projektus. Rusijoje irgi jau sukurtas „ateities projektas“ „Vaikystė 2030“ {форсайт-проект «Детство -2030»}, kuriame sudėti visi „Humanistų manifesto – 2000“ „šedevrai“.). „Vaikystė 2030“ paviešintas 2010 metais. Projekte giriamasi, kad tai didžiulis šuolis į 21-ąjį amžių.
Jei nelabai gerai pavyks „biorobotą užprogramuoti“, tam numatyta pasiųsti jam į jo čipizuotą makaulę reikalingą signalą ir tasai „gamybos brokas“ nustos egzistavęs, o jo organus „specialistai“ priduos organų transplantacijai. Žodžiu, vis tiek niekas neprapuls – turtuoliai projekto sumanytojai turės atsarginių dalių savo kūnams į valias, o taip pat galės organus ir pardavinėti. Taip sakant „žmogiškasis kapitalas“ neprapuola.

Šaltinis; parengta pagal: www.dokumentika.org/evgenika/gotovyaschiysya-zakon-otbere-t-detey-u-roditeley   Александр Разумовский, Координатор движения «Народный Собор»; Apie tai kas jau vykdoma Lietuvoje pridėjau aš – P.V.
Išverčiau į lietuvių kalbą pagrindinius liberalų „Humanistų manifesto – 2000“ ir manifesto vykdymo programos „Ateities projekto“ pagrindinius siekius. Viskas jau yra vykdoma. Aš nenoriu nieko šiurpinti, bet noriu, kad žmonės žinotų liberalizmo planus ir užbėgtų jiems už akių. Eiliniai liberalų partijų nariai nėra jokie niekšai ir išsigimėliai iš prigimties. Jie paprasčiausiai yra pernelyg godūs ir lengvai užverbuojami. Todėl juos projekto sumanytojai ir užverbavo ir jie dirba už pinigus net nežinodami kuo viskas baigsis, o taip pat jie nežino, neskaitė nei „Humanistų manifesto – 2000“, nei „Ateities projekto“. Jei žinotų tikruosius liberalizmo kuriamus ateities planus, galimas dalykas patys pasidarytų antiliberalais.

Tik iš vergo galėjo atimti vaikus jo neatsiklausę
Turime pripažinti, kad tėvystė neegzistuoja. Jos nėra teisėje. Nepasitikėjimo tėvu prezumpcija ir pasitikėjimo motina prezumpcija yra įstatymu įtvirtintos. Tėvas neturi jokių teisių – turi tik pareigas.
Kodėl demokratinėse šalyse įstatymai negina tėvystės? Kodėl iki šiol tvirtinama, kad motina turi teisę į vaikus, o vyrai privalo tik aprūpinti juos?
Kokios yra tėvystės žlugdymo pasekmės?:
1.    Nepilnos šeimos ir tėvo nebuvimas šeimoje. Vis daugiau vaikų auga nepilnose šeimose. Mokslininkai tyrinėję vaikų psichologiją vienareikšmiai teigia, kad tėvo nebuvimas šeimoje labai neigiamai veikia vaikų asmenybės vystymąsi. Pražūtingas pasekmes sukelia vaiko izoliacija nuo tėvo – dažnai tai daroma tyčia. Taip pat už šeimos ribų vaikus auklėja vien tik moterys. Erikas Fromas buvo tūkstantį kartų teisus aiškindamas skirtumą tarp motinos ir tėvo meilės vaikams. Jis knygoje „Meilės menas“ rašė: „Motinos meilė besąlyginė. Vaikas iš motinos visada gauna viską ko tik nori, jis niekada nelieka be jos šilumos ir glamonių. Tėvo meilė sąlyginė. Dar nežinodamas kokius reikalavimus atskiram asmeniui kelia žmonių visuomenė, vaikas susiduria su tėvo reikalavimais ir jų neįvykdęs gali prarasti žymią dalį tėvo dėmesio ir aprūpinimo. Tėvas yra tas asmuo, kuris ankstyvoje vaikystėje vaikui atstoja visuomenę. Moralinės tėvo nuostatos išreikštos įsakymo ir ultimatumo forma pamažu tampa vaiko asmenybės reikalavimu pačiam sau. Po to, kai tėvo šalia jau nėra, jaunuolis savo santykius su visuomene kuria pagal santykių su tėvu pavyzdį. Toks žmogus yra visuomeniškas ir pasirengęs savo asmeninius interesus esant reikalui aukoti visuomenės interesų labui net iki savo gyvybės paaukojimo. Scenarijus lieka tas pats. Tik pasikeičia veikėjai – tėvu tampa visuomenė, o vaikystėje išugdytos moralinės nuostato išlieka. Tėvo nebuvimas šeimoje neišvengiamai sutrikdo vaiko auklėjimą ir asmenybės vystymąsi – vaikas sunkiai pritampa visuomenėje. Psichologas Anri Bileris, tyrinėjęs berniukų užaugusių be tėvo likimą, teigia, kad jie dažniausiai nepasitiki savo jėgomis, tarp jų dažniau pasitaiko savižudybės, narkomanija ir nusikalstamumas. Jam pritaria I.S.Konas; jis sako, kad vaikams užaugusiems be tėvo (ir berniukams ir mergaitėms) trūksta atkaklumo, jaučia didesnį nerimą, dažnai pasitaiko neurozės. Berniukai augantys be tėvo sunkiau bendrauja su savo bendraamžiais ir su suaugusiais. Taip pat jie blogiau mokosi ir savigarbos jausmas jų menkesnis. Jie nesupranta kaip turi elgtis vyras ir dažnai savo vyriškumą demonstruoja mušdami silpnesnius. Tokie vaikai yra labiau linkę nusikalsti. Naujausi tyrimai rodo, kad tėvo buvimas šeimoje daro milžinišką įtaką vaikų psichologijai ir pačioje ankstyviausioje vaikystėje, t.y. iki trijų metukų amžiaus, nors anksčiau buvo manoma, kad tokiame amžiuje tėvas vaiko vystymosi visai neįtakoja. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai tyrinėję vaiko kalbos vystymąsi nustatė, kad vaiko kalbėjimo sugebėjimai daugiau priklauso nuo tėvo negu nuo motinos, nors kol nebuvo atliekami specialūs tyrimai visiems atrodė, kad vaiko kalbą daugiau įtakoja motina, nes ji su vaiku praleidžia daugiau laiko ir daugiau su juo šneka. Eksperimente dalyvavo šeimos turinčios dviejų metų amžiaus vaikų. Mokslininkai patikrino tėvų kalbinius sugebėjimus (žodyną, gramatiką, iškalbą) ir po metų patikrino jų mažylius. Pasirodo, kad iškalbingų tėvų vaikai kalbėjo puikiai. Jei jau tėvas atsigėrė Hipokrenės vandens, tai ir jo vaikas dažniausiai pasižymės kalbos turtingumu ir grožiu. (Hipokrenė – senovės graikų mitologijoje stebuklingas šaltinis Helikono kalne, pradėjęs trykšti nuo žirgo Pegaso kanopos smūgio, turįs stebuklingą savybę įkvėpti poetus.) Ir atvirkščiai kuo skurdesnė tėčio kalba, tai tokia pati ir jo vaikelio. Motinos kalbiniai sugebėjimai beveik neturi jokios reikšmės. Kodėl taip yra? Kol kas mokslininkai atsakymo neranda, nors yra įvairių prielaidų. Bet faktas yra toks. Daug psichologijos tyrimų tyrinėjančių kalbos mokymąsi vienareikšmiai teigia didesnę tėvo įtaką šioje srityje. Didžiąją dalį visuomenės patologijos: prievarta, nusikalstamumas, narkomanija ir alkoholizmas, savižudybės sukelia tėvo nebuvimas šeimoje. Kiti veiksniai tuos dalykus lemia mažiau. Tėvo nebuvimas yra viena didžiausių šiuolaikinių problemų. Esmė yra ne ta, kad tėvai palieka šeimą, bet svarbiausia, kad mylintiems savo vaikus tėvams neleidžiama būti tėvais.
2.    Moterų nepriklausomumo ir skyrybų skaičiaus augimas. Nepilnų šeimų skaičiaus augimas. Tradicinės šeimos vertė nuosekliai griaunama. Tyrimai atlikti daugelyje Europos šalių ir Rusijoje rodo, kad vis daugiau moterų ir būsimų mamų ryžtasi auginti savo vaikus be vyro ir tėvo. Manančių, kad vaikams auklėti nereikalingi nei tėvas nei motina, skaičius nuolatos auga. Taip pat auga skaičius manančių, kad moters natūralus noras susilaukti vaikų nebūtinai turi sietis su šeimos sukūrimu. Nuolatos auga ir skyrybų skaičius. Tai vadinama moterų emancipacija.
3.    Šeimos ir demodrafinės politikos feminocentrizmas. Feminocentrizmas tai privilegijos moterims. Sukurtos valstybinės programos sudarančios motinoms didžiausią komfortą. Skyrybų įstatymai vaikus atiduoda motinoms. Yra organizacijos kovojančios už moterų ir vaikų teises. Bet nežiūrint į visą tai, istoriškai susiklostė, kad vaikų auklėjime tėvo vaidmuo yra nė kiek ne mažesnis negu motinos. Tačiau jau daugelį metų šitas dalykas nutylimas. Šeimos ir demografijos politikoje išimtinai aukščiau visko keliamos tik moterų ir motinų problemos. Bet juk ir tėvystė yra ne mažiau garbingas ir svarbus dalykas. Rusai siūlo – „Nuo požiūrio į tėvystę priklauso mūsų tėvynės ateitis. Ar nereikėtų sulyginti tėvų ir motinų teisių gaunant valstybės paramą? Reikėtų tėvams turintiems vaikų suteikti pirmumo teisę įsidarbinant ir nustatant atostogų laiką, o taip pat gaunant valstybės paramą“.
4.    Tėvai ir vaikai po skyrybų. Šeimos griovimas. Daugelyje civilizuotų pasaulio valstybių skyrybų įstatymai visada vaikus atiduoda motinai, jei tik ji to nori. Tėvo norų ir interesų nepaisoma, o vaiko interesai nieko nedomina. Išsiskyrę vyrai reikalauja savo kaip tėvų teisių. Londone, Škotijoje, JAV kasmet vyksta tėvų, reikalaujančių savo teisių, demonstracijos. JAV kasmet daugiau kaip milijonas vaikų tampa skyrybų aukomis. Skyrybų beveik visada reikalauja moterys, o teismai visada išskiria net vyrui ir nesutinkant. Būtent JAV didžiulis skaičius tėvų per prievartą atskiriama nuo vaikų. Visuomenės veikėjus ir politikus tylėti verčia antižmoniški įstatymai ignoruojantys tėvo interesus ir nepaisantys vaikų interesų. Vyrus ir jų vaikus atskiria per prievartą. Vadinamieji „apribojimo orderiai“, atskiriantys tėvus nuo vaikų mėnesiams ir metams, išduodami be jokių įrodymų ir pagrindo. Orderius teisėjai išduoda net nedalyvaujant tėvui ir net jam nežinant kas vyksta. Dažnai teisėjai orderius išrašo net be teismo. Tėvas gavęs orderį neturi teisės net artintis prie vaikų, nes už orderio nevykdymą yra baudžiamoji atsakomybė. Po skyrybų moterys Amerikoje pradeda šantažuoti vyrus. Materialinis tėvo šantažas jau tapo įprastu dalyku. Tapo madinga kaltinti prievarta vykdoma namuose. Teismai be jokių įrodymų visada sprendžia moterų naudai. Orderius dalina kaip saldainius. Orderius gauna visos moterys, kurios tik jo paprašo. Jokių kaltės įrodymų teismai nereikalauja, o jei vyras turi liudininkų, tai teismai juos ignoruoja. Vien tik Masačiusetso valstijoje teismai kasmet išduoda 60 tūkstančių orderių. Gelopo apklausos duomenimis 80% apklaustųjų tėvystės žlugdymą pavadino didžiausia socialine problema Amerikoje. Rusai teigia, kad tokie įstatymai sudaro sąlygas moterims piktnaudžiauti jais ir daryti didžiausią pasaulyje nusikaltimą – atskirti tėvą nuo vaikų. Dėl to vaikai labai daug praranda – jie negavę tinkamo auklėjimo tampa nepasiruošę savarankiškam gyvenimui.
5.    Pavogta teisė būti tėvu. Karti tiesa ramybės vardan. Tradiciškai laikoma, kad visi santuokoje gimę vaikai yra vyro. Tačiau atradus DNR ir ištobulinus tėvystės nustatymą, atsirado daug etinių problemų. Dar visai neseniai jei tėvas iš smalsumo kreipdavosi į medikus su prašymu patikrinti jo tėvystę, medikams buvo draudžiama teikti informaciją. Priežastis yra ta, kad nemažai moterų vaikus gimdo nuo kito vyro. O kad nekiltų šeimoje vaidų buvo nuspręsta tiesą nutylėti. Taip vyrams pradėta meluoti ir medikams liepta slėpti apgaulę, o neištikimos žmonos tokiu būdu iš anksto amnestuojamos. 1996 metais amerikiečių žurnalas „Akušerija ir ginekologija“ paskelbė tėvystės nustatymo tyrimo duomenis. Pagal juos 37% vyrų nėra biologiniai tėvai, o vos ne kiekviena gimdyvė neatmetė galimybės, kad kūdikio tėvas gali būti ne jos vyras. Tyrimas buvo anoniminis, t.y. tėvai nesužinojo jo rezultatų. Kai kuriose šalyse tėvystės nustatymo tyrimai nedraudžiami ir laisvai prieinami. 2002 metais JAV buvo atliktas bandymas – leista laisvai patikrinti tėvystę; buvo patikrinta 300 000 tėvų. Kas trečias vaikas buvo nuo kito vyro, bet ne oficialaus tėvo. Efektas visuomenėje buvo kaip sprogusios bombos. Kodėl taip darosi? Masinės informacijos priemonės labai aktyviai varo propagandą prieš tradicinę šeimą ir jos vertybes ir taip pat propaguoja palaidą gyvenimo būdą. Tai ir rezultatas jau yra. Ar teisinga kad vyras privalo auginti iš išlaikyti svetimus vaikus ir mažiau savo uždirbtų lėšų skirti saviems vaikams? Ką daryti pagyvenusiam vyrui sužinojusiam, kad jo antroji pusė jį apgaudinėjo ir jis užaugino svetimus vaikus, kad galimybė būti tėvu iš jo buvo pavogta? Jei kils vaidas, boba gali paduoti teismui pareiškimą ir teismas tuoj pat išskirs, o vyrui priteis materialiai atlyginti buvusiai žmonai, nes įstatymai leidžia jai buvusį vyrą materialiai šantažuoti ir teismai visada sprendžia jos naudai. Ar teisinga, kad moterys už neištikimybę ne tik nėra baudžiamos, bet dar joms leidžiama šantažuoti apgautą vyrą?
6.    Iš vyrų atimta teisė spręsti nori jis būti tėvu ar ne. Gamos (ar Dievo) nustatyta, kad vaikus gimdo moterys. Tačiau gamta nenumatė jokių abortų. Demokratiniai-liberaliniai įstatymai leidžia moterims darytis abortus be tėvo žinios. Tėvas išsaugoti savo vaiką turi ne daugiau galimybių kaip ir gemalas. Ant Atlanto kranto stovi laisvės statula. Viktoras Franklis pastebėjo, kad motinų laisvės ir teisės begalinės, o iš tėvų atimtos – jis sako kad reikėtų šalia „Laisvės“ statulos pastatyti ir „Atsakomybės“.
Išvada naikinant tėvystę kartu naikinama ir šeima ir atsakomybė, o vaikai užaugę be tėvo linkę girtauti, svaigintis narkotikais ir nusikalsti – žodžiu vien tik gaudyti malonumą, o jų atsakomybė ir atkaklumas labai susilpnėję arba išvis nėra. Ką iš tokios laisvės laimi moterys? Dėl neteisingo auklėjimo visuomenėje klesti banditizmas, moterys prievartaujamos, žudomos, apiplėšinėjamos, o didmiesčiuose naktį bijo pasirodyti gatvėje. Vyrai turi daugiau raumenų ir nuo banditų ir plėšikų patys pajėgia apsiginti daug geriau, o moterys kenčia labiausiai. Tokie yra liberalinės demokratijos vaisiai. O ateityje liberalai planuoja dar labiau išlaisvinti moteris – uždraus ir joms auginti ir auklėti savo vaikelius, bet ir to dar negana – iš jų padarys surogatines motinas biorobotų gimdytojas. Tada jau bus galutinai išlaisvintos (moksliškai tariant – emancipuotos).
Motinos meilė be abejo yra nepakeičiama ir jos verte negalima abejoti, tačiau be tėvo meilės ji vaikus sugadina ir matome — rezultatai yra labai liūdni. Taip jau yra, kad šeimoje tik motinos ir tėvo meilė kartu gali užauginti tikrą žmogų. Tėvas palaiko drausmę, reikalauja atsakomybės, darbo ir tvarkos, o jei reikia tai ir priverčia. Taip pat tėvas reikalauja ir priverčia, kad vaikai vykdytų ir motinos įsakymą, ko motina pati padaryti dažniausiai nepajėgia.
šaltinis: www.dokumentika.org/evgenika/gotovyaschiysya-zakon-otber-t-detey-u-roditeley
http://www.rus-obr.ru/discuss/1630

