Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius
Pareiškėja: Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė 2022-03-25 Vilnius
atstovas koordinatorius Zigmas Vaišvila, el.p. zigmas.vaisvila@lrs.lt, 8-69875070
Atsakovė: LR Vyriausioji rinkimų komisija, k. 188607150, Gynėjų g. 8, 01109 Vilnius, rinkim@vrk.lt
Trečiasis asmuo:
VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, k. 124241078, S. Konarskio g. 49, 03123 Vilnius, lrt@lrt.lt
S K U N D AS dėl LR VRK 2022-03-24 sprendimo Nr. 2-161(2.6)’
Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė (toliau – Grupė), įregistruota 2021-06-29 LR VRK sprendimu Nr.Sp-170 (priedas 1), gavo LR VRK 2022-03-24 atsakymą Nr.2-161(2.6) (priedas 2), kuriuo atsisakyta tenkinti Grupės 2022-03-17 prašymą (priedas 3) dėl papildomo LRT eterio suteikimo dėl Lietuvos Respublikoje įvestos nepaprastosios padėties, kuri tęsis iki 2022-04-20 d., t.y. iki paskutinės piliečių referendumo iniciatyvos, įregistruotos 2021-06-29 LR VRK sprendimu Nr.Sp-169, dienos, masiškai skleidžiamos informacijos, kad šios piliečių referendumo iniciatyvos tariamai negalima vykdyti, dėl atsiradusios nežinios, parašus renkančių asmenų gąsdinimo, kad šios referendumo iniciatyvos remti piliečių parašais nebegalima. 2022-02-28 LR VRK raštu Nr. 2-108(7.9) (priedas 4) pareikalauta, kad mes pasiaiškintume net dėl mūsų neužsakytos žiniasklaidos paskelbtos informacijos apie šią piliečių referendumo iniciatyvą, nepaprastosios padėties pretekstu ribojamas informacijos skleidimas didelėje dalyje žiniasklaidos, bandoma ją net uždaryti, nepaaiškinant to priežasčių, LRT informacijos apie šios referendumo iniciatyvos vykdymą nepaprastosios padėties metu neskelbia, todėl Pareiškėja neteko galimybės paskelbti labai svarbią informaciją, kad ši referendumo iniciatyva tęsiama.
Dėl šios išskirtinės situacijos Pareiškėja prašė Atsakovės skubiai priimti LR VRK sprendimą dėl papildomo LRT eterio suteikimo šiai referendumo iniciatyvos situacijai paaiškinti Lietuvos piliečiams nepaprastosios padėties metu – 0,5 val. LRT Televizijos eterio ir du kartus po 15 min. LRT Radijo eterio.
Atsisakymą priimti prašomą sprendimą dėl papildomo LRTeterio VRK grindžia tuo, kad iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusio Referendumo įstatymo 19 str. 1 dalyje buvo numatyta, kad: „Pirmoji valanda visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti turi būti skiriama piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu. “, kad Pareiškėja jau buvo gavusi LRT eterį iniciatyvos pristatymui VRK 2021-09-16 sprendimu Nr.Sp-226, priimtu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2021-09-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. R-12-520/2021, ir VRK 2022-01-27 sprendimu Nr.Sp-8, priimtu pagal LVAT 2022-01-20 sprendimą administracinėje byloje R-4-415/2022. Atsakovo nuomone, papildomas prašymas dėl LRT eterio suteikimo neturi teisinio pagrindo, kadangi Grupės organizuojama iniciatyva jau buvo pristatyta. Nepaprastosios padėties situacija nekeičia Grupės organizuojamos iniciatyvos teisinio statuso, o piliečių parašai yra renkami ne dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvos Respublikoje.
Nesutikdami su šiuo LR VRK sprendimu, teikiame dėl jo skundą.
Skundas teikiamas per nustatytas 5 dienas pagal analogiją su paskutiniosios galiojusios redakcijos Referendumo įstatymo 30 str. 2 d. ir 4 d., taip pat ABTĮ 21 str. 1 d. 3 p., 23-25 str., 29 str. 2 d. pagrindais.
Skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 36 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).
SKUNDO ARGUMENTAI
1. Įstatymo leidėjui iki 2021-07-01 neįvykdžius 2020-07-30 LR Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. KT135-N11/2020, nustojo galioti 2018-12-20 redakcijos LR referendumo įstatymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-07-14 sprendimu, tiesiogiai taikant Konstitucijos reikalavimus ir įstatymo analogiją, administracinėje byloje Nr.R-11-552/2021 buvo panaikintas 2021-07-01 LR VRK sprendimas Nr.Sp-172 ir Atsakovė įpareigota išduoti Pareiškėjai šios referendumo iniciatyvos rėmimo piliečių parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą pasirašymui už šią iniciatyvą elektroniniu būdu. Teismas šių parašų rinkimui nustatė 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo parašų rinkimo lapų, įskaitant ir prieigos pasirašymui elektroniniu būdu suteikimo, dienos. 2021-10-20 nutartimi byloje Nr.R-14-1062/2021 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija paliko galioti byloje Nr.R-11-552/2021 priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-07-14 sprendimą. 2022-01-20 sprendimu adm. byloje Nr.R-4-415/2022 LVAT pratęsė referendumo iniciatyvos vykdymą iki 2022-04-20 d.
2. Teismai nurodytose bylose nustatė šias aplinkybes ir šį teisės reglamentavimą šiai susiklosčiusiai situacijai, kas įtakoja ir ginčą pagal šį skundą:
2.1 2021-06-29 LR VRK sprendimas Nr.Sp-170 buvo priimtas, galiojant nurodytos redakcijos LR referendumo įstatymui, tačiau LR VRK sprendimu Nr.Sp-172 Atsakovei atsisakius vykdyti šią referendumo iniciatyvą, buvo sukelti teisiniai padariniai – neįgyvendinti Pareiškėjos teisiniai lūkesčiai ir konstitucinės teisės. Susidariusi teisės spraga yra šalintina teisinio reguliavimo neapibrėžtis, kurią šalinti poreikis yra, o teismas turi teisę ir pareigą tai daryti. Teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia, Konstituciją – aukščiausiąją teisę (žr. Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendimą). Pagal LR Konstitucijos 6 str. Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas, ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti, remdamasis Konstitucija. Administracinės bylos Nr.R-11-552/2021 teisėjų kolegijos nuomone, nevykdant iš Konstitucijos kylančios teismo pareigos ginti Pareišėjos konstitucinę teisę į referendumo iniciatyvą, būtų pažeistos Konstitucijos 9 str. ir principai, garantuojantys piliečių teisę atlikti teisėkūros procedūras, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą taptų fiktyvi.
