Aktualijos

Ligija Tautkuvienė. Lietuvių Fondui – 60

Written by Redakcija · 5 min read

Jubiliejinis metinis narių suvažiavimas. Lemontas, 2023 m. balandžio 29 d.
Truputis iš Lietuvių Fondo įkūrimo istorijos. .
.

Kai Di-Pi (Displays People) – išvietinti žmonės – dipukai, suprato, kad į Lietuvą kelias ilgai, o gal visai neatsidarys, kad sovietai okupantai Lietuvoje įsitvirtino, ko gero, ilgam, ne vienam ir ne dviem kirbėjo mintis, kaip kuo geriau ir ilgiau išlaikyti lietuvybę, kalbą išeivijoje. Išlaikyti Tautą, tautiškumą svetimoje, nors ir ne priešingoje jiems, šalyje. Kaip pasakojo jau Anapilin iškeliavęs visų gerbiamas, mylimas dr. Petras Kisielius, jo namelio pusrūsyje rinkdavosi inteligentija, Lietuvoje, Vokietijoje, JAV įgiję aukštąjį mokslą. Daugumą sudarė daktarai (gydytojai). Būtent, jo namelio rūsyje ir pradėta galvoti kaip sutelkti kažkokį fondą, aukojant lėšas, prisidedant prie geresnio lietuvybės išlaikymo. Netrukus, 1960 m. gruodžio 8 d. ,,Draugo” dienraštis pasklebė dr. Antano Razmos straipsnį ,,Milijono dolerių fondas lietuviškiems reikalams ir to fondo parlamentas”, pakvietęs lietuvius steigti milijoninį fondą, kurio pagrindinis kapitalas būtų neliečiamas, tik jo palūkanomis būtų remiamas lituanistinis švietimas, kultūra, mokslas, menas, jaunimas ir visuomeninė veikla išeivijoje.

Tų pačių metų pabaigoje Čikagoje įvyko pirmasis dr. A.Razmos ir kelių iniciatorių pasitarimas, po to, nuo 1961 m. sausio 8 d. iki 1962 m. kovo 7 d. įvyko septyniolika ,,Milijoninio fondo” organizatorių darbo posėdžių. 1962 m. kovo 14 d. Lietuvių Fondas buvo inkorporuotas ,,Lithuanian Foundation” vardu Ilinojaus valstijoje, kaip savarankiška ir narių-aukotojų tvarkoma, ne pelno siekianti korporacija. Pirmasis metinis Lietuvių fondo suvažiavimas įvyko 1963 m. gegužės 18 d. Jaunimo centre, Čikagoje. Suvažiavime dalyvavo 160 narių, turinčių 525 balsus (iš 238 narių su 696 balsais) ir su 71,670 dol. pagrindiniu kapitalu. Buvo priimtos taisyklės – kiekvienas suvažiavimas renka trečdalį direktorių trejų metų kadencijai.


Pirmieji, kaip ir pridera šeimininkams, pasveikino JAV LB Lemonto apylinkė (nuotr.). Sveikinimą perskaitė pirmininkės pavaduotoja, buvusi ilgametė pirmininkė, Violeta Valaitytė: “Šiandien, švęsdami tokį gražų LF jubiliejų, mes, Amerikos lietuviai, galime didžiuotis jo veikla. Nors dėl 1 milijono dolerių surinktų aukų – LF įkūrėjų plano, niekas nesitikėjo, jog ši suma gali išaugti dešimteriopai.
Lietuvių fondo įkūrėjų tarpe buvo ir Lemonto apylinkės nariai, kurių vardai niekada neišblės mūsų atminty.
LF dėka JAV, kaip niekur kitur klesti lietuvybė. Turime daug lituanistinių mokyklų, sporto klubų, tautinių šokių grupių, chorų, rengiamos dainų ir šokių šventės, remiami stipendininkai.
Lemonto apylinkės vardu linkime, kad ir toliau Lietuvių Fondas remtų, padėtų išlaikyti lietuvybę JAV, apgalvotai skirstytų lėšas ir niekada nenuleistų lietuvybės vėliavos.
Sėkmingų darbų laukiant kitų Jubiliejų.”

******
Janina Sučylienė, JAV LB Lemonto apylinkės pirmininkė (nuotr. dešinėje), LF pasveikino savo sukurtomis eilėmis:
LIETUVYBĖS FONDAS
Lenkiu galvą prieš savo tautiečius
Lietuvą kūrusius savo širdy.
Jie, kaip bičių išmestas spiečius,
kurio darbus lyg šiolei girdi
.

