Spalio 19 d. LR Seime įvyko spaudos konferencija „Lietuvos saugumas reikalauja rimtų ir neatidėliotinų sprendimų“. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Audrius Nakas pristatė referendumo paskelbimo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo Seimo nutarimo projektą.
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO NUTARIMAS DĖL REFERENDUMO SKELBIMO DĖL LISABONOS SUTARTIES, IŠ DALIES KEIČIANČIOS EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTĮ IR EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTĮ, RATIFIKAVIMO
2016 m. spalio d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
Atsižvelgiant į susidariusią tarptautinę padėtį ir Europos Sąjungos saugumo neužtikrinimą, 2007 metų gruodžio 13 dieną pasirašytos Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, nuostatas, nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatomis bei reikalavimais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymo 4 straipsnio „Privalomieji referendumai“ 1. dalies pirmu punktu ir trečiu punktu, Lietuvos Respublikos Seimas 2016 metų kovo 13 dieną skelbia privalomąjį referendumą dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, ir 2012 m. birželio 13 dienos Protokolo dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo, ratifikavimo bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo.
2 straipsnis.
2016 metų kovo 13 dienos privalomajam referendumui balsavimui teikiami šie klausimai:
1. Ratifikuoti 2007 metų gruodžio 13 dieną pasirašytą Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, ir 2012 m. birželio 13 dienos Protokolą dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo.
2. Pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnį ir išdėstyti jį šioje redakcijoje:
„Lietuvos valstybė yra sudėtinė Europos Sąjungos dalis“.
Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo nustatyta tvarka momento.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą nutarimą.
Respublikos Seimo Pirmininkas
-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO DĖL REFERENDUMO SKELBIMO DĖL LISABONOS SUTARTIES, IŠ DALIES KEIČIANČIOS EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTĮ IR EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTĮ, RATIFIKAVIMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Seimo nutarimo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Europos Sąjungos vadovybės neveikimas ir masinis nelegalių imigrantų priėmimas, jų išimtinis globojimas ir priešpastatymas ES valstybių narių piliečiams, grasinimai panaudoti prievartą prieš ES valstybes nares, kurios nepritars neteisėtiems ES vadovybės veiksmams ir sprendimams, verčia Lietuvos valstybę ir Tautą apsispręsti dėl Europos Sąjungos likimo ir Lietuvos valstybės saugumo. Tik savalaikiai teisėti ir koordinuoti valstybių narių veiksmai bei sprendimai gali išgelbėti Europos Sąjungą ir Lietuvos valstybę nuo sparčiai didėjančio chaoso ir grėsmių.
2007 m. gruodžio 13 d. pasirašyta Lisabonos sutartis panaikino Europos Sąjungos valstybių narių lygiateisiškumą, dėl kurio 2003 m. gegužės 3-4 d.d. referendume balsavo ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Lisabonos sutartis akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, nustatančiam, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Todėl būtina žinoti mūsų Tautos valią šiuo klausimu.
2008 m. balandžio 24 d. rezoliucija Lietuvos Respublikos Seimas, pradėdamas Lisabonos sutarties ratifikavimą, tikėjosi, kad Lietuvos interesus atitiks narystė stiprioje, vieningoje, solidarioje ir gerai funkcionuojančioje Europos Sąjungoje, kad tik tokia Sąjunga gali sėkmingai užtikrinti visų savo valstybių narių, kurias vienija valia partneriškai bendradarbiauti siekiant lygaus visų šalių saugumo ir gerovės svarbiausių tikslų įgyvendinimą, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje sudaro Lietuvos piliečiams sąlygas pasiekti lygią su kitų valstybių narių piliečiais gerovę, užtikrina Lietuvos visuomenei patikimą pažangios raidos perspektyvą. Tačiau tolimesnė Lietuvos vystymosi Europos Sąjungoje raida sukėlė pagrįstas abejones dėl Europos Sąjungos kūrėjų ir vadovų tikslų.