2.2 2021-10-20 nutartimi byloje Nr.R-14-1062/2021 LVAT konstatavo, kad nuo 2002-06-04 iki 2021-07-01 šios bylos ginčui aktualus teisinis referendumo reguliavimas iš esmės nekito, o nuo 1989-11-03 Lietuvoje susiklostė referendumo teisės tradicija, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą galioja apie trisdešimt metų, kad dėl pirminių referendumo organizavimo stadijos veiksmų susiformavo nuosekli teisinio reguliavimo tradicija.
2.3 LVAT 2021-07-14 sprendime (žr. sprendimo 28 punktą) nurodyta, kad teismas išvadas darė, sekdamas teisės tradicija, o įvertinus kai kurias LR referendumo jstatymo nuostatas, LR vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nurodytus uždavinius (organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais) bei padaryto apibendrinimo (kad Lietuvos Respublikos įstatymuose, užtikrinant, kad rinkimų teisę turintys piliečiai galėtų realizuoti Konstitucijoje įtvirtintą iniciatyvą referendumui paskelbti, yra įtvirtinta taisyklė, kad VRK per konkretų terminą išduoda iniciatoriams parašų rinkimo lapus bei sukuria prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaro galimybę jame pasirašyti; parašams surinkti yra nustatomas tam tikras terminas) matyti, kad pagrįstai buvo remtasi būtent teisinio reguliavimo tradicija.
2.4 2021-10-20 nutartimi byloje Nr.R-14-1062/2021 išplėstinė teisėjų kolegija papildomai nurodė ir tai, kad LR vyriausiosios rinkimų komisijos istatyme (2021-04-30 redakcija) nustatyti ne tik VRK uždaviniai organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais (3 str. 1 d. 1-2 p.), ir spręsti referendumo vykdymo metu techninius klausimus. Pagal LR vyriausiosios rinkimų komisijos jstatymą VRK yra Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (2 str. 1 d.). Nurodyto įstatymo 3 str. ,,Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai ir įgaliojimai” nustatyta, kad VRK, įgyvendindama nurodytus uždavinius (be kita ko, organizuoti ir vykdyti referendumus; užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais) nustato rinkimų bei referendumo biuletenių, kitų rinkimuose bei referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką (3 str. 2 d. 6 p.). Vykdydama referendumus arba kai realizuojama piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, VRK, be kita ko, registruoja LR piliečių iniciatyvinę grupę referendumui surengti, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus; registruoja LR piliečių iniciatyvinę grupę dėl siūlymo Seimui priimti, pakeisti ar papildyti Konstituciją ar kitą įstatymą, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus, teikia Seimui išvadą, kad piliečių parašai surinkti pagal įstatymų reikalavimus (3 str. 6 d. 1, 3 p.). VRK narys turi teisę tikrinti, ar laikomasi rinkimų, Referendumo bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų ir referendumo organizavimą ir vykdymą, reikalavimų (16 str. 1 d. 5 p.). Šios nuostatos įsigaliojo 2002-08-01 ir galioja šiuo metu. VRK, kaip rinkimus organizuojanti institucija (žr. 1992-07-07 LR įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio jstatymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios institucijos pavadinimo pakeitimo” Nr.1-2719 701 str.), buvo patvirtinta LR Aukščiausiosios Tarybos 1992-07-23 nutarimu Nr.1-2796 ,,Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos” (įsigaliojo 1992-07-31).
3. 2022-01-20 sprendimu adm. byloje Nr.R-4-415/2022 LVAT pratęsė referendumo iniciatyvos vykdymą iki 2022-04-20 d. dėl to, kad po 2021-07-14 LVAT sprendimo priėmimo adm. byloje Nr.R-11-552/2021 atnaujinus nurodytos bylos nagrinėjimą, iki 2021-10-20 LVAT nutarties priėmimo, kuria buvo paliktas nepakeistas 2021-07-14 LVAT sprendimas adm. byloje Nr.R-11-552/2021, Lietuvos piliečiai buvo teisiniame neaiškume dėl šios referendumo iniciatyvos. Dėl šios priežasties šiuo LVAT sprendimu buvo skirtas ir papildomas LRT eterio laikas.
Todėl Atsakovo atsisakymas, vadovaujantis negaliojančiu LR referendumo įstatymu, suteikti Pareiškėjai papildomą LRT eterį ne šios referendumo iniciatyvos pristatymui, bet paaiškinimui dėl šios iniciatyvos vykdymo yra nelogiškas, neatitinka teisingumo ir protingumo principus, visų pirma, dėl to, kad LRT eterio laiko Pareiškėja prašo ne dėl iniciatyvos pristatymo, bet dėl LR Konstitucijos 144 str. pagrindu nustatytos nepaprastosios padėties įvedimo, kai Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Todėl nepaprastoji padėtis, lyginant ją su teisinio neaiškumo klausimo klausimu, nagrinėtu adm. byloje Nr.R-4-415/2022, yra ne mažiau svarbi priežastis dėl trukdžių šios referendumo iniciatyvos vykdymui ir būtino šios situacijos išaiškinimo piliečiams. LR Konstiticijos 145 str. nustato, kad įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. Tai iš esmės ir padaryta 2022-03-10 LR Seimo nutarimu XIV-932 dėl nepaprastosios padėties įvedimo (pratęsimo). Be to, LR Konstitucijos 147 str. 2 d. nustato, kad nepaprastosios padėties metu Konstitucija negali būti taisoma. O ši referendumo iniciatyva yra dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių keitimo, t.y. referendumas negalėtų vykti, kol yra nepaprastoji padėtis. Visa tai būtina išaiškinti piliečiams LRT eteryje, nes kitų priemonių faktiškai neliko, kartkartėmis dar veikianti žiniasklaida, bijodama būti uždaryta, nebeskelbia informacijos apie šią referendumo iniciatyvą ir jos vykdymą ar nevykdymą nepaprastosios padėties metu.