«Humanistų manifestas — 2000»
Humanistų-liberalų veikla vis plečiasi. Humanistų manifesto — 2000 autoriai yra „Tarptautinė humanizmo akademija“ (International Academy of Humanism), “Tarptautinė etinė humanistų sąjunga” (International Humanist and Ethical Union) ir kitos smulkesnės humanistų organizacijos, o manifesto sudarymui vadovavo ir jo užsakovas yra JTO (United Nations)  ir UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija). O mes jiems mokame pinigus.
Humanistų manifestą plačiai reklamuoja MIP (Masinės informavimo priemonės) ir jį pasirašė daug žinomų žmonių. Humanistų manifestas yra ne kas kita, o „pasaulio globalizacijos“ projekto ideologinis pagrindimas. Todėl jį reikia labai atidžiai perskaityti, nes kitaip nežinosi kodėl vyksta tokie dalykai, kurie dabar kaip tik ir yra vykdomi.
„Humanistų manifesto – 2000“ pagrindą sudaro trys principiniai uždaviniai:
1)    Žemės gyventojų skaičių sumažinti kelis kartus, kad likusiems „išrinktiesiems“ gamtos turtų užtektų tokiam gyvenimo būdui ir švaistymui, kaip dabar daroma „Vakaruose“, t.y. vakaruose išlaikyti tokį vartojimo lygį koks yra dabar.
2)    Sunaikinti visas tautines valstybes, tautų tradicijas, kultūrą ir visas religijas, o visus nesunaikintus žmones suvidurkinti – sukurti „pasaulio pilietį“. Sunaikinus valstybes visą pasaulį, visus pasaulio gamtos turtus valdys „pasaulio vyriausybė“. Ji vienintelė turės įstatymų leidybos teisę, o taip pat teisę teisti ir bausti.
3)    Visuotinis dorovės normų pakeitimas, o faktiškai tai reiškia jų panaikinimą. „Asmens laisvės“ suabsoliutinamas nuo pat vaikiško amžiaus reiškia, kad vaikų auklėjimas paliekamas išimtinai patiems vaikams – jie patys turėsiantys nuspręsti kas yra gėris ir kas blogis. Visiems kitiems (šeimai ir visuomenei imtinai) siekiama uždrausti kištis į vaikų auklėjimą, o taip pat ir net jį svarstyti.
Kad būtų įgyvendintas toks pasaulinio mąsto planas, savaime suprantama reikia sunaikinti viską kas ugdo jaunimą — šeimą, tautos ir valstybės tradicijas, kultūrą, dorovę ir visas religijas. Toks planas. Dabar pažiūrėkime kaip jis vykdomas:
1)    Daroma viskas, kad nauji vaikai neišvystų pasaulio šviesos – skatinama daryti abortus, visuotinai naudoti kontraceptikus, propaguojamos vienos lyties šeimos (homoseksualizmas, nes uždrausti mylėtis neįmanoma — lytinio potraukio jausmas nenugalimas). Taip pat propaguojamos bevaikės šeimos arba gimdyti ne daugiau kaip vieną vaikelį. Tuo užsiima gimstamumo ribojimo programos ir šeimos planavimo organizacijos, nors oficialiai jos skelbiasi dideliais šeimos draugais ir pagalbininkais.
2)    Tiems vaikams, kurie nežiūrint visų trukdymų gimė, per prievartą brukamos tvirkinimo ir dorovės naikinimo programos. Jos didžiausią poveikį daro ankstyvoje vaikystėje. Todėl visur į mokyklų programas liberalai įvedinėja „lytinio švietimo“ programas. Jos pradeda vaikus „šviesti“ nuo 5-8 metukų amžiaus. Lygiagrečiai vaikams ir jaunimui peršamas kitas gyvenimo stilius, kurio tikslas siekti kuo daugiau malonumų. Propaguojami pasilinksminimai (dabar paplitusiu žargonu vadinami „tūsai“ ar „tusovkės“) kur platinami tabakas, alkoholis, narkotikai, skatinama užsiimti saugiu seksu (naudojant kontraceptikus). Tokių „tusovkių“ pasekmes jau pastebėjo gydytojai: ketvirtadalis „lytiškai apšviestų“ berniukų nesulaukę pilnametystės turi didelių bėdų su potencija, o 40% merginų iš viso negali pastoti ir turėti vaikų (cheminė kastracija nuo kontraceptikų).
3)    Kaip privalomas „europietinės tolerancijos“ dalykas iš visų reikalaujama beribės tolerancijos visiems neigiamiems reiškiniams, kuriuos smerkia visos religijos ir visų tautų papročiai. Tokios „tolerancijos“ įvedimo būtinybė žmonėms aiškinama, kad reikia užkirsti kelią „nacionalinei neapykantai ir nesantaikai“, bet po to po truputį įvedinėjama tolerancija ištvirkėliams, homoseksualistams, pradedama reikalauti toleruoti „vienos lyties asmenų šeimas“, sudaromos palankiausios sąlygos homoseksualistų gyvenimo būdui propaguoti, leidžiama homikams auklėti vaikus švietimo įstaigose ir įsivaikinti. Galutinis tokios „tolerancijos“ tikslas pasiekti sodomitų skaitlinės persvaros visuomenėje (sodomitai – visų rūšių išrvirkėliai, homoseksualistai, pedofilai, nekrofilai, lesbietės ir kitokie šliundros). Tada pagal demokratinį principą jie būdami daugumoje bus paskelbti normaliais, o kiti psichiniais ligoniais. O sodomitus pasaulio vyriausybei bus labai lengva valdyti. Kad žmonės-vergai galutinai neišnyktų, numatyta surogatinė motinystė (kai moteriai į gimdą implantuojamas svetimas mėgintuvėlyje apvaisintas gemalas, o moteriai už jo išnešiojimą ir pagimdymą mokami pinigai, bet pagimdžiusi moteris netenka visų teisių į jos išnešiotą kūdikį). Tokie dalykai jau yra daromi. Faktiškai surogatinė motinystė reiškia žmonių veisimą panašiai kaip fermose veisiami paršeliai. Kai kuriose šalyse surogatinė motinystė jau įteisinta.
4)    Kitas būdas kaip iškrypėliai gaus „įpėdinius“ yra atimtų vaikų įsivaikinimas. Vaikai bus atiminėjami iš normalių šeimų „jaunimo teisės“ ir „vaikų teisių apsaugos sistemos“ pagalba. „Jaunimo teisėje“ numatoma, kad tėvai neturi teisės pasipriešinti. „Jaunimo teisė“ neleidžia nuteisti ir nubausti asmenų iki 18 metų amžiaus, kad ir ką jie bepadarytų. „Vaikų teisių apsaugos sistema“ ir „Vaikų teisių apsaugos tarnybos“ mokyklose įvedinėja „vaikų teisių pamokas“ (dažnai slapta nuo tėvų). Pasirodo „vaikų teisė“ yra tai, kad prieš juos negalima pakelti balso, palikti vienus be priežiūros, neduoti pinigų, versti susitvarkyti savo daiktus, apriboti savarankišką pasirinkimą (pavyzdžiui žiūrėti pornografiją, bendrauti su bloga kompanija, negalima drausti ankstyvų lytinių santykių ir t.t.). Vaikų teisių mokytojai nuteikinėja vaikus prieš savo tėvus ir ragina juos skųsti. Anot „vaikų teisių gynėjų“ tėvai jokių teisių neturi; taip pat jie neturi ir nekaltumo prezumpcijos, o turi tik prievolę viskuo aprūpinti savo atžalas. Vaikams aiškinama kam ir kaip jie turi skųsti savo tėvus ir kaip priversti juos, kad vykdytų visas vaikų užgaidas. Jei tėvai nepaiso vaikų reikalavimų, vaikai mokomi kaip tėvus „pamokyti ir pasodinti ant narų“ ir kaip galima gauti kitus „gerus tėvus“. Tam tikslui planuojama kiekvienoje mokykloje pasodonti „vaikų teisių įgaliotinius“, kurie rinks vaikų skundus ir duomenis apie tėvus, o surinktą medžiagą perdavinės specialiems teismams sprendžiantiems „vaikų teisių“ pažeidimo bylas. Specialus „vaikų teises“ ginantis teismas spręs kas labiausiai atitinka „vaiko interesus“, o tėvus pažeidusius „vaiko teises“ galės bausti net laisvės atėmimu ir visam laikui atimti vaikus. Šio teismo sprendimas bus neskundžiamas. Jau kai kurių šalių mokyklose vaikai verčiami pildyti anketas, kur yra klausimai apie šeimą, jos materialinę padėtį, vaiko santykius su tėvais, kaip tėvai vaiką baudžia ar bara, stato į kampą ar muša, kaip žlugdo „vaiko asmenybę“…Kitaip tariant, slapta nuo tėvų renkama visapusiška informacija apie šeimą ir tėvus, t.y. ką draudžia daryti konstitucijos. Taip ruošiama medžiaga leidžianti „vaikų teisių gynėjams“ įsibrauti į bet kurią šeimą ir atimti iš jos vaikus. Taip pat anketoje reikalaujama, kad vaikai rašytų kuo tėvai užsiima. Žinodami tokią informaciją „vaikų teisių gynėjai“ gali tėvus šantažuoti, reikalauti kyšių… Iš to jie turės aukso kasyklą. Reikia įsidėmėti, kad „vaikų teisių gynėjai“ naudodamiesi vaikų naivumu renka žinias apie kiekvieną žmogų – tai visuotinis šnipinėjimas. O kas ir kur tas žinias panaudos?
5)    Geriausias narkotikų pardavėjas yra tos pačios amžiaus grupės žmogus. Kai kuriose šalyse už narkotikų prekybą į kalėjimus sodina nuo 16 metų amžiaus (Lietuvoje irgi taip buvo). Bet 16-18 amžiaus jaunuoliai neklauso jaunesnių už save 13-15 metų paauglių ir narkotikų platinimas stringa. „Jaunimo teisė“ skelbdama, kad iki 18 metų jaunuoliai negali būti baudžiami kad ir ką bedarytų, šitą problemą išsprendžia. Vadinasi narkomafija gaus nebaudžiamų narkotikų pardavėjų ir 16-18 metų jaunuolių – galimų vartotojų rinką. Grynai pagal rinkos ekonomikos dėsnius. Bus jaunuolių į pilnametystę įžengiančių su didele banditizmo praktika. Europos Sąjunga ir iš Rusijos reikalauja vaikų iki 18 metų amžiaus nebausti nė už ką.
6)    Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja {Parliamentary Assembly of the Council of Europe (PACE)} “išsukinėdama rankas” norintiems tapti tikrais europiečiais juos skubina lytinius iškrypėlius pripažinti normaliais žmonėmis, leisti kurti vienos lyties asmenų šeimas ir tokioms šeimoms leisti įsivaikinti. „Tarptautinė šeimos planavimo federacija“ reikalauja, kad visos šalys, kur yra įsteigti vietiniai „šeimos planavimo organizacijos“ skyriai, mokyklose vaikams nuo 10 metų amžiaus įvestų „lytinio švietimo“ pamokas ir svarbiausia, kad per pamokas vaikai suprastų kas yra lytinis pasitenkinimas.
Humanistų manifeste išvardyti ir pagrindiniai humanistų priešai. Tai:
•    Kai kurių žmonių organizacijų ir grupių atkaklus prisirišimas prie tradicijų ir tikėjimo liudija, kad religingumas ir tradicija gina pasenusius visuomeninius santykius ir skatina nepasitikėjimą mokslu.
•    Tradicionalistai, religingi žmonės ir religiniai fundamentalistai ir fanatikai priešiškai žiūri į mokslo ir medicinos laimėjimus, kovoja prieš „šeimos planavimo priemonių vykdymą“, „lytinį švietimą“, „kontraceptinių priemonių reklamą ir naudojimą, moterų teises ir pažeidinėja „vaikų teises“.
•    Nacionalizmas, tradicionalizmas kaip ir fašizmas ir rasizmas visada siekia izoliacijos ir separatizmo. (izoliacija ir separatizmas išvertus į žmonių kalbą yra nepriklausomybė – P.V. pastaba)
(Štai taip — humanistai-liberalai išvardijo priešus, kuriuos pirmiausia reikia sunaikinti. Ar reikia dar aiškesnio įrodymo, kad išvardyti žmonės, nepaisant jų tarpusavio pasaulėžiūros skirtumų, turėtų susivienyti ir sunaikinti patį liberalizmą? P.V pastaba)
Galima būtų tęsti toliau, bet to kas pasakyta jau užtenka, kad suprastum – „vaikų teisių gynėjai“, „jaunimo teisės specialistai“, „lytinio švietimo mokytojai“, kovotojai už „seksualinių mažumų teises“ ir „beribės tolerancijos skelbėjai“ daro tą patį darbą pagal vieną ir tą patį planą ir siekia vieno tikslo. Tas tikslas vaikų ir jaunimo tvirkinimas, narkotizacija, dorovės sunaikinimas ir galiausiai visuomenės ir valstybės žūtis. Liberalizmas brukamas visoms tautoms ir valstybėms ir visur sėja mirtį. Todėl bekompromisinė ir visuotina kova prieš jį yra visų bendras reikalas, visų – ir šeimos, ir tautos ir valstybės išgyvenimo laidas yra tik pergalė prieš liberalizmą.
Sunkiausia yra įtikinti save, nugalėti mintį, kad „viskas prapuolė“, kad užgriuvusiai nelaimei priešintis neįmanoma. Tai kvailystė! Ne tik galima, bet ir būtina!!!
Šaltinis: „Vladimiro Chomiakovo pranešimas“; «Tautos soboras» Из выступления Владимира Хомякова “Народный собор”

