Aktualijos

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis paskelbė kandidatų į ministrus sąrašą

Written by Redakcija · 7 min read

„Atėjo tas momentas, kurio jūs laukėte, ilgai spėliojote. Noriu informuoti, kad šiandien pateikiau galimų ministrų pavardes prezidentei. Nuo šio momento prasidės vienintelis galimas kelias – asmenybių tikrinimas. Antras etapas bus susitikimai su prezidente“, – sake S.Skvernelis.

Kandidatai į ministerijų vadovus:

Aplinkos ministerija – Kęstutis Navickas

Energetikos ministerija – Žygimantas Vaičiūnas

Finansų ministerija – Vilius Šapoka

Krašto apsaugos ministerija – Raimundas Karoblis

Kultūros ministerija – Liana Ruokytė-Jonsson

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – Linas Kukuraitis

Susisiekimo ministerija – Rokas Masiulis

Sveikatos apsaugos ministerija – Aurelijus Veryga

Švietimo ir mokslo ministerija – Jurgita Petrauskienė

Teisingumo ministerija – Darius Petrošius

Ūkio ministerija – Mindaugas Sinkevičius

Užsienio reikalų ministerija – Linas Linkevičius

Vidaus reikalų ministerija – Eimutis Misiūnas

Žemės ūkio ministerija – Bronius Markauska

S.  Skvernelio pasirinkimas žada įtampą

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis iš anksto užsitikrino galimybę aasmeniškai pasirinkti jam tinkančius asmenis. Šis sprendimas gali grėsti įtampa valdančiojoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS), kurios nariams dalis kandidatų tapo tokiu pat siurprizu, kaip ir naujosios Vyriausybės sudėties laukusiai visuomenei. Paskirtojo premjero, LVŽS į šį postą deleguoto nepartinio S. Skvernelio ketvirtadienį pristatytame 14 kandidatų į naująją Vyriausybę sąraše – vos keli partiniai asmenys. Tai trys valdančiosios koalicijos partnerės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) teikiami būsimieji ministrai – toliau Užsienio reikalų ministerijai (URM) greičiausiai vadovausiantis Linas Linkevičius, ūkio ministru tapti pretenduojantis dabartinis Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius bei buvęs parlamentaras Darius Petrošius, siūlomas teisingumo ministru. LVŽS partinį bilietą turi vienintelis kandidatas – į žemės ūkio ministro portfelį pretenduojantis buvęs Žemės ūkio rūmų prezidentas ūkininkas Bronius Markauskas. Dar trys kandidatai į ministrus – Aplinkos ministerijos vadovu siūlomas Lietuvos aplinkosaugos organizacijų koalicijos pirmininkas Kęstutis Navickas, Kultūros ministerijai vadovauti teikiama kultūros diplomatė Liana Ruokytė-Jonsson bei pretendentas į sveikatos apsaugos ministrus biomedicinos mokslų daktaras Seimo narys Aurelijus Veryga – buvo įvardyti LVŽS šešėlinės vyriausybės sąraše. Visi kiti ministrais siūlomi asmenys – mažai girdėti savo sričių specialistai. „Vyriausybės narių pavardžių laukėme lyg Kalėdų dovanos, kuri buvo slepiama labai kruopščiai, kad tik niekas neišlįstų į viešumą. Pateiktas sąrašas yra su daug nežinomųjų – tų asmenų daugelis nepažįsta ir negali įvertinti. Vyriausybė tokiu būdu tampa ypatingai depolitizuota, todėl kyla klausimas, kiek ateinantys žmonės yra pasiryžę paklusti tam tikram LVŽS politiniam diktatui, nes bet kokiu atveju jie negalės būti visiškai savarankiški, taip pat – kiek jų pažiūros sutaps su deleguojančios partijos deklaruotomis idėjomis bei nuostatomis“, – pasiūlytus kandidatus įvertino Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Pakeitimai – netikėti Ketvirtadienį pristatydamas kandidatus į ministrus S. Skvernelis taip ir neatsakė, kodėl jo paskelbtas sąrašas labai skiriasi nuo prieš rinkimus LVŽS sudėlioto šešėlinio ministrų kabineto. „Lėmė įvairios priežastys. Viena – būti šešėliniu ministru ir galimu kandidatu, kita – kai reikia realiai pradėti tuos darbus vykdyti. Tai susiję ir su pasiryžimu, ir su pasiaukojimu, ir su gyvenimo būdo pakeitimu. Tai buvo ir žmonių savarankiški apsisprendimai, ir bendri sprendimai kalbantis apie jų vizijas, matymus“, – aptakiai aiškino paskirtasis premjeras. Iš karto po rinkimų paaiškėjus, kad LVŽS įgyja galimybę formuoti Vyriausybę, šios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis viešai paskelbė, kad dviejų ministerijų – URM bei Krašto apsaugos (KAM) – vadovus galės siūlyti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Būtent šalies vadovės pasirinkimu vadinami URM vadovu toliau dirbti siūlomas dabartinis ministras socialdemokratas L. Linkevičius, taip pat – krašto apsaugos ministro postą užimti sutikęs diplomatas, dabartinis užsienio reikalų viceministras nepartinis Raimondas Karoblis. Neoficialiai teigiama, kad ne be prezidentūros valios kandidatu į susisiekimo ministrus teikiamas dabartinis energetikos ministras nepartinis Rokas Masiulis, taip pat – kaip jo pamaina siūlomas dabartinis Lietuvos energetikos atašė Briuselyje Žygimantas Vaičiūnas bei finansų ministru galintis tapti buvęs Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka. Kaip žinoma, anksčiau LVŽS paskelbtame šešėliniame šios partijos ministrų kabinete energetikos ministro postas buvo numatytas su „valstiečiais“ rinkimus laimėjusiam patyrusiam vadybininkui ir energetikui, buvusiam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkui Virgilijui Poderiui, finansų ministro – taip pat su LVŽS parlamentaru tapusiam finansų analitikui, buvusiam premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjui Stasiui Jakeliūnui. Gresia problemos Pats S. Skvernelis ketvirtadienį aiškino, kad visus keturiolika ministrų pasirinko savarankiškai, o su prezidente tik konsultavosi. Būtent ši sąlyga – galimybė pačiam formuoti Vyriausybę – S. Skvernelio buvo iškelta LVŽS lyderiui R. Karbauskiui, sulaukus oficialaus siūlymo užimti premjero postą. Vis dėlto Seimo kuluaruose pastaruoju metu kalbama, esą paskirtojo ministro pirmininko itin savarankiškas veikimas, ieškant kandidatų į kai kurių ministerijų vadovų vietas, kelia įtampą tarp jo ir LVŽS lyderio, užsimenama ir apie tai, kad S. Skvernelio nenoras pasirinktų kandidatūrų derinti su partijos nariais kursto dalies „valstiečių“ nepasitenkinimą. Apie tai, kad su partija nederintų kandidatų pasirinkimas gali paskatinti nesantaiką LVŽS viduje, „Lietuvos žinioms“ ketvirtadienį sakė ir vienas opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderių, 2001-aisiais laikinuoju premjeru buvęs Eugenijus Gentvilas. „Gali kilti įtampa, kaip, žiūrint į praeitį, buvo su partijomis, kurių vardu buvo teikiami su jomis nesuderinti ministrai, pavyzdžiui, R. Masiulis, paskirtas vadovauti Darbo partijos žinioje buvusiai Energetikos ministerijai ar tas pats S. Skvernelis, tapęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ įtakos sferoje esančios Vidaus reikalų ministerijos vadovu. Tokiems savotiškai „primestiems“ ministrams juos tarsi delegavusios partijos tapo pačiomis didžiausiomis oponentėmis“, – teigė jis. Pasak E. Gentvilo, daugiausia klausimų kelia tai, kiek S. Skvernelio pasirinkti kandidatai jausis įsipareigoję juos oficialiai į postus deleguojančiai partijai. „Jeigu tai buvo paties S. Skvernelio valia LVŽS anksčiau kaip šešėlinius ministrus įvardytus asmenis pastumti į šalį ir pasirinkti jam pačiam tinkamesnius žmones, tai gali sukelti tam tikrą riziką. Tie asmenys nerengė partijos programos, su partija nebendravo, ir staiga