4. Jau 2022-02-24 Respublikos Prezidento dekretu N.1K-872 nustatyta, kad nepaprastosioms priemonėms įgyvendinti pasitelkti Lietuvos kariuomenės kariai nepaprastosios padėties laikotarpiui turi LR karinės jėgos naudojimo statuto 13 str. 2 dalyje nustatytas teises. 2022-03-10 LR Seimo nutarimu XIV-932 nurodytas nepaprastosios padėties įvedimo priežasčių rimtumas ir pagrįstumas:
4.1 2022-02-24 pradėta vykdyti atvira Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
4.2 Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę.
4.3 Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika vykdo agresyvią politiką prieš savo šalies gyventojus, dėl kurios ypač didėja šių šalių gyventojų pasitraukimo iš šių šalių tikimybė.
4.4 2022-02-24 rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ Seimas konstatavo, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingai neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir NATO, ypač rytinių jų narių, bet ir visos Europos saugumui.
4.5 Tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką.
4.6 Rusijos karių sutelkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje ir didėjanti rizika, kad Baltarusijos režimas aktyviau ims naudoti migrantus kaip hibridinės agresijos prieš Lietuvos Respubliką formą.
4.7 Tokia situacija kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
4.8 Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ji nuo minėto LR Seimo sprendimo stipriai padidėjo ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimų ir nenustačius nepaprastųjų priemonių.
5. Atsakovės atsisakymas yra neatsakingas, neįvertinantis esminių 2022-03-10 LR Seimo nutarimu XIV-932 (toliau–Nutarimas) įvedimo (pratęsimo) nepaprastosios padėties įvedimo priežasčių ir priemonių:
5.1 Nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinių pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, taip pat grasina NATO, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų kyla grėsmė visuomenės rimčiai, kurios neįmanoma pašalinti nepanaudojus LR Konstitucijoje ir LR nepaprastosios padėties įstatyme numatyto naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis proporcingo apribojimo ir netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių.
5.2 Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame nutarime nustatytus naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir nepaprastąsias priemones bei priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai.
6. Nepaprastosios padėties metu nustatomi šie naudojimosi Konstitucijos 25 ir 36 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje:
6.1 Draudimas fotografuoti, filmuoti, kitais būdais fiksuoti ir (ar) rinkti informaciją vietoje apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą, išskyrus atvejus, kai tai atlieka šių objektų apsaugą užtikrinantys subjektai arba gautas jų leidimas. Iniciatyvą vykdantys asmenys nėra valstybės supažindinti su nacionaliniam saugumui svarbiais objektais, nes tai yra valstybės paslaptis. Prieš parašų rinkėjus nuolat vykdomos įvairios provokacijos, dėl ko jie priversti filmuoti provokacijas vykdančius asmenis ir jų veiksmus. Tai trukdo rinkti parašus, nors formaliai tai neapribota.
6.2 Nors Nutarimu uždrausta retransliuoti ir (ar) platinti internete Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, tačiau Interneto žiniasklaidos asociacija, viešai pasmerkusi žiniasklaidos cenzūravimą, atjungė galimybę skaitytojams komentuoti jų skelbiamus straipsnius (https://www.delfi.lt/m360/medijos/lietuvos-interneto-ziniasklaida-smerkia-rusijos-bandymus-uztildyti-ziniasklaida.d?id=89565777), bet ir kreipėsi į valdžios institucijas dėl konkuruojančios žiniasklaidos, net www.respublika.lt uždarymo (https://laisvaslaikrastis.lt/delfi-lt-lrytas-lt-15min-lt-ragina-valdzia-uzdaryti-ju-konkurentus/). Viešai žinoma informacija, kad to pasekoje AB „Lietuvos paštas“ ir didieji prekybiniai centrai IKI, RIMI, MAXIMA, Norfa nutraukė laikraščių „Respublika“, „Vakaro žinios“, „Karštas komentaras“, „Laisvas laikraštis“ platinimą (https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1629679/lietuvos-pastas-stabdo-prekyba-laikrasciais-respublika-ir-vakaro-zinios; https://www.post.lt/lt/apie-mus/naujienos/stabdome-prekyba-respublikos-leidiniais), interneto portalai, niekaip nesusiejus su Nutarime įvardintomis priežastimis, buvo atjunginėjami ir yra atjunginėjami įstatymo nenustatyta tvarka. Tokiu būdu liko veikiančios tik interneto svetainės, kurios neskelbė ir neskelbia informacijos apie šią referendumo iniciatyvą. LRT eteris pareiškėjai buvo suteiktas tik vykdant LVAT sprendimus adm. bylose Nr.R-12-520/2021 ir Nr.R-4-415/2022.
Įvedus nepaprastąją padėtį 2022-02-28 LR VRK raštu Nr. 2-108(7.9) (priedas 4) pareikalauta, kad Pareiškėja pasiaiškintų dėl žiniasklaidos, kurios iniciatyva dar buvo skelbiama šiokia tokia informacija apie šią referendumo iniciatyvą. Tokie Atsakovo veiksmai verčia žiniasklaidos priemones, kurios dar šiek tiek skelbė informaciją apie šią referendumo iniciatyvą, atsisakyti tai daryti.
6.3 Nutarimu Seimas apribojo LR visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose nurodytos informacijos, susijusios su aplinkybėmis, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis, skleidimas. Šis ribojimas įgyvendinamas teismui per 72 valandas priimant sprendimą pagal žurnalistų etikos inspektoriaus ar Lietuvos policijos prašymą mutatis mutandis taikant Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Iki teismo sprendimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms Lietuvos policija ar žurnalistų etikos inspektorius gali duoti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokias platinimo paslaugas teikiantiems subjektams – privalomus nurodymus sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą; ilgiau kaip 72 valandoms šie nurodymai duodami teismo sprendime.