Gamtos dėsnis arba kitaip Dievo įstatymas (kaip kam labiau patinka) reikalauja kiekvienai gyvai būtybei ginti savo vaikus.

Pasaulio vyriausybė
Ištraukos iš „Humanistų manifesto – 2000. Mano komentaras kursyvu.
Tautos yra socialinės ir geografinės izoliacijos padarinys. Jos nereikalingos atvirai pasaulio visuomenei, kurioje bendradarbiavimas ir mišrios santuokos ne tik galimos, bet turi būti skatinamos.
Matome – humanistai nori sunaikinti visas tautas ir rases. Jų pačių tolerancija yra tokia. Jie yra tikrų tikriausi rasistai – visų tautų ir rasių priešai.
Mes sudarysime sąlygas naujiems giminės pratęsimo būdams įgyvendinti. Tuos būdus siūlo naujausi mokslo atradimai. Tai kiaušinėlio apvaisinimas mėgintuvėlyje, svetimo gemalo implantavimas į gimdą, genų inžinerija, organų persodinimas, klonavimas. Šiuose dalykuose mes neturime vadovautis pasenusiais dorovės reikalavimais. Reikia gerbti „žogaus teisę“ pačiam daryti pairinkimą.
Pirmieji du būdai – apvaisinimas mėgintuvėlyje ir surogatinė motinystė – kai kuriose šalyse jau įteisinti.
Kas nutarė turėti vaikų, turi priimti įsipareigojimus sudaryti vaikams saugią aplinką. Saugi aplinka reiškia, kad vaikams neturi būti taikoma prievarta, negalima vaikų versti dirbti jokių darbų, tėvai neturi teisės nesuteikti vaikams geros mitybos, gerų sanitarinių sąlygų, pastogės ir gydymo. Tėvai neturi trukdyti vaikams savarankiškai šviestis, kultūriškai ir intelektualiai vystytis, neturi teisės vaikams piršti savo religinių ir dorovinių pažiūrų ir pasaulėžiūros. Vaikai turi teisę visą tai pasirinkti patys. Tėvai privalo gerbti net mažamečių vaikų pažiūras.
Iš viso to seka, kad tėvai neturi teisės auklėti savo vaikų, taip pat neturi teisės net pareikalauti, kad vaikai susitvarkytų savo daiktus. „Vaikų teisės“ teigia — net mažamečio pažiūros teisingesnės už tėvų!!! Ir jas tėvai privalo gerbti. Čia tai bent išradimas. Įdomu iš kur po stalu vaikščiojantis mažylis tas pažiūras gaus?
Niekas neturi būti diskriminuojamas dėl priklausymo kitai rasei, tautai, klasei, kastai, tikėjimui, lyčiai ir seksualiniai orientacijai. Bus įvestas kitas žmogaus tapatybės apibrėžimas – priklausymas pasaulinei bendrijai. Šitas apibrėžimas bus prioritetinis lyginant su kitais ir tarnaus kovai su bet kuria diskriminacija.
Draudžiama lytinė diskriminacija. Moterys turi vienodas teises kaip ir vyrai  gauti išsilavinimą ir darbą. Visuomenė privalo lygias teises suteikti homoseksualams, biseksualams ir transseksualams. Moterys turi teisę pačios disponuoti savo kūnu. Tik jos sprendžia turėti ar neturėti vaikų. Moterys turi teisę vartoti kontraceptikus ir nutraukti nėštumą. Sutuoktiniai turi turėti visą informaciją apie šeimos planavimą ir apie dirbtinį apvaisinimą.
Vienos lyties sutuoktinių poros turi turėti tokias pačias teises kaip ir vyro ir moters santuoka. Negalima drausti mišrių santuokų, pavyzdžiui baltųjų ir negrų. Taip pat negalima drausti tuoktis giminėms.
Kalbama apie moterų ir vyrų teisių sulyginimą ir kartu prie moterų priskiriami ir homoseksualai, biseksualai ir transseksualai. Ar tai ne moterų įžeidinėjimas? — juk tie visi išsigimėliai įrašyti į skyrių apie moterų teises.
Informacija apie šeimos planavimą tai ne kas kita, o kontracepcijos ir abortų propagavimas. Humanistai propaguoja vienos lyties asmenų santuokas ir reikalauja tokiai porai vienodų teisių kaip ir normaliai porai. Kas tai? Ar ne šeimos institucijos naikinimas? Nors kitur jie postringauja, kad reikia saugoti šeimą. Visų tautų tradicijos draudžia tuoktis artimiems giminaičiams, nes tokios poros dažnai gimdo nesveikus vaikus. O humanistai reikalauja panaikinti draudimą tuoktis giminaičiams. Vadinasi jie už tai, kad gimtų daugiau išsigimėlių. O paskaitykite kaip kituose manifesto skyriuose jie gražiai suokia apie sveikatos apsaugą ir gydymą – kad kiekvienas pasaulio žmogus galėtų gydytis ir būtų pagydytas. Ir taip visame manifeste – kalba labai gražius dalykus ir žiūrėk tarp jų įkiša kokią nors bjaurastį.