tapę ministrais, jie morališkai neįsipareigoję šios partijos programai“, – aiškino opozicijos atstovas. Mažai girdėti kandidatai Tiek politikai, tiek apžvalgininkai atsargiai vertina kai kuriuos S. Skvernelio pasirinktus kandidatus, pirmiausia – socialinės apsaugos ir darbo ministru siūlyti 38 metų socialinių mokslų ekspertą, Lietuvos katalikų bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vadovą Liną Kukuraitį. Pirmoji žinia, skelbiama pristatant šį kandidatą – tai, kad visi penki jo vaikai yra gimę namuose. Naujienų agentūrai BNS L. Kukuraitis ketvirtadienį pakartojo, kad tapęs ministru, pasisakytų už gimdymo namuose įteisinimą, bet tai esą nebūtų jo svarbiausias siekis. Pagrindiniu savo tikslu Vyriausybėje šis kandidatas įvardijo skurdo mažinimą, taip pat pasisakė už mokestines priemones, didinančias skurstančių šeimų pajamas. Tuo metu savo pozicijos apie prieštaringai vertinamą Darbo kodeksą, paliesiantį visus šalies dirbančiuosius, L. Kukuraitis neišsakė – jo teigimu, šis klausimas turėtų būti derinamas Vyriausybėje. Dar vienas daugeliui netikėtas S. Skvernelio pasirinkimas – kandidatas į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovus, Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas. 43 metų teisės daktaras yra dirbęs dėstęs Mykolo Romerio universitete, dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdyboje, o prieš metus – paskirtas teisėju. Vienu pirmųjų savo, kaip ministro, darbų jis įvardija būtinybę iš naujo įvertinti policijos reformos tikslingumą ir naudingumą. Plačiajai visuomenei mažai girdėta ir švietimo ir mokslo ministre siūlomos Jurgitos Petrauskienės, šiuo metu vadovaujančios Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA), pavardė. 1997 metais anglų kalbos pedagogikos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) baigusi kandidatė vėliau Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje studijavo verslo vadybą. MOSTA ji vadovauja nuo centro įsteigimo 2007 metais. J.Petrauskienė ne kartą yra kalbėjusi apie tai, kad Lietuvoje reikia optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą ir sujungti universitetus – anksčiau ji yra sakiusi, kad neskaičiuojant Karo ir menų akademijų Vilniuje galėtų būti du stiprūs įvairiapusiai universitetai, Kaune – vienas ar du. Visa kariauna Krašto apsaugos ministru siūlomas diplomatas 48 metų R. Karoblis pagal išsilavinimą – teisininkas, nuo 1994 metų dirba Užsienio reikalų ministerijoje. Vadovaudamas Lietuvos atstovybei Briuselyje, 2013 metais jis buvo vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai koordinatorių. Finansų ministru siūlomas 37 metų ekonomistas V. Šapoka anksčiau buvo Vertybinių popierių komisijos, 2012-ųjų pradžioje prijungtos prie Lietuvos banko, pirmininkas. Jis yra dirbęs tuometiniame Lietuvos taupomajame banke (dabar „Swedbank“), Finansų ministerijoje. Kandidatas į energetikos ministrus 34-erių politikos mokslų magistras Ž. Vaičiūnas iki 2014 metų rugsėjo dirbo tuometinio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus patarėju, o 2011–2012 metais – energetikos viceministru. 