Vieši ES vadovų pareiškimai, kad valstybės Europos Sąjungoje turi išnykti, Jungtinės Karalystės susirūpinimas ES valstybių narių nacionalinių parlamentų valios ignoravimu ir finansų tvarkymo centralizavimu patvirtino, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Europos didžiosiose valstybėse jų vadovai atvirai skelbia susirūpinimą dėl Europos Sąjungos centralizavimo, demokratijos principų ir valstybių narių nacionalinių interesų bei teisių ignoravimo, naudojant net neteisėtai priimamus sprendimus, atvirai skelbiamus grasinimus valstybėms narėms, kurios nepaklus neteisėtiems ir vienašališkiems Europos Sąjungos vadovų nurodymams bei sprendimams.
Europos Sąjunga gali išlikti sėkmingu projektu tik tuo atveju, jei jos perspektyva bus grindžiama tarpusavio pasitikėjimu, pagarba kitai nuomonei ir sutarimu, nacionalinių interesų gerbimu ir bendrų sprendimų priėmimu tik tuo atveju, jei dėl jų vieningai sutariama. Todėl teisės pagrindas yra privaloma sąlyga tolimesniam Europos Sąjungos išlikimui.
Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gegužės 8 d. įstatymu Nr. X-1525 ratifikavo Lisabonos sutartį, 2013 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. XII-206 – Protokolą dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Tuo Seimas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnis nustato, kad Konstitucijos 1 straipsnio nuostata “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika” gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio “Lietuvos valstybė” bei keturioliktojo skirsnio “Konstitucijos keitimas” nuostatos.
Šie Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai ir nuostatos nebuvo pakeisti ir 2003 m. gegužės 3-4 d.d. referendumu dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, nes šiame referendume balsavo ne 75%, o tik 57% Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Todėl tik referendumu ir tik Tauta, bet ne Seimas gali spęsti, ar Lietuvos valstybė atsisako savo suvereniteto. Todėl Seimo įvykdyti ratifikavimai – 2008 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. X-1525 dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, ir 2013 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-206 dėl Protokolo dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo, remiantis vien tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra nepakankamas teisinis pagrindas Lietuvos Respublikai ratifikuoti Lisabonos sutartį ir Protokolą dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo.
2. Seimo nutarimo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Seimo nutarimo projektą parengė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataras, buvęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas ir trečiosios Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos laikinosios gynybos vadovybės narys ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Zigmas Vaišvila, Lietuvos Respublikos Seimo narys Audrius Nakas.
Apie Lisabonos sutarties neatitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai dar 2008 m. birželio 5 dieną Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui pranešė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai akad. Antanas Buračas, signataras prof. Bronislovas Genzelis, signataras prof. Bronislovas Kuzmickas, a.a. poetas akademikas Justinas Marcinkevičius, a.a. Romualdas Ozolas, dr. Romas Pakalnis, Gintaras Songaila, signataras dr. Zigmas Vaišvila ir kiti aktyvūs ir žinomi Lietuvai nusipelnę Sąjūdžio žmonės.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Seimo nutarimo projekte aptarti teisiniai santykiai
2008 m. gegužės 8 d. įstatymu Nr.X-1525 Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Lisabonos sutartį, 2013 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. XII-206 – Protokolą dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Tai Seimas padarė, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I ir XIV skirsnių reikalavimus. Tolimesnis teisės aktų priiminėjimas neteisėtu pagrindu kuria ir gilina problemas, nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nesuderinamumą. Todėl šią padėtį būtina kuo skubiau ištaisyti, nes paskutiniaisiais metais ir visų pirma paskutiniaisiais mėnesiais atsiskleidusi Europos Sąjungos vadovybės pozicija dėl visiško ES valstybių narių teisių ir netgi Lisabonos sutarties teisinio reguliavimo normų bei valstybių narių nacionalinių interesų nepaisymo, nacionalinių parlamentų ignoravimo ir palikimo jiems tik patariamųjų bei ES sprendimų įgyvendinimo nacionalinėse teisės sistemose funkcijų patvirtina, kad Lietuvos valstybei ir Tautai iškilo akivaizdžios grėsmės dėl jų išlikimo. Lisabonos sutartį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo ne tik neteisėtai, bet ir neįvertinęs šio proceso galimų didelių neigiamų pasekmių Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Pagal skubos tvarka siūlomą priimti Seimo nutarimą būtų sustabdytas neteisėtas Europos Sąjungos vadovybės diktatas Lietuvos valstybei ir sukurta erdvė bei teisiniai pagrindai diskusijai visoje Europos Sąjungoje dėl tolimesnio šio valstybių junginio tikslo ir išsaugojimo, tačiau teisės ir valstybių narių nacionalinių interesų gerbimo bei gynimo pagrindu. Jungtinės Karalystės pasiūlymas Europos Sąjungai dėl Jungtinės Karalystės sąlygų likti Europos Sąjungos nare patvirtina šio Seimo nutarimo projekto aktualumą ne tik Lietuvos valstybės nacionalinių interesų, bet ir visos Europos Sąjungos valstybių narių interesų gynimo prasme. Neatsitiktinai nebuvo ratifikuota Europos Konstitucija, kurios pagrindinės nuostatos buvo perkeltos į Lisabonos sutartį.