Svarbiausias dvidešimt pirmojo amžiaus uždavinys — sukurti institucijas išvardytiems uždaviniams įgyvendinti.
Daug naudingų priemonių jau taiko kai kurios valstybės ir valstybių sąjungos.
Kad mes galėtume įgyvendinti išvardytas globalines užduotis, visos valstybės privalo dalį savo suvereniteto perduoti viršvalstybinei valdžiai. Jei to mes nesugebėsime padaryti, pasaulis nugrims į tarpvalstybinių kivirčų liūną, nes valstybės savo nacionalinius interesus visada laiko prioritetiniais. Viršvalstybinė valdžia, apie kurią mes kalbame, be jokios abejonės visur sukels pasipriešinimą — ypatingai priešinsis nacionalistai.
Pasauliui reikia, kad būtų įsteigtas „Pasaulio parlamentas“, kurį rinktų tiesiogiai žmonės, bet ne vyriausybės. „Pasaulio parlamentas“ atstovaus ne vyriausybėms, o žmonėms.
Pasauliui reikia stiprios policijos, kuri užkirstų kelią regioniniams karams. Mes siūlome, kad JTO Saugumo Tarybą (JTO ST) rinktų Pasaulio parlamentas. JTO ST balsų dauguma priiminėtų visus nutarimus leidžiančius užkirsti kelią bet kokiems konfliktams.
Jei dauguma nuspręs, tai galima subombarduoti bet kurią šalį. Dabar JTO ST duoti leidimą sunaikinti kokią nors šalį taip lengvai  negali nes kai kurios jos narės turi veto teisę. Patobulintoje JTO viską spręs dauguma – kas ploniau sucyps, tą ir sunaikins.
Mes privalome įsteigti „Pasaulio teismą“ ir „Tarptautinę teismų sistemą“, kurių įgaliojimai bus tokie, kad jie galėtų įgyvendinti visus iškeltus uždavinius.
JTO Gyventojų Skaičiaus Reguliavimo Fondas gaus reikalingus resursus, kad visose pasaulio šalyse gyventojai būtų aprūpinti kontraceptinėmis priemonėmis, kas sustabdys gyventojų skaičiaus augimą.
Taip pat rašoma, kad visos valstybės taps savivaldybėmis. „Pasaulio parlamentas“ leis įstatymus; juos vykdys JTO ST, „Pasaulio teismas“ ir „Pasaulio policija“. Kokios šalies kariuomenė atliks pasaulio policijos vaidmenį nerašoma. Viso pasaulio gyventojai mokesčius mokės pasaulio vyriausybei, o ji pinigus ir gamtos išteklius skirstys.
„Humanizmo manifestą — 2000“ skelbė:
Copyright © 1999 by International Academy of Humanism, PO Box 664, Amherst NY 14226-0664, USA
Vaikų grobimas
Lenkijoje priimtas įstatymas leidiantis atiminėti vaikus. Internetinis laikraštis NEWSru.com 2010 rugpjūčio 1 dieną straipsnyje “Lenkijoje tėvams uždraudė pliaukštelėti vaikui. Kitaip vaiką gali atimti” (В Польше родителям запретили шлепать детей. Иначе ребенка могут забрать) rašo:
„Lenkijoje vaikus auklėjant uždraudė mušti. Nuo šios dienos įsigaliojo „Kovos su smurtu šeimoje įstatymas“. Įstatymas draudžia kūno bausmes vaikams. Taip pat draudžiama vaiką žeminti ir sukelti jam dvasinių kančių. Iš šio įstatymo pažeidėjų vaiką gali atimti socialinis darbuotojas pasikvietęs į pagalbą policiją. Tokiu atveju teismas per 24 valandas gali priimti sprendimą atimti vaiką iš tėvų. Kai buvo šio įstatymo projektas svarstomas, daugelis tėvų tvirtino, kad neįsivaizduoja kaip galima išauklėti nė karto neuždavus. Įstatymas taip pat numato smurtininką išvyti iš namų. Pavyzdžiui, tėvas yra namo savininkas; jei jis užduos savo atžalai, tai teismas gali uždrausti jam net įeiti į savo namą. Lenkijoje jau fiksuojama pavojinga statistika – 2008 metais užfiksuota 2,5 tūkstančio smurto šeimoje atvejų, o 2009 – jau 3,3 tūkstančio.“
Straipsnis sutrumpintas. Matome Lenkijoje žiniasklaida jau pučia „smurto šeimoje“ burbulą.
Įdedu dar vieną trumpą ištrauką iš Rusijos internetinio laikraščio (NEWSru.com 16 октября 2012 г) straipsnio „Suomijos teismas atsisakė gražinti vaikus rusei Zagorodnajai, o vaikų globos tarnybos papasakojo apie rusų bukumą“:
«Helsinkio miesto administracinio teismo teisėja Reja Suni pripažino teisėtu keturių vaikų atėmimą iš rusės Anastasijos Zagorodnajos. Vienas vaikelis gimė tik prieš kelias dienas. Teismas neatidavė jai vaikų dėl to, kad „tėvas gali užduoti per užpakaliuką“ (отец “может хлопнуть детей по попе”) – agentūrai RIA „Novosti“ (РИА „Новости“) pasakė vaikų teisių gynėjas Johanas Bekmanas.»
Vaikus iš rusų šeimos atėmė „Vaikų teisių apsaugos agentūra“ kartu su policija iš karto po to kai vyriausioji dukra draugei pasiskundė, kad ją namie pabarė, o klasiokė pasakė mokytojai — viską padarė taip kaip moko „vaikų teisių mokytojai“. To užteko, kad visi keturi vaikai būtų atimti, o teismas pripažintų vaikų pagrobimo teisėtumą motyvuodamas tuo, kad „tėvas gali užduoti per užpakaliuką“. Šitą straipsnį pacitavau, kad būtų matyti kaip vykdomas „Humanistų manifestas – 2000“. Jį vykdyti visus prievartauja JAV ir ES. Tokiu pačiu būdu vaikai grobiami Švedijoje, JAV … Yra ir daugiau šalių kur taip pat grobiami vaikai. Lietuvoje jau kuris laikas per žiniasklaidą vis kalbama – „smurtas šeimoje, smurtas šeimoje…“, t.y. ruošiama dirva vaikams grobti. Humanistai visur savo tikruosius tikslus slepia po gražiais žodžiais. Matėme, kad skyriuje apie moterų teises po visokių liaupsinimų moterims pabaigoje įrašyta: „Visuomenė privalo lygias teises suteikti homoseksualams, biseksualams ir transseksualams.“ Tai ir vaikų grobimą bandoma paslėpti po „kovos su smurtu šeimoje“ kauke. Lietuvoje dabar vyksta paruošiamasis darbas – klykiama, kad baisiai didelis „smurtas šeimoje“, o Suomijoje šis propagandinis darbas jau atliktas anksčiau ir ten vaikai jau „gelbstimi nuo smurto“.
Matome – Lenkijoje, Suomijoje, tas pats Amerikoje – viskas daroma pagal tą patį šabloną. Dabar Lietuvoje irgi pradedama daryti lygiai taip pat.
„Humanistų manifeste – 2000“ labai gražiai kalbama, kad nebus karų, bus labai saugu ir gera gyventi, nes „Pasaulio vyriausybė“ viską sutvarkys, o paskui po visų ilgų gražių kalbų sakoma, kad pasaulio vyriausybė valdys visus žemės turtus, rinks iš viso pasaulio mokesčius ir tuos turtus ir pinigus teisingai padalins, o jei kas bandys daryti ne tą ko reikalauja „Pasaulio vyriausybė“, tai jos narių balsų dauguma bus duodamas leidimas tą sunaikinti. Štai tau ir visas „humanizmas“ – valdžios monopolis, turto monopolis ir visų sprendimų monopolis tik vienose rankose, t.y. „Pasaulio vyriausybės“ rankose, o visi kiti žmonės vergai, iš kurių galima vaikus atimti kada tik panorėjus ir ne tik vaikus, bet ir turtus ir net gyvybę. Tokius įgaliojimus „Pasaulio vyriausybei“ suteikė „humanistai“. Jie ir šiuo atveju po gražbylyste apie visuotinę taiką ir saugumą slepia visuotinės vergijos siekimą.
Priminsiu, kad senais laikais, nekreipdami į tėvus jokio dėmesio, neatsiklausę tėvų vaikus atiminėjo tik iš vergų. Dabar liberalūs „humanistai“ irgi daro tą patį.
Lietuvoje ne tik ištisai kalbama apie „smurtą šeimoje“ bet jau sukurtas visas „vaikų teisių gynimo“ organizacijų tinklas. Taigi humanistai-vergvaldžiai visu greičiu vykdo manifestą. Be to ir mokyklose, ir vaikų darželiuose jau bando vykdyti „gender lups“ programą; ne veltui švietimo ministras liberalas. Seka vaikeliams pasakas: „Princas myli princą“; „princesė myli princesę“. Tai va – „lytinis švietimas“ irgi jau lenda į mokyklas. Mokyklos iš švietimo įstaigų pamažu virsta vaikų gadinimo įstaigomis, o viešai giedami ditirambai – švietimo reforma kuria tautinę mokyklą. Reforma jau dvidešimt metų niekaip nesibaigia – labai patogu įvedinėti „humanistines-liberalias“ naujoves. Pakartosiu — Vakaruose „lytinio švietimo mokslus“ baigę 25% berniukų ir 40% mergaičių yra lytiškai nepajėgūs, bet už tai „lytiškai apsišvietę“. Šitas didelis berniukų ir mergaičių kontingentas yra tikras lobis daktarams — daktarėliai irgi gali pritaikyti humanistų manifesto naujovišką-nepasenusią moralę; atsiveria puikios galimybės apvaisinti mėgintuvėlyje, implantuoti į gimdą velniai žino kokį gemalą, galima klonuoti ir kitokius eksperimentus daryti. Pinigėliai patys byrės į kišenę. Nieko nepadarysi – vietoj dorovės rinkos ekonomika.

Liberalizmo religija
Ką veikia katalikų bažnyčia? Ar kunigai nemato ką išdarinėja liberalizmas? Vakarų Europoje kunigai tuokia homoseksualų poras. Vatikanas TYLI.
Ką daro rytų krikščionys? Internetinis laikraštis NEWSru.com 2012 spalio 3 dieną atapausdino straipsnį „Religija ir visuomenė“ (Религия и общество). Cituoju trumpą ištrauką:
«Rusijos pravoslavų bažnyčios Sinodo ryšiams su kariuomene protojerejus Dmitrijus Smirvovas „Interfakso“ (Интерфакс) agentūrai pareiškė: „Šiuolaikinė Europa išpažįsta agresyvią „liberalizmo religiją“. Ji nukreipta prieš krikščionybę ir šeimą kaip Dievo duotą žmonių gyvenimo būdą. Liberalizmo veiklos rezultatas – šeimų ardymas. Liberaliniai įstatymai leidžia valdininkams be jokio teismo atiminėti vaikus. Jie kuria pasaulį, kuriame normaliam žmogui gyventi negalima.
Liberali religija tai Europos valstybių remiama totalitarizmo sekta. Iš „apsišvietusios Europos“ ateina naujienos: „gimdytojas 1, gimdytojas 2“ „vaikų gėj-paradai“. Šito negalima vadinti žmonių civilizacijos kūriniu. Tai gryniausias satanizmas.
Jei Rusija priims Vakarų peršamą „šeimos gyvenimo ir reguliavimo modelį“ tai reikš galutinę rusų tautos mirtį.»

Vaikai (ištrauka iš „Bylos“)

Priedas prie naujoviško auklėjimo
       Perskaičiau Dmitrijaus Nevedimovo knygą “Pinigų religija” (Дмитрий Неведимов “Религия Денег”, Библиотека Альдебаран: http://lib.aldebaran.ru) ir nutariau papildyti “Naujovišką auklėjimą”. Nutariau papildyti, nes knygoje aprašytas procesas kaip prekybininkai nutarė atimti iš tėvų vaikus, kaip prekybininkai nutarė vaikus auklėti per reklamą (televizija, filmai, kompiuteriniai žaidimai…), kaip prekybininkai nusipirko iš kongresmenų jiems reikalingus įstatymus, kad tėvai būtų nušalinti nuo vaikų auklėjimo ir vaikų auklėjimas būtų perduotas prekybininkams. Taip pat parašyta kaip prekybininkams tarnauja universitetų profesoriai – jie prekybininkų užsakymu kuria auklėjimo per reklamą metodiką ir taip pat į gražų filosofijos, pedagogikos, sociologijos rūbą įvelka banditišką vaikų konfiskavimo programą ir tokiu būdu sukuria įstatymą, kurį po to prekybininkai lobistai prastumia per kongresą (t.y. duoda kongresmenams kyšį, o tie patepti balsuoja už).
       Iš pradžių duodu apibrėžimą kas yra marketingas:
Marketingas – tai vadybos procesas, kuriuo išsiaiškinamos, numatomos ir efektyviai bei pelningai patenkinamos pirkėjų reikmės.
       Tokį apibrėžimą duoda visi. Toks marketingas ir buvo tuomet kai jis atsirado. Tačiau jis senai jau nebe toks. Kuo jisai virto pasakysiu vėliau, o dabar duodu ištrauką iš D.Nevedimovo (jis 12 metų gyveno Amerikoje ir tyrinėjo ją iš vidaus, o knygą parašė 2003 metais). D.Nevedimovo tekstas kursyvu:

Vaikų sąmonės pavergimas
       Iš pat pradžių marketingo tikslas buvo žmonių poreikių išsiaiškinimas siekiant juos kuo geriau patenkinti ir kuo daugiau iš to uždirbti. Vėliau marketingas tapo mokslu siekiančiu išprievartauti pirkėjo sąmonę taip, kad jis norėtų pirkti tą ką bruka reklama. Vaikams tėvai išleidžia daug pinigų, todėl universitetų profesoriai nukreipė savo dėmesį į vaikus, ėmė tyrinėti jų poreikius. Pavyzdžiui profesorius Maknilas (McNeal) savo veikale „Vaikai kaip vartotojai: vaikų marketingo vadovas“ atidžiai ištyrinėjo vaiko poreikius ir padarė išvadas – labiausiai vaikui reikalingi geri tėvai ir jį mylintys senelė ir senelis. Remdamasis šia išvada profesorius davė korporacijoms (prekybininkų ir gamybininkų susivienijimams) tikslų receptą  – vaikų  kompleksinio marketingo tikslas yra priversti, kad vaikai į korporaciją žiūrėtų kaip į savo tikrus tėvą, motiną, senelę ir senelį, o į savo tikruosius tėvus kaip į paprastą pinigų šaltinį.   
       Profesoriaus „vaikų marketingo vadove“ labai smulkiai aprašyta kokius elgesio šablonus reklama turi primesti vaikams, kad jie priverstų savo tėvus pirkti tą ar kitą brendą:
•    Pavyzdžiui, maldavimo šablonas (pleading) – “mama, mama, na prašau…”.
•    Įkyrumo šablonas   (persistent)  – “dar kartą prašau”.
•    Spaudimo šablonas   (forceful)  – “jei taip, tai aš eisiu pas tėtį”.
•    Gerinimosi šablonas  (sugar coated) – “tu pats geriausias tėtis pasaulyje”.
•    Taip pat yra padaryti grasinimo  (threatening), gailesčio (pity)  šablonai ir įvairūs jų deriniai.
       Vaikų marketingo teorija į tėvus žiūri kaip į pagrindinę kliūtį (gatekeepers) trukdančią pavergti vaiko sąmonę. Strategiją, kaip nukenksminti tėvus, kad jie netrukdytų pavergti vaiko sąmonę, 1996 metais suformulavo Makdonalds korporacijos viceprezidentas savo pranešime mokslinėje konferencijoje “Vaikų valdymas” (Kid Power’ 96). Konferencija vyko Disneilende.
       Pagal viceprezidentą, kad tėvai kaip kliūtis būtų pašalinti, reklama privalo vaikų pasąmonėje sukurti tokį tėvų vaizdą – tėvai yra kvailiai, nuobodūs, pasenę ir per mažai išsilavinę, kad galėtų suprasti vaikų poreikius, kokie brendai iš tiesų yra “kieti” ir tikrai reikalingi.
       Konferencijoje buvo nuspręsta, kad tėvai daug efektyviau bus neutralizuoti, jei reklama skatins grubų, storžievišką, agresyvų vaikų elgesį ir nesilaikyti esamų elgesio taisyklių šeimoje. Elgesio taisykles reklama savaime suprantama turi pavaizduoti kaip “asmenybės” “teisių ir laisvių”  suvaržymą. Kaip jūs manote ko vaikai klauso – tėvų prašančių ar bandančių priversti, kad jie mokytųsi ir padėtų namų ruošoje ar televizoriaus, kuris įsakinėja nieko neklausyti, niekam nepaklusti ir vien tik linksmintis ir ieškoti malonumų?            
       Korporacijos prastūmė (aišku, kad įstatymus priėmė kongresas P.V. pastaba) įstatymus, pagal kuriuos bet koks tėvų bandymas auklėti savo vaikus teisiškai vertinamas kaip “žmogaus teisių” pažeidimas. Mokyklose nuo pirmos klasės vaikams aiškina, kad jie yra nuo nieko nepriklausomos “asmenybės”. Juos mokina skųsti savo tėvus socialinėms tarnyboms ir policijai. Skųsti ne tik tais atvejais, kai jiems tėvai įkrečia beržinės košės, bet ir tada kai “asmenybė” pajunta kokį nors tėvų “spaudimą” (suprask reikalavimą P.V. pastaba).
       Paaugliai pajutę savo valdžią ima tėvus šantažuoti – pagal įstatymą jūs privalote mane išlaikyti ir pirkti man viską ko aš noriu, o jei nedarysite kaip aš noriu, tai jus apskųsiu policijai, galėsite su ja aiškintis. Tėvai atkeršija – atžalą, sulaukusią pilnametystės (16-19 metų, priklausomai nuo vietinių valstijos įstatymų), išveja iš namų arba pradeda imti nuomos mokestį už kambarį ir visiškai jį ignoruoja.
       Dabar (2003m) JAV gatvėse gyvena apie 3 milijonai paauglių pabėgusių ar išvytų iš namų. Amerikoje kas septintas vaikas pabėgs iš namų nesulaukęs 18 metų.
       Kai neseniai (2003m) policija susekė sutenerių tinklą, kuris gaudė benamius vaikus ir vertė juos užsiiminėti prostitucija, daugelis nepilnamečių prostitučių atsisakė grįžti pas tėvus, nes viešnamyje su jais elgiamasi geriau!
       Kiti marketingo tyrinėtojai sąmoningai tiria mažų vaikų svajones, kad galėtų tenai įkišti savo brendus ir perimti jų svajones jau ankstyvoje vaikystėje.
       Pavyzdžiui, nustatyta, kad 80 procentų vaikų iki 6 metų amžiaus svajoja apie gyvūnus. Atitinkamai jiems brendai daromi žvėrelių pavidalo. Pavyzdžiui, Miki Mauzas.
       Nuo pat pradžių Disnėjaus animaciniai filmai buvo kuriami išimtinai tik pinigams iš tėvų traukti – nieko daugiau juose nėra. Jau ketvirto dešimtmečio pabaigoje dar gerokai prieš naujo animacinio filmo pasirodymą buvo pradėta pardavinėti teisė naujų personažų atvaizdus lipdyti ant žaislų ir vaikų drabužių.
       Per dešimtmečius peliūkštis “Miki Mauzas” maitindamasis mažųjų žiūrovų  smegenimis stipriai nutuko. Minėtoji konferencija “Vaikų valdymas” ne veltui vyko būtent Disneilende. Nutukęs peliūkštis ėmė ištvirkauti. Dabar Disneilende reguliariai vyksta “Pederastų dienos” (Gay Day).  
       1989 metais Amerikos korporacijos vaikų marketingui išleido 600 milijonų dolerių. 1999 metais – 20 kartų daugiau. Vaikai – viena iš perspektyviausių vartotojų grupių.
       Vaikų marketingui per metus išleidžiama 12 milijardų dolerių. Skaičiuojant, kad vidutiniškai vienas marketingo darbuotojas per metus uždirba 40 tūkstančių dolerių, išeina, kad daugiau kaip 300 tūkstančių žmonių JAV užsiima vien tik tuo, kad kuo efektyviau būtų išprievartauta vaikų sąmonė. Įspūdinga privati vaikų sąmonės prievartautojų armija.
       Vienu žodžiu viskas labai paprasta – prekybininkams rūpi tik pelnas ir ničnieko daugiau. Tėvai ir seneliai auklėjo savo atžalas ir trukdė prekybininkams iš vaikų lupti pinigus. Todėl prekybininkai – žiūrėk konferenciją “Vaikų valdymas” – nutarė atimti iš tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir paimti vaikų auklėjimą į savo rankas. Mokslininkai, profesoriai iš prekybininkų gavo užsakymą ir jį įvykdė. Konferencijoje buvo nutarta:
•    Vaikas yra nuo nieko nepriklausoma “asmenybė”.
•    Visos elgesio taisyklės, kurių mokina tėvai ir seneliai yra “teisių ir laisvių“ suvaržymas.
•    “Asmenybė” turi nevaržomą teisę vien tik linksmintis ir nevykdyti jokių pareigų ir nepaisyti jokių pamokymų ir moralės normų.
•    Bet koks tėvų bandymas auklėti savo vaikus teisiškai vertinamas kaip “žmogaus teisių” pažeidimas.
•    Bet koks tėvų bandymas auklėti savo vaikus – smurtas prieš vaikus.
•    “Asmenybė” turi teisę skųsti tėvą ir motiną vaikų teisių mokytojui ir policijai.
•    “Asmenybė” turi teisę prievartauti tėvą ir motiną, kad tie vykdytų visas “Asmenybės” užgaidas.
•    Tėvai privalo  “Asmenybę” maitinti, rengti ir nepriekaištingai vykdyti visas jos užgaidas.
•    Policija privalo bausti tėvus už  “Asmenybės” “žmogaus teisių” pažeidimus.
       Visą tai mokslininkai, profesoriai įvilko į gražų rūpinimosi vaikais ir kovos prieš smurtą rūbą ir pateikė kongresui kaip įstatymo projektą. Kongresas prekybininkų pateptas balsavo už. 1998 metais vienam kongresmenui vidutiniškai teko 38 oficialiai užregistruoti lobistai ir 2,7 milijono dolerių išleista lobistinei veiklai (D.Nevedimovas). Tai va žmonių kalba sakant kongresmenas prieš dešimt metų per metus gaudavo vidutiniškai 2,7 milijono dolerių kyšių. Yra taip kaip aš rašiau “Naujoviškame auklėjime” – parlamentaras yra įstatymų pardavėjas, o visi kiti pirkėjai. Kas daugiau moka tas ir nusiperka. Šiuo atveju prekybininkai – pinigų maišai (bankai) visada pinigų turi daugiau, tai ir visi įstatymai yra jų nupirkti. Kitokių įstatymų nėra. Štai ir visa demokratija.
       Amerikoje prekybininkai vaikus konfiskavo jau senokai. Vaikų auklėjimą perėmė reklama ir gatvė. Reklamą kuria Disnėjaus kino studija ir kitos studijos, televizija ir kompiuterinių žaidimų kūrėjai.     
       Kad tėvai daug efektyviau būtų neutralizuojami, reklama skatina grubų, storžievišką, agresyvų vaikų elgesį ir nesilaikyti esamų elgesio taisyklių šeimoje. Vaikams skirtų filmukų herojai savo mamas ir tėčius prievartauja pagal profesoriaus Maknilo sukurtus šablonus (žiūrėk aukščiau) ir taip elgdamiesi herojai visada pasiekia viską ko nori. Vaikai mato kaip filmukų herojai elgiasi ir viską gauna ir patys pradeda mėgdžioti filmukų herojus. Tėvai dirba, o vaikeliai tuo tarpu žiūri televizorių, filmukus, filmus, žaidžia kompiuterinius žaidimus… juos auklėja Disnėjus, Makdonaldas ir prekybininkų gauja. Tėvai pareina po darbo namo, parneša atlyginimą ir juos agresyviai užpuola jų atžalos, ir metodiškai pagal profesorių Maknilą ir kitus profesorius išprievartauja tėvelius. Tie neturėdami kur dėtis įvykdo visas vaiko užgaidas – priperka ko tik tas nori. Tėvų atlyginimas net neapšilęs kišenėje nueina tiesiu taikymu į prekybininkų pinigų maišą. Jei tėvai priešinasi, juos pradeda laužti vaikų teisių mokytojai, vaikų teisių prižiūrėtojai ir policija. Tėvai neturi jokios išeities. Juos vis tiek priverčia.
       O dabar apie marketingą. Vaikų konfiskavimas iš tėvų irgi yra marketingas. Vaikystės atėmimas iš vaikų irgi marketingas. Reklama vaikus auklėja – irgi yra marketingas. Kai vaikus pradėjo auklėti reklama, katastrofiškai padaugėjo vaikų sergamumas psichinėmis ligomis. Dabar JAV kas septintas vaikas negali gyventi be psichotropinių vaistų (D.Nevedimovas). Tai irgi yra marketingas. Vaikas yra laimingas (tėveliai irgi) kol guli lopšyje, kol negali kalbėti, vaikščioti, t.y. kol jo nepasiekia reklama.  Iš lopšio vaikelis papuola tiesiai reklamai į nagus. Tai irgi yra marketingas. Marketingas yra mokslas kaip išprievartauti žmogaus sąmonę, ją perprogramuoti ir iš žmogaus padaryti besaikį vartotoją. Vaikų nereikia net perprogramuoti. Juos nuo lopšio reklama ir marketingas užprogramuoja, kad tie taptų prekybininkų vergais ir pirktų visus brendus, kuriuos jiems bruka prekybininkai. Marketingas iš vaikų daro vartotojus – prekybininkų vergus.
Konferencijos nutarimai virto „vaikų teisėmis“.
       Galima būtų nekreipti dėmesio jei tokie dalykai darytųsi tik Amerikoje. Mūsų seimai ir seimūnai nuolatos giriasi: “gavome namų užduočių”, “vykdome namų užduotis”… Tai ir įvykdė. Į Lietuvos teisę perkėlė visas “žmogaus teises” ir visas “vaikų teises”. Pakeitė įstatymus ir pristeigė toms teisėms saugoti visokių tarnybų. Pavyzdžiui, “vaikų teisių apsaugos tarnyba”.
Nė vienas seimūnas nepasidomėjo, kodėl Amerikoje buvo įsteigtos “vaikų teisių apsaugos tarnybos”, kas jų įsteigimu rūpinosi, kokių tikslų  siekė steigėjai. Seimūnų logika labai paprasta – jeigu yra Vakaruose, tai ir pas mus turi būti. Be to mūsų seimūnus spaudžia vakariečiai, tariami sąjungininkai. Jie reikalauja suvienodinti teisinę sistemą. Žinoma jie rūpinasi savo reikalais – savo prekybos išplėtimu ir naujų vartotojų gaminimu. O mūsiškiai besmegeniai viskam net nesusimąstę, net nesvarstydami pritaria. Todėl jau turime Lietuvoje “vaikų teisių apsaugos tarnybą” (VTAT).  Jau dažnai girdime per visokias žinias – “smurtas šeimoje”, smurtas prieš vaikus” ir panašiai. Iš kur tas smurtas radosi? – skaityk aukščiau, t.y. 1996 metų konferencijos “Vaikų valdymas” nutarimus (tekstas paryškintas). Nutarimai yra vykdomi!
       Jau turime mokyklose “vaikų parlamentus”, vaikų teisių mokytojus. Vaikų parlamentas nutaria ir mokinys jau skaito nutarimą mokytojui: “Tūū (būtinai storžieviškai, pagal visas “vaikų teisių” taisykles) mokytojau mane auklėk taip…” ir pradeda aiškinti kaip mokytojas turi mokinį auklėti. Jau turime  – ne mokytojai auklėja mokinius, o atvirkščiai mokiniai mokytojus.  Kam tada reikalinga pedagogika, kam reikalingi universitetai?  Jų nereikia. Todėl vyriausybė jau svarsto Pedagoginio Universiteto uždarymo klausimą.
       Vaikų teisių mokytojas vaikus mokina kaip reikia skųsti tėvą ir motiną.
       Faktiškai VTAT yra nusikalstama organizacija. Bet ji ne pati atsirado. Ją įkūrė vyriausybė.
       Apie tą patį laiką kuomet buvo kuriama vaikų konfiskavimo metodika ir įstatymai buvo sukurta ir “Queer” filosofija. Kaip queer filosofija ruošiasi auklėti vaikus Lietuvoje skaityk “Naujovišką auklėjimą” – queer-filosofas A.Tereškinas labai aiškiai ir metodiškai išaiškino queer filosofijos tikslus ir uždavinius vaikų auklėjimo srityje. Čia tik tiek pridursiu, kad “vaikų teisių” apsaugos sistema sukurta grynai pagal queer filosofiją ir vykdo jos uždavinius.
       Visos partijos, visos vyriausybės, visi seimūnai, o ypač konservatoriai visada mėgsta pabrėžti, kad jie kovoja už šeimos vertybes, už šeimą, už šeimos išsaugojimą, už moralę…, o įstatymus priima vien tik griaunančius šeimą, šeimos vertybes ir moralę. Tai kas jie tuomet yra? Idiotai? Sąmoningi veidmainiai ir apgavikai?  Ar dar kas nors…?  Manau, kad jie nesupranta nei už ką, nei prieš ką jie balsuoja. Paprasčiausiai jie ne savo kėdėje sėdi. Jie nieko nesupranta ir nesistengia ką nors suprasti, o balsuoja, lemia visų žmonių likimą. Už tokį elgesį jie nusipelno tik išdaviko vardą.
 2010 kovas