Susitelkę vardan lietuvybės,
kad išsaugoti kultūrą ir kalbą
Kaupė pinigus, ieškojo galimybės
Kaip pratęsti kilnųjį darbą

Taip gimė fondas lietuvių –
sutelkęs dosnių tautiečių lėšas.
Dėka sumanių jo vadovų,
auga platėja, plečia veiklas.

Fondo prieglobsty mokos jaunimas,
Mokyklos naudojas jo dosnumu.
Bendruomenių veiklos parėmimas –
Paženklintas vadovų lankstumu!

Pagarba jums, fondo įkūrėjai ir vadovai!
Jūs pamatas lietuviškos sklaidos!
Didelių finansų jūs valdovai,
Dirbantys vardan tėvynės Lietuvos!

(2023 04 28)


Po sveikinimų, suvažiavimas, nors ir jubiliejinis, bet, eilinis, koks buvo ir ankstesnis, pradėjo darbą. Ta pati nuobodi tvarka, tas pats principas – pirma išrinkite, o po to diskutuokite… Vis prisimenu, kaip ilgametis “Pasaulio lietuvio” redaktorius, JAV LB, PLB pirmininkas Bronus Nainys kiekviename LF suvažiavime prašė, gal net reikalavo, kad pirmoje eilėje būtų kviečiami žmonės pasisakyti, o tik po to jau ir rinkimai. Deja, taip ir toliau išlieka tokia keista tvarka – rinkite, išrinkite, diskusijos – po to. O po to, jau amžiuje, buvę ar esantys LF Garbės nariai moja iš tolo ranka – kokie čia debatai – baikite, baikite, jau pavargome. O nuvargina nereikalingi pranešimai – įvairių komitetų pirmininkų atsiskaitymai – perskaito tai, kas jau išspausdinta ir seniai išsiuntinėta LF nariams kasmetinėje ataskaitoje LIEPSNA… Beje, išspausdinta ant labai gero, gana brangoko popieriaus…
Na, o jau praeitų metų protokolo skaitymas, prasidedantis, maždaug taip: Petras priėjo prie durų, paėmė už rankenos, nuspaudė, atidarė duris ir apsigalvojęs grįžo į savo vietą. Taigi, utriruoju, bet taip panašiai skamba protokolo preambulė. J
is taip pat turėtų būti išspausdintas ,,Liepsnoje”, o patvirtintas suvažiavime. Juk visi raštingi – skaityti moka.

Balsuotojų tiesiogiai (dalyvavimas vietoje) susirinko nedaug. Dalis jų turėjo įgaliojimus (proxes) iš kitų, negalėjusių dalyvauti. Dauguma balsų gauta paštu ar internetu.

Lietuvių Fondo Tarybos pirmininkas Tauras Bublys, dėkodamas susirinkusiems, dar kartą priminė fondo susikūrimo istoriją.

Pasisakančiųjų, galima sakyti, nebuvo.
Teko pasisakyti ir šių eilučių autorei. Iš anksto išspausdinau ir išdalinau LF vadovams:

,,Gerbiamieji Lietuvių Fondo Tarybos, Valdybos nariai,

žiniasklaidoje nuolat keliamas Vokietijos karo metų holokaustas Lietuvoje – sudaromas įspūdis, kaltinimas – Lietuva -žydšaudžių tauta. Lietuva, kuriai sovietinės okupacijos metu padaryta milžiniška žala – naikinamas genofondas – trėmimai į Sibirą, svetimos ideologijos primetimas, pasipriešinusių okupacijai didvyriška kova, pasibaigusi tūkstančių jaunų žmonių žūtimis, rodos nėra svarbios temos.

Nerimsta puolimas ir nepagrįsti kaltinimai prieš Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio vadovą, Lietuvos prezidentą Joną Žemaitį – Vytautą, Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, etc.
Pastaruoju metu (apie penketą-šešetą metų), vyksta rezistentų juodinimo kampanija. Jos epicentre atsidūrė 1941 m. Birželio sukilimo organizatoriaus Kazio Škirpos ir Sukilimo dalyvio Jono Noreikos asmenybės, kaltinant juos žydų žudynėmis Lietuvoje.
Ar pinigai tokie galingi?! Galimai, dėl jų galima sutrypti Žmogų -Tautos didvyrį, gyvenimą paaukojusį Lietuvai Tėvynei, jos Laisvei, jos Nepriklausomybei! Nėra abejonių, kad Jono Noreikos vaikaitė Silvija Foti Noreika, apkaltinusi senelį nebūtais dalykais, vadindama jį “žydšaudžiu”, spausdina knygą ir, kas paneigs, kad neuždirba iš to. S. Foti “dvasinis patarėjas” G. Gochinas jai antrina… Kas paneigs, kad nemokamai… Ir štai neseniai pagimdytas dar vienas šmeižto “kūrinys” – britų režisieriaus Michaelo Kretzmerio dokumentinis filmas „J‘Accuse“ („Aš kaltinu“), pasakojantis apie Holokaustą Lietuvoje, kuriame dalyvauja Silvija Foti ir G.Gochinas. Šis filmas sulaukė prieštaringų reakcijų dėl jame pateikiamos istorijos traktuotės, net klastotės.