Ši nepaprastosios padėties priemonė verčia žiniasklaidą atsisakyti skelbti bet kokią informaciją apie šią referendumo iniciatyvą, nes didžiojoje Lietuvos žiniasklaidoje skelbiama žinomai melaginga informacija, kad šią referendumo iniciatyvą tariamai inicijavo grėsmė Lietuvos nacinaliniam saugumui – Rusijos Federacija. Pareiškėjos prašymų paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą didžioji Lietuvos žiniasklaida neskelbia, o LVAT 2022-02-18 sprendimu adm. byloje Nr.R-7-968/2022 nustatė, kad šioje piliečių referendumo inicijavimo stadijoje, t.y. dar nevykstant referendumui, netaikytinas reikalavimas, kad VRK įpareigotų žiniasklaidos priemonę, paskelbusią tikrovės neatitinkančią informaciją apie Pareiškėją ir jos narius kompromituojančią informaciją, paskelbti paneigimą.
Pareiškėjai nebelieka jokių galimybių nepaprastosios padėties metu viešai paskelbti savo numonę.
6.4 Nutarimu Seimas uždraudė asmenims organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis. Didžiojoje žiniasklaidoje dominuojant tikrovės neatitinkančiai ir jkiais argumentais nepagrįstai žinomai melagingai nuomonei, kad ši referendumo iniciatyva inicijuota Rusijos, ir neturint jokis galimybės tje pačioje žiniasklaidoje paskelbti Pareiškėjos nuomonę, nepaprastosios padėties metu faktiškai neįmanoma vykdyti referendumo iniciatyvos. Pateikiame ypač ryškų tokios faktais nepagrįstos ir žinomai melagingos informacijos apie šią referendumo iniciatyvą skelbiamo pavyzdį, įvedus nepaprastąją padėtį (https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipedoje-rusijai-lojalus-veikejai-parasu-del-referendumo-neberinko-1067280; https://www.facebook.com/indre.makaraityte/posts/10159660528014356 ; https://www.youtube.com/watch?v=uRSU90LttVs&ab_channel=VygantasKelertas; https://musutv.lt/2022/02/03/tarpiniai-referendumo-rezultatai-ir-krachas/ ; https://www.youtube.com/watch?v=eeXNKRuc7TY&ab_channel=LDiena%E2%80%A2Lietuvosnaujienos).
6.5 Seimo Nutarimu taikomos šios nepaprastosios priemonės, nurodytos Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnyje, priemonės, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą, pasitelkiant ir Lietuvos kariuomenę, suteikiant jai LR karinės jėgos naudojimo statuto 13 str. 2 dalyje nustatytas teises.
6.6 Viešai žinoma ir informacija, kad nepaprastosios padėties metu į Lietuvą atvyksta labai daug Ukrainos piliečių, kurių apgyvendinimu raginami pasirūpinti irLietuvos piliečiai. Tai – jau masinis reiškinys, kurio metu Lietuvos piliečiams valstybės iškelti nepaprastosios padėties įgyvendinimo užduotys, dėl ko referendumo iniciatyva tapo faktiškai nevykdoma. Tai patvirtina ir pasirašymo už šią referendumo iniciatyvą elektroniniu būdu rezultatai.
7. 2022-01-20 sprendimu adm. byloje Nr.R-4-415/2022 LVAT pratęsus šios referendumo iniciatyvos vykdymą iki 2022-04-20 d., LRT, kaip visuoemeninis transliuotojas, pats nepranešė apie tai, kol kas negavome ir LRT atsakymo į Pareiškėjos 2022-03-17 prašymą (priedas 5).
8. Atsižvelgiant į teismų nustatytas ir šiame skunde išdėstytas aplinkybes, referendumo iniciatyva, pradėta 2021-06-29 VRK sprendimu Nr.Sp-170, priimtu remiantis jo priėmimo metu galiojusios LR referendumo įstatymo redakcijos nuostatomis, tęsiama išimtinai tik po to, kai teismas priima atitinkamus sprendimus, tenkinant Pareiškėjos skundus dėl Atsakovės sprendimų ar neveikimo. Todėl toks Atsakovės elgesys pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neatitinka gero administravimo principo. LVAT 2021-07-14 sprendimu administracinėje byloje Nr.R-11-552/2021 ir 2021-09-09 sprendimu administracinėje byloje Nr.R-12-520/2021 atkreipė dėmesį į tai, kad VRK yra vienintelė institucija valstybėje, atsakinga už referendumo iniciatyvų įgyvendinimą ir veikianti pagal specialųjį įstatymą, negalinti neveikti šioje situacijoje. Pagal LR Konstitucijos 5 str. 2 ir 3 d. valdžios galias riboja Konstitucija, ir valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o pagal LR Konstitucijos 29 str. 1 d. – Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog „<…> viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų“.
LR VRK 2022-03-24 sprendimas Nr.2-161(2.6) yra ne tik nepagrįstas, bet ir pažeidžia, nepagrįstai riboja Pareiškėjos konstitucinę teisę į tinkamą referendumo iniciatyvos vykdymą.
9. Iki šiol neatšaukti LR Vyrausybės nustatyti piliečių teisių suvaržymai ir apribojimai dėl COVID-19 ligos taip pat labai apribojo Pareiškėjos galimybes vykdyti šią politinę kampaniją – agituoti ir rinkti parašus, organizuoti renginius, susitikti su žmonėmis, diskutuoti. Tai – viešai žinomos aplinkybės. Todėl tai taip pat pagrindžia Pareiškėjos prašymą dėl papildomo LRT eterio suteikimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir nurodytus pagrindus, prašome teismo:
1. Panaikinti LR VRK 2022-03-24 sprendimą Nr.2-161(2.6).
2. Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją priimti sprendimą dėl papildomo LRT Televizijos ir LRT Radijo laiko suteikimo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės vykdomai veiklai pristatyti nepaprastosios padėties sąlygomis – 0,5 val. LRT Televizijos eterio ir du kartus po 15 min. LRT Radijo eterio.
3. Skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Priedai:
1. 2021-06-29 LR VRK sprendimas Nr.Sp-170
2. 2022-03-24 LR VRK sprendimas Nr.2-161(2.6)
3. 2022-03-17 Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymas LR VRK
4. 2022-02-28 LR VRK raštas Nr. 2-108(7.9)
5. 2022-03-17 Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymas LRT
6. skundo 2 egz. su priedais egz.
Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės dėl privalomojo referendumo dėl referendumo iniciatyvos, patvirtintos 2021-06-29 LR VRK sprendimu Nr.Sp-170, koordinatorius Zigmas Vaišvila
LIETUVOS VYRIAUSIAJAM ADMINISTRACINIAM TEISMUI
Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius
Pareiškėja: Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė 2022-03-25 Vilnius
atstovas koordinatorius Zigmas Vaišvila, el.p. zigmas.vaisvila@lrs.lt, 8-69875070
Atsakovė: LR Vyriausioji rinkimų komisija, k. 188607150, Gynėjų g. 8, 01109 Vilnius, rinkim@vrk.lt
Trečiasis asmuo:
VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, k. 124241078, S. Konarskio g. 49, 03123 Vilnius, lrt@lrt.lt
S K U N D AS dėl LR VRK 2022-03-24 sprendimo Nr. 2-161(2.6)
Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė (toliau – Grupė), įregistruota 2021-06-29 LR VRK sprendimu Nr.Sp-170 (priedas 1), gavo LR VRK 2022-03-24 atsakymą Nr.2-161(2.6) (priedas 2), kuriuo atsisakyta tenkinti Grupės 2022-03-17 prašymą (priedas 3) dėl papildomo LRT eterio suteikimo dėl Lietuvos Respublikoje įvestos nepaprastosios padėties, kuri tęsis iki 2022-04-20 d., t.y. iki paskutinės piliečių referendumo iniciatyvos, įregistruotos 2021-06-29 LR VRK sprendimu Nr.Sp-169, dienos, masiškai skleidžiamos informacijos, kad šios piliečių referendumo iniciatyvos tariamai negalima vykdyti, dėl atsiradusios nežinios, parašus renkančių asmenų gąsdinimo, kad šios referendumo iniciatyvos remti piliečių parašais nebegalima. 2022-02-28 LR VRK raštu Nr. 2-108(7.9) (priedas 4) pareikalauta, kad mes pasiaiškintume net dėl mūsų neužsakytos žiniasklaidos paskelbtos informacijos apie šią piliečių referendumo iniciatyvą, nepaprastosios padėties pretekstu ribojamas informacijos skleidimas didelėje dalyje žiniasklaidos, bandoma ją net uždaryti, nepaaiškinant to priežasčių, LRT informacijos apie šios referendumo iniciatyvos vykdymą nepaprastosios padėties metu neskelbia, todėl Pareiškėja neteko galimybės paskelbti labai svarbią informaciją, kad ši referendumo iniciatyva tęsiama.
Dėl šios išskirtinės situacijos Pareiškėja prašė Atsakovės skubiai priimti LR VRK sprendimą dėl papildomo LRT eterio suteikimo šiai referendumo iniciatyvos situacijai paaiškinti Lietuvos piliečiams nepaprastosios padėties metu – 0,5 val. LRT Televizijos eterio ir du kartus po 15 min. LRT Radijo eterio.
Atsisakymą priimti prašomą sprendimą dėl papildomo LRTeterio VRK grindžia tuo, kad iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusio Referendumo įstatymo 19 str. 1 dalyje buvo numatyta, kad: „Pirmoji valanda visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti turi būti skiriama piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu. “, kad Pareiškėja jau buvo gavusi LRT eterį iniciatyvos pristatymui VRK 2021-09-16 sprendimu Nr.Sp-226, priimtu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2021-09-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. R-12-520/2021, ir VRK 2022-01-27 sprendimu Nr.Sp-8, priimtu pagal LVAT 2022-01-20 sprendimą administracinėje byloje R-4-415/2022. Atsakovo nuomone, papildomas prašymas dėl LRT eterio suteikimo neturi teisinio pagrindo, kadangi Grupės organizuojama iniciatyva jau buvo pristatyta. Nepaprastosios padėties situacija nekeičia Grupės organizuojamos iniciatyvos teisinio statuso, o piliečių parašai yra renkami ne dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvos Respublikoje.
Nesutikdami su šiuo LR VRK sprendimu, teikiame dėl jo skundą.
Skundas teikiamas per nustatytas 5 dienas pagal analogiją su paskutiniosios galiojusios redakcijos Referendumo įstatymo 30 str. 2 d. ir 4 d., taip pat ABTĮ 21 str. 1 d. 3 p., 23-25 str., 29 str. 2 d. pagrindais.
Skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 36 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).
SKUNDO ARGUMENTAI
1. Įstatymo leidėjui iki 2021-07-01 neįvykdžius 2020-07-30 LR Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. KT135-N11/2020, nustojo galioti 2018-12-20 redakcijos LR referendumo įstatymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-07-14 sprendimu, tiesiogiai taikant Konstitucijos reikalavimus ir įstatymo analogiją, administracinėje byloje Nr.R-11-552/2021 buvo panaikintas 2021-07-01 LR VRK sprendimas Nr.Sp-172 ir Atsakovė įpareigota išduoti Pareiškėjai šios referendumo iniciatyvos rėmimo piliečių parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą pasirašymui už šią iniciatyvą elektroniniu būdu. Teismas šių parašų rinkimui nustatė 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo parašų rinkimo lapų, įskaitant ir prieigos pasirašymui elektroniniu būdu suteikimo, dienos. 2021-10-20 nutartimi byloje Nr.R-14-1062/2021 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija paliko galioti byloje Nr.R-11-552/2021 priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-07-14 sprendimą. 2022-01-20 sprendimu adm. byloje Nr.R-4-415/2022 LVAT pratęsė referendumo iniciatyvos vykdymą iki 2022-04-20 d.
2. Teismai nurodytose bylose nustatė šias aplinkybes ir šį teisės reglamentavimą šiai susiklosčiusiai situacijai, kas įtakoja ir ginčą pagal šį skundą:
2.1 2021-06-29 LR VRK sprendimas Nr.Sp-170 buvo priimtas, galiojant nurodytos redakcijos LR referendumo įstatymui, tačiau LR VRK sprendimu Nr.Sp-172 Atsakovei atsisakius vykdyti šią referendumo iniciatyvą, buvo sukelti teisiniai padariniai – neįgyvendinti Pareiškėjos teisiniai lūkesčiai ir konstitucinės teisės. Susidariusi teisės spraga yra šalintina teisinio reguliavimo neapibrėžtis, kurią šalinti poreikis yra, o teismas turi teisę ir pareigą tai daryti. Teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia, Konstituciją – aukščiausiąją teisę (žr. Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendimą). Pagal LR Konstitucijos 6 str. Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas, ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti, remdamasis Konstitucija. Administracinės bylos Nr.R-11-552/2021 teisėjų kolegijos nuomone, nevykdant iš Konstitucijos kylančios teismo pareigos ginti Pareišėjos konstitucinę teisę į referendumo iniciatyvą, būtų pažeistos Konstitucijos 9 str. ir principai, garantuojantys piliečių teisę atlikti teisėkūros procedūras, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą taptų fiktyvi.