Į kokius politinius verpetus pateko Lietuva

Pranešimas skaitytas 2010.11.19 trečiojo amžiaus universiteto politologijos fakultete:
       Pasaulyje yra trys žmonių rūšys – tie kas žino kas vyksta, tie kurie stebi kaip viskas vyksta ir tie kurie priverčia įvykius vykti! Nikolas Batleris (Nicholas Murray Butler).
       Nikolas Miurėjus Batleris (1862-1947) – profesorius, Kolumbijos universiteto prezidentas ir vienas iš „Karnegio Fondo už tarptautinę taiką“ steigėjų. Nuo 1925 iki 1945 metų buvo jo prezidentas. Jis suskirstė žmoniją į tris rūšis. Pirmoji rūšis tik mato ir žino kas vyksta. Antroji – stebi įvykius, mato kas vyksta, kodėl vyksta ir kas yra vykdytojai, bet pakeisti ar įtakoti įvykių kaip ir pirmoji rūšis negali. Pirmos rūšies žmonių devynios galybės. Antros, lyginant su pirmąja, yra labai nedaug. Trečios – visiškai mažai, bet jie planuoja įvykius ir priverčia juos vykti.
       Ką nuveikė „Karnegio Fondas už tarptautinę taiką“? Dar gerokai prieš Austrijos sosto įpėdinio nužudymą Sarajeve JAV kongrese buvo svarstomi „Karnegio Fondo už tarptautinę taiką“ protokolai. Fondo nariai ir kongresmenai svarstė vienintelį dalyką – kaip pakeisti visos tautos gyvenimo būdą. Nutarė vienareikšmiai – jei nori pakeisti visos tautos gyvenimo būdą, tai vienintelė priemonė yra karas. O kadangi fondo strateginis tikslas visuotinė taika, tai buvo nutarta sudaryti tokias sąlygas, kad karas būtų neišvengiamas (vardan būsimos visuotinės taikos po karo). JAV prezidentas Vudro Vilsonas ėmė nutarimą vykdyti. Jis savo diplomatams iškėlė užduotį nepraleisti istorinio šanso ir sukurti naująją pasaulio tvarką. Ta tvarka turėjo būti kuriama sukeliant didįjį karą ir iš jo išėjus nugalėtoju primesti savo valią visam pasauliui. Kaip žinome, karas įvyko – tai pirmasis pasaulinis karas. JAV į karą įstojo kai abi kariaujančios pusės jau buvo savo jėgas išeikvojusios. Įvyko kaip toje patarlėje – „du pešasi – trečias laimi“. Po karo iš tiesų kuriant naująją tvarką JAV griežė pirmuoju smuiku.
       Šitaip yra kuriami įvykiai. Juos kuria tokie politikos šulai kaip Batleris ir panašūs į jį, o istorijoje po to rašoma, kad karą sukėlė serbų studentas nušovęs sosto įpėdinį. Studentas buvo masonas ir nušovė todėl, kad masonų ložė taip nutarė. O masonai valdo Amerikos vyriausybę nuo pat JAV įkūrimo pirmos dienos.
       Pradėjau iš tolo. O dabar apie šiuos laikus. Dabar, kaip ir seniau, pasaulio įvykius kuria vienetai žmonių – politikos šulai. Vienas tokių veikėjų yra Čarlzas Frimenas (Charles (“Chas”) Freeman). Jis yra kompanijos „Projects Internacional“ prezidentas, „JAV Artimųjų Rytų politikos komisijos“ pirmininkas ir vienas iš „Amerikos – Kinijos politikos fondo“ pirmininkų, t.y. specializuojasi tose srityse, kurios Amerikai rūpi labiausiai. Frimenas – Amerikos diplomatinės tarnybos veteranas ir turi didelę tarnybos žvalgyboje patirtį. Č.Frimenas sako: „Prasminga yra priminti ko mes laukiame iš sąjungininkų ir strateginių partnerių Europoje, Azijoje, Artimuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje ir kitur. Sąjungininkai duoda mums karines bazes ir padeda didinti JAV įtaką už mūsų šalies ribų. Jie prisijungia prie mūsų kariaujamų karų, pavyzdžiui Kuveite, Afganistane ir dalijasi su mumis tų karų išlaidas. Jie padeda mums verbuoti į koaliciją naujus narius. Jie apmoka bazių kūrimo išlaidas, perka joms reikalingą įrangą ir jas išlaiko. Dėl to labai sumažėja iš tų bazių, iš sąjungininko teritorijos, mūsų kariaujamų karų karo išlaidos. Jie moka grynaisiais pinigais už mūsų jiems tiekiamus ginklus.“
       Č.Frimeno kalba atspausdinta internetiniame laikraštyje www.perevodika.ru/articles/16504.html . Pacitavau  tik nedidelę jos dalį, t.y. tą ką jis vadina Amerikos sąjungininkais.
       Kitas toks pats politikos šulas priverčiantis įvykius vykti yra Maiklas Makfolas (Michael Anthony McFaul). Dabar ponas M.Makfolas yra vyriausiasis JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo srityje, JAV nacionalinės saugumo tarybos Rusijos ir Eurazijos skyriaus direktorius. M.Makfolas yra demokratų partijos politinės tarybos narys ir drauge su keliais kitais tokiais pačiais kaip jis sukūrė naują demokratų partijos Amerikos užsienio politikos strategiją. Strategija beveik niekuo nesiskiria nuo neokonservatorių vykdytos (Dž.Bušo vyriausybė), o kai kuriais atvejais M.Makfolas ir k⁰ dar didesni vanagai už neokonservatorius. Jis ne tik valdininkas, bet ir mokslininkas. M.Makfolas yra Stenfordo universiteto politologijos centro profesorius; specializuojasi demokratijos platinimo srityje; aktyviai dirba  „Karnegio Fonde už tarptautinę taiką“. 2009 metais JAV ir Rusijos prezidentai įsteigė pilietinės visuomenės darbo grupę, kurios vadovu paskyrė M.Makfolą. Jis nuolatos susitikinėja su Rusijos  žmogaus teisių gynėjais, t.y. faktiškai jiems vadovauja. Štai kas Rusijoje kuria pilietinę visuomenę. M.Makfolas parašė veikalą „Laisvės doktrina“, kuriame įrodinėja demokratijos platinimo per prievartą ir kryžiaus karų su terorizmu būtinybę, o taip pat agituoja už tai, kad JAV nieko nepaisydamos (nei JTO, nei kitų valstybių, nei savo piliečių) turi teisę pulti ir bausti bet kurią pasaulio valstybę. Kai kuriuos „Laisvės doktrinos“ teiginius naudojo ir neokonservatorius Dž. Bušas. M.Makfolas yra mažiau pakantus neliberaliems režimams nei neokonsevatoriai. Pagal jį neliberalius režimus galima sunaikinti jėga, o galutinis JAV tikslas visų pasaulio valstybių režimų liberalizacija ir visi liberalizuoti režimai turi klusniai vykdyti Amerikos valią. Anot M.Makfolo, tik taip JAV gali išlaikyti viešpatavimą pasaulyje. „Laisvės doktrinoje“ skelbiami principai:
–    individuali žmogaus laisvė užsienio šalyse yra svarbiausias dalykas ko turi siekti JAV užsienio politika (savaime suprantama, kad individuali žmogaus laisvė turi būti suprantama taip kaip reikalauja JAV.);
–    laisvės platinimas pirmiausia reikalauja sustabdyti, o po to ir sunaikinti priešingas jai jėgas – ar tai būtų asmenys, ar organizacijos, ar valstybių vyriausybės (Reikia priminti, kad kas yra laisvė nustato tik JAV. Primenu, kad JAV konstitucija kol kas dar draudžia žudyti kitų valstybių vyriausybių narius. Nors tai nesutrukdė pakarti Sadamą Huseiną ir kitus Irako vyriausybės narius.);
–    šitaip suprantant laisvės platinimą visa politika susideda iš dviejų dalių – pirma visų nedemokratų naikinimas (kas yra demokratas nustato tik JAV. P.V. pastaba) ir antra demokratinių institutų kūrimas visose šalyse pagal JAV modelį;
–    kai kuriais atvejais reikia priversti priimti liberalias laisves, o tik po to demokratizuoti;
–    JAV yra vienintelė ir unikali valstybė atsakinga už demokratizaciją, tame tarpe ir už prievartinę. Reiganas ir kiti prezidentai buvo neteisūs, nes demokratizavo ir liberalizavo ne visas šalis kur JAV pakeitė režimus;
–    valstybių ir tautinių valstybių nepriklausomybė nėra jokia vertybė. Jas galima naikinti – svarbu, kad būtų įvestos ir išlaikytos liberaliosios laisvės. Jos yra svarbesnės už tautų nepriklausomybę;
–    galutinis JAV politikos tikslas yra demokratinių valstybių sąjungos apimančios visą pasaulį sukūrimas (savaime suprantama – šiai sąjungai vadovaus „vienintelė ir unikali valstybė atsakinga už demokratizaciją“.).
       Citatos iš „Laisvės doktrinos“ parašytos kursyvu. Skliausteliuose mano paaiškinimas.
        Demokratijos platinimas, anot M.Makfolo, yra pagrindinė JAV užduotis, nes tik taip Amerika gali išsaugoti viešpatavimą pasaulyje. M.Makfolas sako: „Ne visi Amerikos sąjungininkai demokratijos, bet visos demokratijos – JAV sąjungininkai.“ Pavyzdžiui Artimuosiuose Rytuose JAV sąjungininkai yra visos monarchijos, kur nėra jokio liberalizmo – tai Saudo Arabija, Jordanija, Kuveitas, Bachreinas, Jungtiniai Arabų Emiratai, Omanas, o visos respublikos – Egiptas, Sirija, Libanas, Iranas, Turkija (Turkija, nors ir NATO narė ir nors JAV reikalavo, neleido Amerikai naudoti savo teritorijos kare prieš Iraką, taip pat nestojo ir į antiirakinę koaliciją), Sudanas, Jemenas nėra Amerikos sąjungininkai.
       M.Makfolo politikos principai ir apie jo politinę veiklą yra atspausdinta laikraštyje www.perevodika.ru/articles/16496.html . Pacitavau tik svarbiausius dalykus.
       Oficialiai mes esame JAV sąjungininkai ir Lietuvos kariuomenė dalyvauja visuose Amerikos kariaujamuose karuose. Dėl to aš ir citavau Č.Frimeną ir M.Makfolą kad būtų aišku kas yra sąjungininkas ir kas yra demokratizacija pagal JAV supratimą. Dabar trumpai juos apibendrindamas rašau ką turi daryti JAV sąjungininkas, ko JAV iš jo reikalauja. JAV sąjungininkai privalo:
1)    Savo žemėje įsteigti, pastatyti, įrengti, aprūpinti ir duoti Amerikai nemokamai naudotis karines bazes;
2)    Už savo pinigus ginkluoti ir siųsti savo kariuomenę į Amerikos kariaujamus karus. Sąjungininkai privalo daryti viską, kad Amerikai karai kainuotų pigiau;
3)    Duoti pagalbą Amerikos okupuotiems ir sugriautiems kraštams atkurti. Pagalbą privalo duoti savaime suprantama iš savo lėšų;
4)    Sąjungininkai privalo padėti Amerikai verbuoti naujus sąjungininkus ir didinti JAV įtaką už JAV ribų, t.y. turi giedoti tokią giesmę kaip JAV diriguoja;
5)    Sąjungininkai privalo įsileisti į savo šalį JAV kariuomenę ir leisti jai iš savo šalies pulti kitas šalis;
6)    Sąjungininkai privalo pirkti ginklus iš JAV ir jiems mokėti grynais pinigais. Ginklus gamintis patiems negalima, nes ginklų gamyba ir prekyba duoda milžiniškus pelnus, o tai yra Amerikos privilegija ar monopolija – suprask kaip nori;
7)    Valstybės nepriklausomybė (tautinės irgi) nėra jokia vertybė. Ją Amerika turi teisę sunaikinti kada tik panorėjusi;
8)    Amerika turi teisę žudyti jos diktatui besipriešinančių valstybių vadovus ir vyriausybių narius. Taip pat turi teisę žudyti asmenis ne JAV piliečius ir jų organizacijas už tai, kad jie mano kitaip nei to reikalauja JAV vyriausybė;
9)     Kas yra laisvė ir demokratija išimtinę teisę turi nustatyti tik JAV vyriausybė;
10)    JAV turi teisę visą pasaulį suvaryti į „demokratinių valstybių sąjungą“. Niekas neturi teisės tam pasipriešinti, nes tai nedemokratiška.

       JAV sąjungininkai besąlygiškai privalo padėti Amerikai vykdyti visus 10 punktų. JAV vyriausybė save pastatė į Dievo vietą, nes prisiėmė sau išimtinę teisę visame pasaulyje spręsti kas yra gėris ir blogis.
       O ką sąjungininkai gauna iš JAV? Ogi visiškai ničnieko!!! Esame JAV sąjungininkai. Siunčiame savo karius į Iraką, Afganistaną, Jugoslaviją ir į visokias kitokias misijas, o Irako naftą užvaldė Amerikos monopolijos ir visus kitus gamtos turtus užkariautose šalyse valdo Amerikos bendrovės. Užkariautose šalyse amerikiečiai vaidina tokį vaidinimą: 1) pastato marionetinę vyriausybę; 2) marionetinė vyriausybė skelbia tarptautinį konkursą , kurio nugalėtojas gaus teisę eksploatuoti naftos ir kitų iškasenų telkinius; 3) konkursas vyksta labai „sąžiningai“ – laimi geriausią techniką ir technologijas turinčios ir taip pat turinčios didžiausią kapitalą bendrovės, o tokios yra JAV bendrovės. Konkurso laimėtojas savaime suprantama žinomas dar prieš skelbiant konkursą. Seniau užkariautojai užkariauto krašto turtus pasisavindavo be jokių vaidinimų. Vaidinimas reikalingas tam, kad būtų sudaryta regimybė, jog turtai padalinami labai sąžiningai, nors viskas eina į „vienus vartus“. Mes nors ir sąjungininkai, bet negavome ir negausime ničnieko. Taip pat nieko negauna ir kiti sąjungininkai. Ką gavo Saudo Arabija, Jordanija…? Tą patį ką ir mes. Mes turime tik išlaidas ir nuostolius, ir silpniname savo šalį, ir tuo pačiu stipriname Ameriką. Kas čia per santykiai? Seniau tokie santykiai buvo feodalinėje visuomenėje tarp siuzereno ir vasalų. Nieko naujo neišgalvojo ir šitie ponai Č.Frimenas ir M.Makfolas. Jie tik vietoj sąvokos „vasalas“ naudoja sąvoką „sąjungininkas“. Visi 10 punktų šimtaprocentinai apibūdina siuzereno ir jo vasalų santykius. Bet tada senais laikais nebuvo tokios vaidybos. Jei šalis priklausoma nuo kitos, tai tiesiai ir buvo sakoma – ji yra vasalas, o dabar jankiai vaidina, veidmainiauja ir sukeičia sąvokas vietomis. Sąjungininkai visais laikais dalinosi ir nuostolius ir pelną – čia ir yra bet kokios sąjungos ir esmė, ir prasmė. O kai vienas gauna tik naudą, o kiti tik nuostolius, tai yra ne sąjunga, o siuzereno ir vasalų santykiai.