Seimo nutarimo priėmimas teigiamai veiktų ir Lietuvos Respublikos piliečių nuotaikas akivaizdžių išmonių ir vidinių grėsmių nacionaliniam saugumui akivaizdoje, esmingai padidintų šiomis sudėtingomis sąlygomis būtiną Tautos ir valdžios veikimą ir sprendimų priėmimą drauge. Nutarimo projektas ir Tautos valios pareiškimas sustiprintų ir Europos Sąjungos interesus veikti bendrai, bet ne vadovaujamai vienasmeniškai ir be teisinio pagrindo Vokietijos. Lietuvos Tautos valios sprendimas tiesiogiai ir stipriai įtakotų visų ES valstybių narių nacionalinį saugumą.
5. Galimos neigiamos priimto Seimo nutarimo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Seimo nutarimo projektą, neigiamų pasekmių negali būti, nes demokratinėje valstybėje sprendimų priėmimas Tautos referendumo lygyje vienija Tautą ir stiprina valstybę, didina Tautos ir valdžios tarpusavio pasitikėjimą, stiprina nacionalinį saugumą, kviečia sprendimų ieškoti drauge. Bendri sprendimai būtini, siekiant išsaugoti Lietuvos valstybę ir apsispręsti dėl jos likimo, pradėti bendrą ES valstybių narių diskusiją dėl šios valstybių sąjungos ateities ir skubių bendrų sprendimų priėmimo. Todėl Seimo nutarimo priėmimo neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką Seimo nutarimas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Seimo nutarimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, nes jis skatins Tautos ir valdžios tarpusavio pasitikėjimą ir mažins kriminogeninę padėtį bei korupciją.
7. Kaip Seimo nutarimo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Seimo nutarimas sąlygos teigiamą įtaką investuotojų apsaugos indeksui ir verslo plėtrai Lietuvoje, nes verslas, vykdantis savo veiklą valstybėje, kurioje esminius valstybei ir Tautai klausimus priima pati Tauta, galės veikti ramiau ir stabiliau, žinos savo perspektyvas, nes referendumu priimti sprendimai negali būti taip paprastai ir lengvabūdiškai kaitaliojami, priklausomai nuo partinės ar įvykių konjunktūros.
8. Seimo nutarimo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Seimo nutarimą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. VRK privalės pasiruošti ir organizuoti referendumą. Privalomo referendumo nuostatos įgyvendinamos Referendumo įstatymo nustatytais terminais griežtai pagal privalomam referendumui pateiktus teisės aktų pakeitimus.
9. Ar Seimo nutarimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar Seimo nutarimo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu Seimo nutarimui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymui įgyvendinti nereikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Referendumo įstatymas ir teisės aktai, reglamentuojantys VRK veiklą, yra sureguliavę tolimesnius veiksmus.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti Seimo nutarimo įgyvendinimas
Seimo nutarimui įgyvendinti reikės įprastinio biudžeto lėšų poreikio referendumui organizuoti.
13. Seimo nutarimo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Seimo nutarimo projekto rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Sąjunga“, „Lisabonos sutartis“, „referendumas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Seimo nutarimo priėmimas konsoliduos Lietuvos valstybės visuomenę ir teigiamai paveiks piliečių bei valstybinės valdžios institucijų tarpusavio santykius, skatins tolimesnį Tautos ir valdžios bendradarbiavimą, teigiamai įtakos ir 2016 metais turinčius įvykti Seimo rinkimus.