2.2 2021-10-20 nutartimi byloje Nr.R-14-1062/2021 LVAT konstatavo, kad nuo 2002-06-04 iki 2021-07-01 šios bylos ginčui aktualus teisinis referendumo reguliavimas iš esmės nekito, o nuo 1989-11-03 Lietuvoje susiklostė referendumo teisės tradicija, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą galioja apie trisdešimt metų, kad dėl pirminių referendumo organizavimo stadijos veiksmų susiformavo nuosekli teisinio reguliavimo tradicija.
2.3 LVAT 2021-07-14 sprendime (žr. sprendimo 28 punktą) nurodyta, kad teismas išvadas darė, sekdamas teisės tradicija, o įvertinus kai kurias LR referendumo jstatymo nuostatas, LR vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nurodytus uždavinius (organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais) bei padaryto apibendrinimo (kad Lietuvos Respublikos įstatymuose, užtikrinant, kad rinkimų teisę turintys piliečiai galėtų realizuoti Konstitucijoje įtvirtintą iniciatyvą referendumui paskelbti, yra įtvirtinta taisyklė, kad VRK per konkretų terminą išduoda iniciatoriams parašų rinkimo lapus bei sukuria prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaro galimybę jame pasirašyti; parašams surinkti yra nustatomas tam tikras terminas) matyti, kad pagrįstai buvo remtasi būtent teisinio reguliavimo tradicija.
2.4 2021-10-20 nutartimi byloje Nr.R-14-1062/2021 išplėstinė teisėjų kolegija papildomai nurodė ir tai, kad LR vyriausiosios rinkimų komisijos istatyme (2021-04-30 redakcija) nustatyti ne tik VRK uždaviniai organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais (3 str. 1 d. 1-2 p.), ir spręsti referendumo vykdymo metu techninius klausimus. Pagal LR vyriausiosios rinkimų komisijos jstatymą VRK yra Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (2 str. 1 d.). Nurodyto įstatymo 3 str. ,,Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai ir įgaliojimai” nustatyta, kad VRK, įgyvendindama nurodytus uždavinius (be kita ko, organizuoti ir vykdyti referendumus; užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais) nustato rinkimų bei referendumo biuletenių, kitų rinkimuose bei referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką (3 str. 2 d. 6 p.). Vykdydama referendumus arba kai realizuojama piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, VRK, be kita ko, registruoja LR piliečių iniciatyvinę grupę referendumui surengti, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus; registruoja LR piliečių iniciatyvinę grupę dėl siūlymo Seimui priimti, pakeisti ar papildyti Konstituciją ar kitą įstatymą, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus, teikia Seimui išvadą, kad piliečių parašai surinkti pagal įstatymų reikalavimus (3 str. 6 d. 1, 3 p.). VRK narys turi teisę tikrinti, ar laikomasi rinkimų, Referendumo bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų ir referendumo organizavimą ir vykdymą, reikalavimų (16 str. 1 d. 5 p.). Šios nuostatos įsigaliojo 2002-08-01 ir galioja šiuo metu. VRK, kaip rinkimus organizuojanti institucija (žr. 1992-07-07 LR įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio jstatymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios institucijos pavadinimo pakeitimo” Nr.1-2719 701 str.), buvo patvirtinta LR Aukščiausiosios Tarybos 1992-07-23 nutarimu Nr.1-2796 ,,Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos” (įsigaliojo 1992-07-31).
3. 2022-01-20 sprendimu adm. byloje Nr.R-4-415/2022 LVAT pratęsė referendumo iniciatyvos vykdymą iki 2022-04-20 d. dėl to, kad po 2021-07-14 LVAT sprendimo priėmimo adm. byloje Nr.R-11-552/2021 atnaujinus nurodytos bylos nagrinėjimą, iki 2021-10-20 LVAT nutarties priėmimo, kuria buvo paliktas nepakeistas 2021-07-14 LVAT sprendimas adm. byloje Nr.R-11-552/2021, Lietuvos piliečiai buvo teisiniame neaiškume dėl šios referendumo iniciatyvos. Dėl šios priežasties šiuo LVAT sprendimu buvo skirtas ir papildomas LRT eterio laikas.
Todėl Atsakovo atsisakymas, vadovaujantis negaliojančiu LR referendumo įstatymu, suteikti Pareiškėjai papildomą LRT eterį ne šios referendumo iniciatyvos pristatymui, bet paaiškinimui dėl šios iniciatyvos vykdymo yra nelogiškas, neatitinka teisingumo ir protingumo principus, visų pirma, dėl to, kad LRT eterio laiko Pareiškėja prašo ne dėl iniciatyvos pristatymo, bet dėl LR Konstitucijos 144 str. pagrindu nustatytos nepaprastosios padėties įvedimo, kai Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Todėl nepaprastoji padėtis, lyginant ją su teisinio neaiškumo klausimo klausimu, nagrinėtu adm. byloje Nr.R-4-415/2022, yra ne mažiau svarbi priežastis dėl trukdžių šios referendumo iniciatyvos vykdymui ir būtino šios situacijos išaiškinimo piliečiams. LR Konstiticijos 145 str. nustato, kad įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. Tai iš esmės ir padaryta 2022-03-10 LR Seimo nutarimu XIV-932 dėl nepaprastosios padėties įvedimo (pratęsimo). Be to, LR Konstitucijos 147 str. 2 d. nustato, kad nepaprastosios padėties metu Konstitucija negali būti taisoma. O ši referendumo iniciatyva yra dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių keitimo, t.y. referendumas negalėtų vykti, kol yra nepaprastoji padėtis. Visa tai būtina išaiškinti piliečiams LRT eteryje, nes kitų priemonių faktiškai neliko, kartkartėmis dar veikianti žiniasklaida, bijodama būti uždaryta, nebeskelbia informacijos apie šią referendumo iniciatyvą ir jos vykdymą ar nevykdymą nepaprastosios padėties metu.