       O kas vyksta pačioje Lietuvoje? Prieš dvidešimt metų Lietuva buvo pramoninė valstybė, o dabar įvykdžius visas demokratines ir liberalias reformas tapo bedarbių šalimi. Gamyklos beveik visos sunaikintos, sugriautos, paverstos importinio šlamšto sandėliais. Visur vien importas. O reformos sumanytos ne Lietuvoje – jų autorystė priklauso Tarptautiniam Valiutos Fondui (TVF), Briuseliui ir Vašingtonui. Primenu. Tokios pat reformos pagal investicinius čekius (vaučerius) buvo daromos Rusijoje ir kitose pokomunistinėse šalyse. Iš kur tokia vienybė? Vienybė yra todėl, kad centras iš kur jos buvo paleistos yra vienas!!! Įvykdžius reformas visur, ne tik Lietuvoje, vien tik suirutė ir ūkio griovimas. Kam tokios reformos tuomet reikalingos? Kartoju – reformų sumanytojai TVF, Briuselis ir Vašingtonas. TVF veikloje dalyvauja daug valstybių. Visos turi po tam tikrą kiekį akcijų, panašiai kaip akcinėje bendrovėje. Tačiau liūto dalį akcijų turi JAV vyriausybė, nes akcijos skirstomos tokia proporcija kiek kas yra pinigų įdėjęs, o JAV indėlis didžiausias. Taigi balsuojant ir priimant sprendimus TVF visada lemiamą svorį turi JAV vyriausybės balsas. Faktiškai TVF yra JAV vyriausybės įrankis. Tai kodėl tuomet JAV tiesiai nesako, kad to ar kito reikalauja būtent JAV, o ne kažkoks beasmenis TVF? Todėl, kad jankiai veidmainiauja ir slepiasi už TVF, t.y. už tarptautinės organizacijos ir bendruomenės pečių. Kas yra Briuselis ir ES? Pravartu priminti, kad beveik visi ES nariai yra ir NATO nariai ir jų žemėje stovi JAV kariuomenė – taigi jie yra JAV sąjungininkai, t.y. vasalai. Štai viskas ir susiveda – visos reformos eina iš Vašingtono. Kam tokios reformos reikalingos ir kam jos naudingos? Kodėl jos būtent tokios, o ne kitokios? Reformos didžiulę naudą duoda visų pirma JAV ir jų vasalui ES, nes sunaikinus gamybą visoje buvusioje socialistinėje Rytų Europoje ir buvusioje TSRS visoms Vakarų pramoninėms valstybėms, t.y. JAV ir jos vasalui ES, visas buvęs socialistinis lageris tapo eksporto rinka. Jie iš reformų laimėjo daug, nes dabar įsigijo didžiulę rinką savo prekių eksportui, ir neturi šioje rinkoje jokios konkurencijos.  Seniau dėl eksporto rinkų kariavo, grobė kolonijas ir taip kūrė savo prekėms rinkas. O dabar apsiėjo be karo – privertė įvykdyti reformas tokias kokių jiems reikėjo.
       Maždaug prieš penkiolika metų visi kas važinėjo į Vokietiją parvažiavę visada sakydavo, kad tos pačios prekės Vokietijoje markėmis kainuoja tiek pat kaip pas mus litais. O viena markė tuomet kainavo beveik tris litus. Kodėl taip pigiai, beveik tris kartus pigiau negu pas save, vakariečiai savo prekes pas mus pardavinėjo? Iš kur toks kapitalistų dosnumas? Taip buvo daroma, kad mūsų gamintojai negalėtų parduoti savo prekių ir bankrutuotų, nes vakarietiškos tokios pačios prekės buvo pardavinėjamos pigiau negu lietuviškų prekių savikaina (pavyzdžiui „Akmenės cementas“ negalėjo savo produkcijos parduoti nes cementą žymiai pigiau ir netgi pigiau nei Akmenės savikaina pardavinėjo „Skansen“). Tuomet mūsų politikai, visi be išimties, kalbėjo, kad lietuviai nemoka gaminti, nemoka dirbti, todėl ir prekės mūsų brangesnės už vakarietiškas. Bet juk prekės gaminamos iš tų pačių žaliavų ir pas mus ir Vakaruose. Mūsų darbininkai už tokį patį darbą gaudavo dešimtis kartų mažesnius atlyginimus, o vakariečių prekės vis tiek tris kartus pigesnės. O kaip yra dabar?  Dabar jau seniai visos gamyklos bankrutavusios, visa jų įranga parduota į metalo laužą, o patalpos paverstos vakarietiško šlamšto sandėliais ir parduotuvėmis. Tai dabar tos pačios vakarietiškos prekės pas mus kainuoja porą kartų brangiau negu Vakaruose. Kodėl taip yra? Todėl, kad pas mus nieko negamina ir mes dabar esame priversti viską pirkti iš vakariečių. Mes tapome vakariečių eksporto rinka. Reformos pasiekė tą, ką ir turėjo pasiekti. Akivaizdu, kad tada vakariečiai masiškai dempingavo. Dempingas (angliškai numetimas) yra ekonominė sąvoka. Dempingas aiškinamas taip – „tai prekių pardavimas užsienio rinkose mažesnėmis už vidaus rinkos kainas, mažesnėmis už gamybos kaštus. Užsienio rinkose dempinguojama visada siekiant sugriauti, sunaikinti vietos gamintojus, o juos sunaikinus įgyti tame krašte monopolį ir tada įgijus monopolį kainas padidinti kelis ar keliasdešimt kartų“. Va tuomet, užkėlus kainas, gaunamas milžiniškas pelnas. Dempingas yra apiplėšinėjimo būdas. Lordas Broghemas 18 amžiuje Anglijos parlamentui pasiūlė, kad pradedant prekių eksportą į kokią nors šalį pradžioje labai apsimokėtų prekių kainas nuleisti tiek, kad jos būtų mažesnės už tų prekių gamybos savikainą toje šalyje. O kad Anglijos gamintojai dėl tokios prekybos nenukentėtų ir jiems apsimokėtų gaminti pasiūlė, kad vyriausybė eksportuotojams nuostolius atlygintų. Taip atsirado dotacijos. Anglijos parlamentas pritarė Broghemo projektui ir Anglija pradėjo kituose kraštuose dempinguoti, t.y. plėšikauti. Kai JAV iškovojo nepriklausomybę, Anglija pradėjo masiškai dempinguoti JAV vidaus rinkoje. Kai JAV šitą pastebėjo ir pradėjo dempingą drausti, Anglija pradėjo organizuoti savo prekių kontrabandą į JAV. Prieidavo iki ginkluotų susidūrimų, bet JAV niekaip negalėjo įveikti Anglijos dempingo. JAV atsigavo ir nugalėjo Anglijos dempingą tik kai Europoje kilo Napoleono karai. Tuomet Anglija buvo ne juokais išsigandusi  ir visas jėgas skyrė karams Europoje. JAV per tą laiką spėjo susitvarkyti taip, kad po karo anglai jau neįstengė nei dempinguoti, nei kontrabandos įvežti į Ameriką. Tuomet prasidėjo didelis pramonės augimas Amerikoje. Anglai dempingavo ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje ir iš to susikrovė didžiulius turtus. Dabar šiais laikais dempingą naudoja visos pramoninės šalys prieš taip vadinamą trečiąjį pasaulį arba dar kitaip sakoma prieš besivystančias šalis. Vienu žodžiu prieš buvusias kolonijas. Prisiminkime eksporto dotacijas. Kai Lietuva tapo nepriklausoma ES dotavo visas eksportuojamas į Lietuvą prekes. Taigi, griuvus komunizmui Vakarų pramoninės šalys dempingą panaudojo ir prieš buvusias socialistines ir komunistines šalis. Prieš Lietuvą irgi. Kai Lietuvoje buvo sunaikinta gamyba, uždarytos ir sugriautos gamyklos, nereikalingi tapo ir darbininkai. Dėl to kilo masinis nedarbas ir skurdas. Žmonės priversti gelbėtis nuo bado mirties masiškai pradėjo važiuoti ieškotis pragyvenimo šaltinio į Vakarų Europos pramonines šalis. Emigracijos mastai tiesiog katastrofiški. Kas bus kai visas jaunimas išvažiuos, o seniai išmirs? Ne veltui jau dabar kai kas pranašauja, kad iki 2050-jų lietuvių neliks. Šitaip Lietuva nebuvo sugriauta, sunaikinta per jokius karus, o demokratai ir liberalai sugebėjo sugriauti ir be karo. Bet kodėl tokios reformos yra įmanomos įvykdyti? Kodėl vyriausybės (ne tik Lietuvos, bet ir visų buvusių socialistinių ir komunistinių šalių) leidžia tokiems dalykams vykti? Ar jie visi akli ir nieko nemato? Atsakymas į šiuos klausimus yra labai paprastas. Londono ekonomikos mokykla teigia, kad liberalios vyriausybės reikalingos ne Didžiajai Britanijai ir ne kitoms ES pramoninėms valstybėms ir ne JAV, o toms šalims, kurias pramoninės valstybės nori apiplėšti. D.Britanijoje, JAV ir kitose pramoninėse valstybėse vyriausybės yra stiprios – jų pareiga ir vienas pagrindinių rūpesčių yra rinkos reguliavimas. Pas juos nėra jokių laisvųjų rinkų – rinkos yra reguliuojamos, o už dempingą ir monopolio siekimą labai griežtai baudžiama. Neseniai Amerikoje „Mikrosoft“ kompanija už antimonopolinių įstatymų pažeidimą sumokėjo kelis milijardus dolerių baudą ir buvo priversta suskaidyti įmonę į kelias nepriklausomas dalis taip, kad tos dalys negalėtų turėti monopolio ar į jį pretenduoti. Dažnai girdime, kad JAV vyriausybė uždraudė savo šalies gamintojams pardavinėti savo gaminius vienai ar kitai šaliai, kad uždraudė savo šalies bankams skolinti pinigus kokios nors valstybės įmonėms ar piliečiams, kad uždraudė kokios nors šalies prekes pardavinėti Amerikoje. Už draudimų nepaisymą labai griežtai baudžiama. Kas tai yra? Ar tai „laisvoji rinka“? Ir aklas gali matyti, kad rinka Amerikoje yra griežtai vyriausybės reguliuojama. Taip pat yra ir Europos Sąjungoje. Londono ekonomikos mokykla teigia, kad D.Britanija ir kitos pramoninės valstybės žūt būt privalo besivystančiose ir kitose trečiojo pasaulio valstybėse į valdžią atvesti liberalias vyriausybes, kurias jie dar vadina minimaliomis vyriausybėmis. Liberalių ar minimalių vyriausybių pagrindinė užduotis yra nesikišti į ekonomiką, nebandyti reguliuoti rinkos. Jos privalo savo šalyje įvesti laisvąją rinką, t.y. į rinkos ir prekybos santykius visiškai nesikišti ir leisti vakariečiams dempinguoti, o po to leisti vakariečiams turėti visokiausius monopolius, kokių tik jie nori. Štai kodėl ponas M.Makfolas labai kategoriškai reikalauja, kad JAV vyriausybė bet kokiomis priemonėmis siektų liberalizuoti visų pasaulio valstybių vyriausybes ir, kad prieš nenorinčius liberalizuotis, naudotų karinę jėgą arba žudytų vyriausybių narius, politinius ir visuomenės veikėjus vien tik dėl to, kad jie nenori leisti, kad jų tėvynė būtų apiplėšta. Tai ir liberalizavo Rytų Europą. Ir visur išplatino skurdą.
       O Lietuvoje kuo toliau tuo liberalesnės vyriausybės stojasi prie valdžios vairo. Ekonomika rieda žemyn. Žmonės masiškai palieka tėvynę. Pasakysiu paprastą pavyzdį kaip dabar vykdomas dempingas prieš Lietuvą. Visoje Europos Sąjungoje žemdirbiai gauna išmokas už pasėlius. Žemdirbių pajamos susideda iš dviejų dalių – vieną dalį gauna pardavę produkciją, kita dalis yra ES mokamos išmokos už pasėlius. Lietuvos žemdirbiai gauna tris kartus mažesnes išmokas, o produkciją parduoda panašiomis ar mažesnėmis kainomis nei jų kolegos iš senosios ES (tos kuri buvo iki jai išsiplečiant į Rytų Europą). Lietuviai gauna mažesnes pajamas už tą patį darbą, tai ir naujos našios technikos nelabai įperka ir samdomiems darbininkams yra priversti  mokėti daug kartų mažesnius atlyginimus. Mūsų žemdirbiai gauna mažesnes pajamas, o produkciją visi ES nariai gali pardavinėti be jokių kliūčių visoje ES. Mūsų žemdirbiai pastatyti į žymiai blogesnes sąlygas. Atsilikimas garantuotas. O kodėl taip yra? Kodėl Lietuvos žemdirbiai pastatyti į tokias nelygias sąlygas? Todėl, kad tokią sutartį pasirašė Lietuvos vyriausybė, prezidentas ir ją patvirtino seimas. Tokia yra stojimo į ES sutartis – taip joje parašyta, kad lietuviai pinigų negaus. O kas tą sutartį skaitė? Tuo metu, kai vyriausybė ir prezidentas pasirašinėjo sutartį ir ją ratifikavo (patvirtino) seimas ji nebuvo išversta į lietuvių kalbą, buvo surašyta angliškai, o vyriausybės vadovas ir prezidentas anglų kalbos nemokėjo. Visą sutarties tekstą sudaro kelios dešimtys tūkstančių puslapių. Tokios apimties teksto išversti nebuvo laiko, o angliškai nemokėjo. Pasirašė neskaitę. Seimo nariai irgi už ją balsavo jos neskaitę. Balsavo taip todėl, kad taip reikia. Tai ko dabar norėti? Jei kas dabar pareikalautų sulyginti Lietuvos žemdirbiams mokamas išmokas su jų kolegų Vakaruose gaunamomis ir išlyginti ūkininkavimo sąlygas, vakariečiai iš karto pirštu durtų į sutartį ir sakytų – va patys taip pasirašėte, reikėjo tada sakyti. Turime – sutartyje įrašyta, kad vakariečiai turi teisę dempinguoti Lietuvos žemės ūkį. Štai ką reiškia liberalios (anot Londono ekonomikos mokyklos „minimalios“) vyriausybės. Liberalai (visų veislių) ir visi „laisvosios rinkos“, kurios Vakaruose nė su žiburiu nerasi, gynėjai ir propaguotojai klusniai vykdo ir pasirašinėja viską ko tik pareikalauja jų šeimininkai ir viršininkai iš Vašingtono ir Briuselio. Ne veltui juk jie parvažiavę iš Vakarų visada giriasi – „gavome namų užduočių“, „vykdome namų užduotis“. Tokias kalbas iš mūsų politikų esame girdėję šimtus kartų. Tokias kalbas transliuoja radijas televizija rašo laikraščiai. Mūsų politikai didžiuojasi, kad gauna namų užduotis, kad jas vykdo. Štai ir turime – užduotis įvykdė ir Lietuva tapo bedarbių šalimi.
       Iš kitos pusės žiūrint, viršininkas yra ne tas kas vaidina viršininką nors ir vadintųsi premjeru, prezidentu ar seimo dauguma, o viršininkas yra tas, kurio įsakymai vykdomi.
Taigi mūsiškiai tik vykdo namų užduotis, o jas jiems duoda Briuselis ir Vašingtonas. Kas yra viršininkas ir kas tarnas gerai matyti.
       Imkime Zoknių karinę aviacijos bazę. Šiaulių merija ir verslininkai daug kartų mėgino joje įrengti „laisvąją ekonomikos zoną“, krovininės aviacijos oro uostą ir dar įvairių projektų siūlė, tačiau nė viena vyriausybė neleido šiauliečiams ničnieko daryti, o kai „įstojome“ į NATO vyriausybė skyrė pinigų, suremontavo apgriuvusią bazę, įrengė viską ko reikalavo NATO ir atidavė nemokamai naudotis. Visi NATO nariai yra JAV vasalai, taigi faktiškai Zoknių aviacijos bazę nemokamai naudotis gavo JAV, t.y. taip, kaip ir sako Č.Frimenas. Bazė buvo reikalinga Amerikai, todėl visos vyriausybės neleido šiauliečiams ką nors joje daryti, o paskui, kai atėjo laikas, mūsų vyriausybė už mūsų pinigus suremontavo, įrengė ir atidavė nemokamai naudotis ir dabar dar ją išlaiko. Kodėl taip vyriausybės darė ir daro? Jos vykdė ir vykdo namų užduotis. Jei Amerikai prireiks, tai iš Zoknių kils lėktuvai ir skris bombarduoti kurį nors mūsų kaimyną. Kaimynai gali smogti atgal. Amerikos gal ir nepasieks kaimynų atsakas, o už ką žus lietuviai? Tai va toks yra NATO saugumas.
       Va dabar TVF (suprask Vašingtonas) reikalauja, kad Lietuvoje būtų privatizuojamos komunalinės įmonės, t.y. vandentiekis, šilumos ūkis, šiukšlių išvežimas ir kitos. Kokios bus pasekmės?  Pasekmės aiškios – kai Vilniuje A.Zuokas privatizavo šilumos ūkį, šiluma vilniečiams pabrango 2-3 kartus. Dabar už šildymą mokame brangiau nei mūsų šiaurės kaimynai švedai ir suomiai, nors pas juos žiemos šaltesnės. Švedai ir suomiai neprivatizuoja šilumos ūkio. Jį pas juos valdo savivaldybės. Privatizuos vandentiekį – bus ir su vandeniu tas pats. Ar išsimokėsime, kai visą komunalinį ūkį perims privatininkai?
       Dabar didelę dalį Lietuvos biudžeto sudaro ES pagalba ir sanglaudos fondo duodami pinigai. Ir tai biudžete labai trūksta pinigų, todėl didinami mokesčiai. Valdžios atstovai giriasi, kad ES mums labai padeda, duoda daug pinigų. Aišku sugriovė ūkį tai dabar duoda daug pinigų, kad valdininkai turėtų iš ko sau atlyginimus susimokėti ir nesistengtų ūkio kurti ir žmones įdarbinti. O kas bus kai pinigų neduos? O taip gali atsitikti. Tada mūsų liberali-minimali valdžia klaupsis ant kelių prieš Briuselį ir vykdys kiekvieną jo užgaidą. Ir aklas gali matyti – visas valdymas eina per pinigus. Briuselis duoda pinigų ir taip nusiperka visą mūsų vyriausybę ir prezidentą, ir seimą. Visi nupirkti. Jie turi pinigų, yra viskuo patenkinti, o liaudis tegu eina po velnių. Ji reikalinga tik tam, kad per rinkimus pabalsuotų už jų partijas. Ar yra iš ko rinktis? Kol kas visos partijos kiek jų buvo pasirodo yra nupirktos. Mes savo kailiu esame patyrę komunizmą. O dabar mums kailį lupa liberalizmas. Ar ištversime?

