2015-03-15 d. 9.00 val. Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime (pranešimas)
„Naujajam Generaliniam prokurorui ir Gabrieliui Landsbergiui Sausio 13-osios byla – nepakeliama našta“
2014 m. lapkričio 3 d. Generalinė prokuratūra nutraukė Sausio 13-osios bylą 9-iose jos dalyse dėl TSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką 1990 – 1991 m. dėl valstybės perversmo ruošimo, kolaborantų veiklos, TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos užėmimo, spaustuvės Maironio gatvėje Vilniuje užpuolimo, dalies sausio 13-osios įvykių, Lietuvai šių įvykių tyrime talkinusių „Ščit“ organizacijos ekspertų sulaikymo, įvykių pasienyje, mūsų jaunuolių grobimo 1991-03-27 – 1991-05-19 d., 1991 m. rugpjūčio 19-23 d. įvykių ir kt.
Gavęs šį 2014 m. lapkričio 3 d. prokuroro G. Paškevičiaus nutarimą, sužinojau, kad esu pripažintas nukentėjusiuoju. Todėl šį nutarimą apskundžiau teismui, pranešiau Respublikos Prezidentei, Seimui. Prezidento kanceliarija atsakė, kad Prezidentė supažindinta ir priminė, jog valstybės vadovė „visada pabrėžė, kad nusikalstamos veikos, padarytos prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones valstybės aneksavimo ir okupacijos laikotarpiu, taip pat po nepriklausomybės atkūrimo, turi būti deramai ištirtos, o kalti asmenys turi sulaukti atsakomybės… net ir už atskirus pavienius nežmoniško elgesio veiksmus“.
Mano teisminiai ginčai dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo baigėsi teisėjo Stasio Lemežio mūsų valstybės vardu priimta Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartimi, išaiškinus, kad TSRS vidaus kariuomenė, 1990-04-20 d. mus sumušusi spaustuvėje Maironio gatvėje Vilniuje, nėra užsienio valstybės karinės agresijos įvykių visumos dalis, o „… įsiveržus būtent į Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę „Spauda“, nebuvo žudoma“ ir dar paaiškino, kad „Šiuo atveju, pareiškėjas (t.y. Zigmas Vaišvila – ZV pastaba) su kitais asmenimis neleido patekti tik metalinius šalmus ir gumines lazdas turintiems kariškiams į spaustuvės patalpas, įspėjus nepasišalino iš spaustuvės, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jie aktyviai nedalyvavo konflikto veiksmuose… Šiuo atveju, metaliniai šalmai ir guminės lazdos nepriskirtinos pažeidžiančioms tarptautines sutartis ar visuotinai pripažintus tarptautinius papročius karo priemonėmis, o žmonių išvedimas iš pastato jėga – uždraustu kariavimo būdu.“ Sužinojome, kad mes kalti, nes priešinomės „mūsų teisėsaugos“ funkcijas vykdžiusiai okupacinei kariuomenei. Be to, „… buvo naudojamos neturinčios atsitiktinai luošinti priemonės – guminės lazdos.“ Tačiau neturinčios atsitiktinai suluošinti priemonės vis tik suluošino 20 Lietuvos piliečių. Generalinė prokuratūra nesidomi ir kuo baigėsi dėl Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputato Zigmo Vaišvilos sužalojimo Europos žmogaus teisių teismo pradėta byla „TSRS deputatas – atvejis Nr.1”, nors Lietuvos Aukščiausioji Taryba dėl to 1990 m. priėmė specialų Kreipimąsi.
2016-01-26 d. kreipiausi į naująjį Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl ikiteisminio tyrimo Sausio 13-osios byloje atnaujinimo dalyse, nutrauktose 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu, ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teisėjo St. Lemežio neteisėtų veiksmų, valstybės vardu talkinanat TSRS okupacinės kariuomenės kariškiams, ignoruojant teismo nustatytus faktus, kad 1990 – 1991 metais TSRS vykdė agresiją prieš Lietuvą ir kad nuo 1990-03-11 d. Lietuvoje veikė ne TSRS, o Lietuvos Respublikos įstatymai.
Naujasis Generalinis prokuroras E. Pašilis 2016-02-08 nutarimu atmestė Z. Vaišvilos prašymą dėl Sausio 13-osios byloje nutraukto ikiteisiminio tyrimo atnaujinimo. Generalinis prokuroras net nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teisėjo St. Lemežio, panaudojusio valstybės jam suteiktus įgaliojimus mūsų valstybės vardu atvirai veikti prieš mūsų valstybę ir sukurti precedentą TSRS kariškių išteisinimui ir Sausio 13-osios byloje, ir OMON bylose, ir galimose būsimuose užsienio kariškių veiksmuose prieš Lietuvos valstybę bei jos piliečius. Todėl šiandien kreipiausi į Generalinį prokurorą, prašydamas priimti procesinį sprendimą dėl mano prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo St. Lemežio neteisėtų antivalstybinių veikų.
Atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nutrauktą 2014-11-03 prokuroro G. Paškevičiaus nutarimu 9-iose Sausio 13-osios bylos dalyse, Generalinis prokuroras atsisakė šiais argumentais:
- Tariamai Z. Vaišvila nenurodė naujų aplinkybių. Z. Vaišvila jas nurodė – teisėjo St. Lemežio veiksmai, kuriais ne tik neužtikrintas nešališkas ir nepriklausomas teismo procesas, bet ir atvirai veikta prieš valstybę. Tačiau Generalinis prokuroras dėl to net nepasisakė.
- TSRS kariškių veiksmais (Generalinis prokuroras, skirtingai nei teisėjas St. Lemežis, bent pripažino, kad tai buvo TSRS kariškiai, o ne mūsų teisėsaugos funkcijos vykdę pareigūnai) nesukeltos pasekmės (nebuvo nukentėjusiųjų sunkių sužalojimų), kad taikyti BK nuostatas dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Neaptarinėsiu 7 smūgių guminėmis lazdomis į galvą, po kurių netekau sąmonės. Praėjus dar 25 metams, kitam prokurorui ir teisėjui būtų dar “aiškiau”, nes ir nukentėjusiųjų nebebūtų. Generalinis prokuroras net nepasisakė dėl to, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas be jokių motyvų!
- Nukentėjusieji nebuvo pripažinti tokiais pagal Respublikos Prezidentės inicijuotas ir Seimo priimtas BK nuostatas dėl nusikalstamų veikų, kurioms netaikoma senatis. O kodėl prokuroras to nepadarė?
- EŽTT Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje 2008-02-29 sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 1999-08-23 nuosprendyje M. Burokevičiaus ir kt. byloje nurodyta, kad ne po 1990 m. kovo 11 d., o 1991 m. sausio 11-13 d. tarybinė kariuomenė vykdė atviras karines operacijas prieš Lietuvos Vyriausybę. Todėl Generalinis prokuroras mano, kad su Z. Vaišvila ir kitais asmenimis susiję įvykiai Vilniuje 1990 m. balandžio 20 d. ir kitomis dienomis nėra TSRS kariuomenės veiksmai prieš Lietuvos valstybę ir jos piliečius. P. Generalini prokurore, vien dėl 1990-04-20 d. įvykių nukentėjusiais pripažinti 20 Lietuvos piliečių, t.y. daugiau nei dėl 1991 m. sausio 11 d. įvykių. Sausio 13-osios byloje ir mano pateiktuose šaltiniuose nurodyti faktai, kad TSRS gynybos ministro pavaduotojas V. Ačalovas patvirtino, jog po LKP atsiskyrimo nuo TSKP 1989 m. gruodžio 19-20 d.d. M. Gorbačiovo nurodymu jis slapta ruošė TSRS kariuomenės panaudojimą prieš Lietuvą ir Latviją. Pirmasis epizodas, dėl kurio šis ikiteisiminis tyrimas nutrauktas 2014-11-03 prokuroro nutarimu – TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos užėmimas 1990 m. kovo 25 d., naudojant TSRS kariškius ir įkuriant joje perversmo prieš Lietuvos valstybę organizavimo ir antivalstybinės veiklos vieną štabų.
- Generalinis prokuroras nevertino ne tik nusikalstamų veikų kitose 8-iose nutrauktose ikiteisminio tyrimo dalyse (ne tik 1990-04-20 d. įvykių dalyje), bet ir visų šių 9-ių dalių nusikalstamų veikų atitikimą ne tik BK 100, 101, 102 str., bet ir BK 111 ir 112 str. nustatytoms veikoms. Kodėl šie įsakymai TSRS kariuomenei ir šie nusikaltimai prieš civilius asmenis laikytini ne užsienio kariuomenės agresijos veiksmais?..
Tenka konstatuoti, kad Sausio 13-osios byla yra tabu ir naujajam Generaliniam prokurorui. Klausimas dar ir toks – kodėl Generalinė prokuratūra Sausio 13-osios bylos nenutraukė daug anksčiau? Matyt, laukė drąsios Lietuvos Prezidentės…
Prokuratūrą padrąsinti galėtų Landsbergių šeima. Kviečiu Tėvynės Sąjungos paskirtąjį naują pirmininką Gabrielių Landsbergį prisiminti, kad jis iki šiol neatsakė į www.alkas.lt redaktoriaus Jono Vaiškūno 2015-06-02 d. klausimą Seimo spaudos konferencijoje dėl Sausio 13-osios bylos nutraukimo 2014-11-03 prokuroro G. Paškevičiaus nutarimu.
Jei Sausio 13-osios byla jums, ponai, tokia nepakeliama našta, tai bent viešai nieko nežadėkite.