4. Jau 2022-02-24 Respublikos Prezidento dekretu N.1K-872 nustatyta, kad nepaprastosioms priemonėms įgyvendinti pasitelkti Lietuvos kariuomenės kariai nepaprastosios padėties laikotarpiui turi LR karinės jėgos naudojimo statuto 13 str. 2 dalyje nustatytas teises. 2022-03-10 LR Seimo nutarimu XIV-932 nurodytas nepaprastosios padėties įvedimo priežasčių rimtumas ir pagrįstumas:
4.1 2022-02-24 pradėta vykdyti atvira Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
4.2 Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę.
4.3 Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika vykdo agresyvią politiką prieš savo šalies gyventojus, dėl kurios ypač didėja šių šalių gyventojų pasitraukimo iš šių šalių tikimybė.
4.4 2022-02-24 rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ Seimas konstatavo, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingai neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir NATO, ypač rytinių jų narių, bet ir visos Europos saugumui.
4.5 Tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką.
4.6 Rusijos karių sutelkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje ir didėjanti rizika, kad Baltarusijos režimas aktyviau ims naudoti migrantus kaip hibridinės agresijos prieš Lietuvos Respubliką formą.
4.7 Tokia situacija kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
4.8 Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ji nuo minėto LR Seimo sprendimo stipriai padidėjo ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimų ir nenustačius nepaprastųjų priemonių.
5. Atsakovės atsisakymas yra neatsakingas, neįvertinantis esminių 2022-03-10 LR Seimo nutarimu XIV-932 (toliau–Nutarimas) įvedimo (pratęsimo) nepaprastosios padėties įvedimo priežasčių ir priemonių:
5.1 Nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinių pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, taip pat grasina NATO, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų kyla grėsmė visuomenės rimčiai, kurios neįmanoma pašalinti nepanaudojus LR Konstitucijoje ir LR nepaprastosios padėties įstatyme numatyto naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis proporcingo apribojimo ir netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių.
5.2 Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame nutarime nustatytus naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir nepaprastąsias priemones bei priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai.
6. Nepaprastosios padėties metu nustatomi šie naudojimosi Konstitucijos 25 ir 36 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje:
6.1 Draudimas fotografuoti, filmuoti, kitais būdais fiksuoti ir (ar) rinkti informaciją vietoje apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą, išskyrus atvejus, kai tai atlieka šių objektų apsaugą užtikrinantys subjektai arba gautas jų leidimas. Iniciatyvą vykdantys asmenys nėra valstybės supažindinti su nacionaliniam saugumui svarbiais objektais, nes tai yra valstybės paslaptis. Prieš parašų rinkėjus nuolat vykdomos įvairios provokacijos, dėl ko jie priversti filmuoti provokacijas vykdančius asmenis ir jų veiksmus. Tai trukdo rinkti parašus, nors formaliai tai neapribota.
6.2 Nors Nutarimu uždrausta retransliuoti ir (ar) platinti internete Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, tačiau Interneto žiniasklaidos asociacija, viešai pasmerkusi žiniasklaidos cenzūravimą, atjungė galimybę skaitytojams komentuoti jų skelbiamus straipsnius (https://www.delfi.lt/m360/medijos/lietuvos-interneto-ziniasklaida-smerkia-rusijos-bandymus-uztildyti-ziniasklaida.d?id=89565777), bet ir kreipėsi į valdžios institucijas dėl konkuruojančios žiniasklaidos, net www.respublika.lt uždarymo (https://laisvaslaikrastis.lt/delfi-lt-lrytas-lt-15min-lt-ragina-valdzia-uzdaryti-ju-konkurentus/). Viešai žinoma informacija, kad to pasekoje AB „Lietuvos paštas“ ir didieji prekybiniai centrai IKI, RIMI, MAXIMA, Norfa nutraukė laikraščių „Respublika“, „Vakaro žinios“, „Karštas komentaras“, „Laisvas laikraštis“ platinimą (https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1629679/lietuvos-pastas-stabdo-prekyba-laikrasciais-respublika-ir-vakaro-zinios; https://www.post.lt/lt/apie-mus/naujienos/stabdome-prekyba-respublikos-leidiniais), interneto portalai, niekaip nesusiejus su Nutarime įvardintomis priežastimis, buvo atjunginėjami ir yra atjunginėjami įstatymo nenustatyta tvarka. Tokiu būdu liko veikiančios tik interneto svetainės, kurios neskelbė ir neskelbia informacijos apie šią referendumo iniciatyvą. LRT eteris pareiškėjai buvo suteiktas tik vykdant LVAT sprendimus adm. bylose Nr.R-12-520/2021 ir Nr.R-4-415/2022.
Įvedus nepaprastąją padėtį 2022-02-28 LR VRK raštu Nr. 2-108(7.9) (priedas 4) pareikalauta, kad Pareiškėja pasiaiškintų dėl žiniasklaidos, kurios iniciatyva dar buvo skelbiama šiokia tokia informacija apie šią referendumo iniciatyvą. Tokie Atsakovo veiksmai verčia žiniasklaidos priemones, kurios dar šiek tiek skelbė informaciją apie šią referendumo iniciatyvą, atsisakyti tai daryti.
6.3 Nutarimu Seimas apribojo LR visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose nurodytos informacijos, susijusios su aplinkybėmis, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis, skleidimas. Šis ribojimas įgyvendinamas teismui per 72 valandas priimant sprendimą pagal žurnalistų etikos inspektoriaus ar Lietuvos policijos prašymą mutatis mutandis taikant Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Iki teismo sprendimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms Lietuvos policija ar žurnalistų etikos inspektorius gali duoti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokias platinimo paslaugas teikiantiems subjektams – privalomus nurodymus sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą; ilgiau kaip 72 valandoms šie nurodymai duodami teismo sprendime.