       Tai sąjungininkai jie (Briuselis ir Vašingtonas) mums ar ne sąjungininkai? Kartoju – dar nė karto per jokius karus Lietuva nebuvo taip sugriauta, sunaikinta kaip kad dabar sugriovė mūsų šalį Briuselio ir Vašingtono mums primestos reformos. Stalinas trėmė lietuvius į Sibirą, bet nors ir labai žiauriai elgėsi, ištrėmė daug mažiau žmonių negu dabar išvijo iš Lietuvos mums primestų reformų vykdymas. Tai ar po to, kai mūsų tariami sąjungininkai taip pasidarbavo Lietuvoje, mes ir toliau juos dar vadinsime sąjungininkais?

       Didžiausia kova pasaulyje šiais laikais vyksta ekonomikoje. Senosios pramoninės valstybės iš visų jėgų stengiasi buvusioms kolonijoms ir kitiems pramoninės gamybos neturintiems kraštams neleisti sukurti pramonės, nes gamyba sukuria viską ko žmonėms reikia, kad jie gerai, turtingai ir laisvai gyventų. Senosios pramoninės šalys nori išlaikyti gamybos monopolį. Dėl to jos veikia vieningai. Prieš dvidešimt metų Lietuva buvo pramoninė valstybė. Dabar, įvykdžius reformas, pramonės beveik neliko. Jau dvidešimt metų kai pagrindinį mūšį mes kasdien pralaimime. Įmonės vis užsidarinėja ir užsidarinėja. Darbininkai į užsienį važiuoja ir važiuoja.  Šitoje kovoje išgyvens tik tie, kas sugebės susikurti pramonę, visi kiti anksčiau ar vėliau bus sunaikinti arba taps juodadarbiais pramoninėse šalyse. Kito kelio nėra.

Tokį straipsnį skaičiau per paskaitą 2010 metais. Dabar šiek tiek papildysiu. Ponas M.Makfolas dabar yra JAV ambasadorius Rusijoje. Jis yra „Laisvės doktrinos“ bendraautorius, o pati doktrina yra JAV demokratų partijos politinė programa. Dabar JAV valdo demokratai ir jų prezidentas Brakas Huseinas Obama (Barack Hussein Obama II); prezidento tėvas Barack Hussein Obama I buvo afrikietis iš Kenijos „luo“ genties, šamano sūnus; mokslus baigė Amerikoje ir dirbo Kenijos vyriausybėje. Tiesą sakant ir respublikonų partijos programa nedaug skiriasi nuo demokratų, bet ji vis tiek mažiau banditinė nei demokratų. Ar reikia geresnio įrodymo iš kur eina liberalizmas ir jo nešamos nelaimės?

Liberalizmas nori sunaikinti visas pasaulio tautas ir valstybes, o visus žmones paversti vergais-biorobotais. Vargu ar jie sugebės visą pasaulį liberalizuoti ir sudemokratinti, bet tie, kas bus liberalizuotas ir sudemokratintas, bus sunaikinti. Išliks tik tie kas nugalės liberalizmą ir demokratiją.
Mes turime žinoti kas yra mūsų tautos priešai ir naikintojai, todėl aš ir rašau. Tiesą sakant liberalizmas yra daug bjauresnis ir pavojingesnis už komunizmą. Bėgome nuo vilko ir užbėgome ant meškos. Laikas suprasti tikrąją padėtį.
Ką galime padaryti? Pirmiausia reikia gelbėti vaikus. Išvyti iš švietimo sistemos visų veislių liberalus ir panaikinti visas jų padarytas reformas. Iš visų įstatymų ir kodeksų išmesti „žmogaus teises“ ir „vaikų teises“ ir panaikinti visas „žmogaus teisių“ ir „vaikų teisių“ gynimo organizacijas, nes jos yra banditinės-teroristinės organizacijos (jos visos yra antikonstitucinės – skaityk 2 puslapį 1-5 punktai). Antra – atkurti pramonę, kad jaunimas turėtų darbą ir uždarbį. Trečia – atkurti teisingumą ir teisingą mokėjimą už darbą. Dabar tie kas gyvena iš atlyginimo valstybei sumoka apie 80%  uždirbamų pinigų (darbininko mokesčiai valstybei plius darbdavio mokestis už samdytą darbininką plius PVM plius akcizai — visus tuos mokesčius darbininkas turi uždirbti, o gavėjas yra valstybė), o pavyzdžiui JAV darbininkų visa mokesčių našta yra 35 % darbininko uždarbio. Kad būtų surenkami pinigai į biudžetą, apmokestinti turtuolius – jie dabar nuo visokių dividendų ir akcijų mokesčių valstybei praktiškai nemoka. Ketvirta – visų veislių liberalines organizacijas ir partijas paskelbti nusikalstamomis ir likviduoti, o už liberalizmo propagavimą įvesti baudžiamąją atsakomybę, arba atimti pilietybę ir išvyti iš Lietuvos – tegu čiuožia liberalizuoti ES-o ir ten pederastintis.
Dvidešimt metų Lietuvą valdo landsbergiečiai (TS-LKD ir visokie liberalai) ir brazauskininkai (socialdemokratai). Ir vieni ir kiti liberalizavo ir toliau liberalizuoja visus įstatymų kodeksus, o švietimo srityje visas švietimo įstaigas ir mokyklas pamažu visi sutartinai verčia vaikų gadinimo įstaigomis. Todėl visi jie yra liberalai. Neturi reikšmės kaip jie savo partijas vadina – apie juos reikia spręsti iš jų darbų.
Pranas Valickas    2012 spalio 20
Literatūra:
1. Манифест 2000: Призыв к новому планетарному гуманизму // Здравый смысл, №13, 1999. – С. 2 – 36.
2. Кувакин В.А. Твой рай и ад. Человечность и бесчеловечность человека (Философия, психология и стиль мышления гуманизма) – СПб. – М., – 1998.
3. Гуманистический Манифест I // Здравый смысл, №1, 1996. – С. 23 – 25.
4. Гуманистический Манифест II // Здравый смысл, №3, 1997. – С. 25 – 35.
5. Организации и журналы современного гуманизма // Там же, №1, 1966. – С. 56 – 61.
6. Декларация секулярного гуманизма // Там же, №7, 1998. – С. 25 – 33.
7. Кругляков Э.П. Что же с нами происходит? – Изд-во СО РАН, Новосибирск, 1998.
8. Александров Е.Б., Гинзбург В.Л. О лженауке и ее пропагандистах // Вестник РАН, 69, № 3, 199 (1999).
9. Проблемы борьбы с лженаукой. Обсуждение на Президиуме РАН // Вестник РАН 69, № 10, 879 (1999).
10. Гинзбург В.Л. Разум и вера // Вестник РАН 69, № 6, 546 (1999). Статья также перепечатана в журнале “Здравый смысл” №13, 1999.
www.dokumentika.org/evgenika/gotovyaschiysya-zakon-otbere-t-detey-u-roditeley   Александр Разумовский, Координатор движения «Народный Собор»
http://www.rus-obr.ru/discuss/1630
„Vladimiro Chomiakovo pranešimas“; «Tautos soboras» Из выступления Владимира Хомякова “Народный собор”
“Humanizmo manifestą -2000” skelbė: Copyright © 1999 by International Academy of Humanism, PO Box 664, Amherst NY 14226-0664, USA
www.NEWSru.com :: В мире 16 октября 2012 г) straipsnis „Suomijos teismas atsisakė gražinti vaikus rusei Zagorodnajai, o vaikų globos tarnybos papasakojo apie rusų bukumą“:
Дмитрий Неведимов “Религия Денег”, Библиотека Альдебаран: http://lib.aldebaran.ru
www.perevodika.ru/articles/16504.html
www.perevodika.ru/articles/16496.html
www.NEWSru.com  straipsnis „Религия и общество“ 2012 spalio 3d.
www.NEWSru.com 2010 rugpjūčio 1 dieną straipsnis „В Польше родителям запретили шлепать детей. Иначе ребенка могут забрать“