Esu PASAULIO TEISUOLIŲ palikuonė, užsiėmiau labai svarbiu darbu – parengti spaudai išverstą į anglų k., dokumentais paremtą D. STANCIKAS. KŪJU PER LIETUVOS ISTORIJĄ (neįkainojamas konsultacijas autoriui teikė JAV lietuvis advokatas dr. Povilas Žumbakis). Knygoje, kuri paremta faktais ir dar kartą faktais, atskleidžiama tikroji Jono Noreikos rezistento prieš vokiečių nusikaltimus, istorija. Leidinys bus papildytas ištraukomis iš A. Damušio LITHUANIA AGAINST SOVIET AND NAZI AGGRESSION, K. Skrupskelio UŽPULTI GYNĖMĖS, V. Kavaliausko PAŽADĖTOJI ŽEMĖ – LIETUVA ir kt.

Kol mes neparengsime dokumentais paremto VIENO, PLAČIOS APIMTIES LEIDINIO ar KNYGOS, nepagerbsime Pasaulio teisuolių, rizikavusių savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėdami iš vokieĉių geto žydų vaikus, įvairaus amžiaus asmenis ir neišplatinsime jo per visą pasaulį (pirmoje eilėje – JAV kongresmenams, senatoriams), nepagarsinsime, tol šmeižikai, su KGBistų pagalba, intensyviai darbuosis ir toliau šmeiš lietuvių tautą.
Kiekvienoje tautoje buvo, yra ir bus didesnių ar mažesnių niekšų. Nereikia vengti viešinimo. Viešinkime, remdamiesi dokumentuotais faktais.

Kaip būsimo leidinio sudarytoja noriu pasidžiaugti, kad redakcinėje kolegijoje jau sutiko dalyvauti kun. Antanas Saulaitis, liudijantis J. Noreikos pagalbą gelbėjant žydus bei žurnalistas Valdas Vasiliauskas, dr.prof. Rasa Čepaitienė. Laukiu ir kitų, kviestų prisidėti prie šio LEIDINIO GIMIMO, sutikimo
Primenu nežinantiems – lietuviai ANTRI PASAULYJE, skaičiuojant išgelbėtuosius žydus pagal gyventojų skaičių (tarptautinis metodas). Turime kuo didžiuotis!
Lietuvos Genocido Centras yra laimėjęs bylą teisme prieš G.Gochiną. Beje, tai persona, kuri tvirtina, kad lietuviai neturi teisės patys rašyti savo istorijos…
Laukia sunkus darbas, kurį tikiuosi įveiksime kartu su Lietuvos Fondu, nes TIESA, PAREMTA FAKTAIS, FAKTAIS, FAKTAIS YRA PATS SVARBIAUSIAS GINKLAS NUO ŠMEIŽTO.”


Po pertraukėlės visi galėjo pasivaišinti nemokamais pietumis. Pasinaudojusi pertrauka šnektelėjau su keliais LF vadovais -senbuviais. Susidomėjusi išgirdau, kad ,,LF istorinių knygų neleidžia.” Ta proga noriu priminti D.Bindokienės mintis iš knygos ,,Lietuvių Fondas. III 1992 – 2012″ (Chicago, 2012, p.113):,, Sunku būtų ir suskaičiuoti, kiek per pastarąjį pusšimtį metų užsienio, ypač JAV, lietuvių literatūrinis kraitis praturtėjo svariais mokslo, meno, literatūros, švietimo bei kitais leidiniais, išleistais Lietuvių Fondo lėšomis arba su jo dosnia parama. Tačiau retai prisimenama, kad ir pats Lietuvių Fondas leido ir tebeleidžia didesnės ar mažesnės apimties savo leidinius.”

Būsima knyga ar leidinys YRA DOKUMENTŲ RINKINYS, ĮRODANTIS, KAD LIETUVOS EILINIAI IR DIDVYRIAI PADĖJO GELBĖTI ŽYDŲ TAUTYBĖS ASMENIS, PANEIGIANTIS ŠMEIŽTĄ – “LIETUVIAI – ŽYDŠAUDŽIAI”.
Mūsų visų yra garbės reikalas apginti savo mažytę, bet garbingą Tautą, nuo šmeižikų.