Ši nepaprastosios padėties priemonė verčia žiniasklaidą atsisakyti skelbti bet kokią informaciją apie šią referendumo iniciatyvą, nes didžiojoje Lietuvos žiniasklaidoje skelbiama žinomai melaginga informacija, kad šią referendumo iniciatyvą tariamai inicijavo grėsmė Lietuvos nacinaliniam saugumui – Rusijos Federacija. Pareiškėjos prašymų paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą didžioji Lietuvos žiniasklaida neskelbia, o LVAT 2022-02-18 sprendimu adm. byloje Nr.R-7-968/2022 nustatė, kad šioje piliečių referendumo inicijavimo stadijoje, t.y. dar nevykstant referendumui, netaikytinas reikalavimas, kad VRK įpareigotų žiniasklaidos priemonę, paskelbusią tikrovės neatitinkančią informaciją apie Pareiškėją ir jos narius kompromituojančią informaciją, paskelbti paneigimą.
Pareiškėjai nebelieka jokių galimybių nepaprastosios padėties metu viešai paskelbti savo numonę.
6.4 Nutarimu Seimas uždraudė asmenims organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis. Didžiojoje žiniasklaidoje dominuojant tikrovės neatitinkančiai ir jkiais argumentais nepagrįstai žinomai melagingai nuomonei, kad ši referendumo iniciatyva inicijuota Rusijos, ir neturint jokis galimybės tje pačioje žiniasklaidoje paskelbti Pareiškėjos nuomonę, nepaprastosios padėties metu faktiškai neįmanoma vykdyti referendumo iniciatyvos. Pateikiame ypač ryškų tokios faktais nepagrįstos ir žinomai melagingos informacijos apie šią referendumo iniciatyvą skelbiamo pavyzdį, įvedus nepaprastąją padėtį (https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipedoje-rusijai-lojalus-veikejai-parasu-del-referendumo-neberinko-1067280; https://www.facebook.com/indre.makaraityte/posts/10159660528014356 ; https://www.youtube.com/watch?v=uRSU90LttVs&ab_channel=VygantasKelertas; https://musutv.lt/2022/02/03/tarpiniai-referendumo-rezultatai-ir-krachas/ ; https://www.youtube.com/watch?v=eeXNKRuc7TY&ab_channel=LDiena%E2%80%A2Lietuvosnaujienos).
6.5 Seimo Nutarimu taikomos šios nepaprastosios priemonės, nurodytos Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnyje, priemonės, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą, pasitelkiant ir Lietuvos kariuomenę, suteikiant jai LR karinės jėgos naudojimo statuto 13 str. 2 dalyje nustatytas teises.
6.6 Viešai žinoma ir informacija, kad nepaprastosios padėties metu į Lietuvą atvyksta labai daug Ukrainos piliečių, kurių apgyvendinimu raginami pasirūpinti irLietuvos piliečiai. Tai – jau masinis reiškinys, kurio metu Lietuvos piliečiams valstybės iškelti nepaprastosios padėties įgyvendinimo užduotys, dėl ko referendumo iniciatyva tapo faktiškai nevykdoma. Tai patvirtina ir pasirašymo už šią referendumo iniciatyvą elektroniniu būdu rezultatai.
7. 2022-01-20 sprendimu adm. byloje Nr.R-4-415/2022 LVAT pratęsus šios referendumo iniciatyvos vykdymą iki 2022-04-20 d., LRT, kaip visuoemeninis transliuotojas, pats nepranešė apie tai, kol kas negavome ir LRT atsakymo į Pareiškėjos 2022-03-17 prašymą (priedas 5).
8. Atsižvelgiant į teismų nustatytas ir šiame skunde išdėstytas aplinkybes, referendumo iniciatyva, pradėta 2021-06-29 VRK sprendimu Nr.Sp-170, priimtu remiantis jo priėmimo metu galiojusios LR referendumo įstatymo redakcijos nuostatomis, tęsiama išimtinai tik po to, kai teismas priima atitinkamus sprendimus, tenkinant Pareiškėjos skundus dėl Atsakovės sprendimų ar neveikimo. Todėl toks Atsakovės elgesys pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neatitinka gero administravimo principo. LVAT 2021-07-14 sprendimu administracinėje byloje Nr.R-11-552/2021 ir 2021-09-09 sprendimu administracinėje byloje Nr.R-12-520/2021 atkreipė dėmesį į tai, kad VRK yra vienintelė institucija valstybėje, atsakinga už referendumo iniciatyvų įgyvendinimą ir veikianti pagal specialųjį įstatymą, negalinti neveikti šioje situacijoje. Pagal LR Konstitucijos 5 str. 2 ir 3 d. valdžios galias riboja Konstitucija, ir valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o pagal LR Konstitucijos 29 str. 1 d. – Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog „<…> viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų“.
LR VRK 2022-03-24 sprendimas Nr.2-161(2.6) yra ne tik nepagrįstas, bet ir pažeidžia, nepagrįstai riboja Pareiškėjos konstitucinę teisę į tinkamą referendumo iniciatyvos vykdymą.
9. Iki šiol neatšaukti LR Vyrausybės nustatyti piliečių teisių suvaržymai ir apribojimai dėl COVID-19 ligos taip pat labai apribojo Pareiškėjos galimybes vykdyti šią politinę kampaniją – agituoti ir rinkti parašus, organizuoti renginius, susitikti su žmonėmis, diskutuoti. Tai – viešai žinomos aplinkybės. Todėl tai taip pat pagrindžia Pareiškėjos prašymą dėl papildomo LRT eterio suteikimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir nurodytus pagrindus, prašome teismo:
1. Panaikinti LR VRK 2022-03-24 sprendimą Nr.2-161(2.6).
2. Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją priimti sprendimą dėl papildomo LRT Televizijos ir LRT Radijo laiko suteikimo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės vykdomai veiklai pristatyti nepaprastosios padėties sąlygomis – 0,5 val. LRT Televizijos eterio ir du kartus po 15 min. LRT Radijo eterio.
3. Skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Priedai:
1. 2021-06-29 LR VRK sprendimas Nr.Sp-170
2. 2022-03-24 LR VRK sprendimas Nr.2-161(2.6)
3. 2022-03-17 Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymas LR VRK
4. 2022-02-28 LR VRK raštas Nr. 2-108(7.9)
5. 2022-03-17 Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymas LRT
6. skundo 2 egz. su priedais egz.
Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės dėl privalomojo referendumo dėl referendumo iniciatyvos, patvirtintos 2021-06-29 LR VRK sprendimu Nr.Sp-170, koordinatorius Zigmas Vaišvila