47-erių ekonomistas, tarptautinių santykių ir politikos išsilavinimą turintis R. Masiulis, siūlomas susisiekimo ministru, yra vadovavęs naftos krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“, prieš tai buvo dabar jau panaikintos energetikos bendrovės „Leo LT“ verslo vystymo direktorius ir valdybos narys, 14 metų jis dirbo įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams. Sveikatos apsaugos ministru siūlomas 40-metis A. Veryga yra dirbęs gydytoju psichiatru, dėstytoju. Kaip ekspertas patarinėjo buvusiam premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui, socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui. Jis yra įkūręs kelias už sveiką gyvenseną, blaivybę kovojančias organizacijas, pats deklaruoja nerūkantis, negeriantis ir jau pusantrų metų nevalgantis mėsos. Aplinkos ministru galintis tapti 46 K. Navickas yra įgijęs darnaus vystymosi valdymo ir administravimo specialybę. Jis yra dirbęs Regioninio aplinkos centro Vidurio ir Rytų Europai Lietuvos biuro vadovu. Kultūros ministerijai vadovauti siūloma aktorė, vertėja, kultūros diplomatė 50 metų L. Ruokytė-Jonsson šiuo metu dirba Lietuvos kino centre. Ji yra baigusi režisūros studijas Lietuvos muzikos akademijos Teatro fakultete, vėliau daugiau nei dešimtmetį dirbo kultūros atašė Švedijoje, paskui – kitose Skandinavijos šalyse. Į žemės ūkio ministrus teikiamas 56 metų ūkininkas B. Markauskas pagal išsilavinimą – inžinierius ekektrikas. Tai ilgametis Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, Pieno tarybos ir Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto vadovas, iki 2011-ųjų šešerius metus vadovavęs Žemės ūkio rūmams. Dėl šių pareigų jis 2006-aisiais atsisakė parlamentaro mandato. 2004 metais už žemdirbių vykdytas kelių blokadas teismas B.Markauskui skyrė 60 parų arešto, atidedant bausmę vieniems metams. Socialdemokratas L. Linkevičius URM vadovauja nuo 2012 metų pabaigos. Kartu su prezidente jis užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu po Krymo aneksijos ir tapo vienu iš matomiausių Maskvos kritikų tarp ES politikų. 1993–1996 ir 2000–2004 metais jis yra dirbęs krašto apsaugos ministru. Ūkio ministru teikiamas socialdemokratas 32-ejų M. Sinkevičius, dabartinio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus sūnus, nuo 2011 metų dirba Jonavos rajono meru. Kol kas daugiausia klaustukų kyla dėl socialdemokratų siūlomo kandidato į teisingumo ministro postą 41 metų D. Petrošiaus, praėjusios kadencijos Seime vadovavusio Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Prieš kurį laiką LVŽS derybininkas parlamentaras Povilas Urbšys paskelbė, kad šio kandidato šeima gali būti susijusi su prieštaringai vertinamu tauragiškiu verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius. Žiniasklaidoje skelbta, kad garbaus amžiaus tauragiškiai kaltina D.Petrošių ir kitus asmenis pigiai nupirkus ir vėliau brangiai bandžius parduoti jų žemę. D.Petrošius šiuos kaltinimus neigia, tačiau paskirtasis premjeras S. Skvernelis ketvirtadienį užsiminė, kad šis kandidatas, kaip ir kiti pretendentai į ministrus, turi praeiti specialiųjų tarnybų patikrą, ir „jei kažkam iš ministrų kils klausimų dėl gebėjimo užimti pareigas, dėl reputacijos reikalų, bus patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė“. Prezidentė D. Grybauskaitė, praėjusią savaitę paskyrusi S. Skvernelį premjeru ir pareiškusi, kad iš dalies prisiima atsakomybę ir už jo, ir už būsimos Vyriausybės darbą, ketvirtadienį pradėjo susitikimus su kandidatais į ministrus. Juos įvertinti šalies vadovė žada tik baigusi visus pokalbius. S. Skvernelis ministru pirmininku paskirtas lapkričio 15-ąją. Per 15 dienų jis turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei teikti svarstyti jos programą.patvirtinti

Seimo komisijų pirmininkai ir jų pavaduotojai

Seimas, 101 parlamentarui balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, patvirtino Seimo komisijų pirmininkus ir jų pavaduotojus. Priimtu teisės aktu Antikorupcijos komisijos pirmininku patvirtintas Vitalijus Gailius, jo pavaduotoju – Darius Kaminskas; Energetikos komisijos pirmininku – Virgilijus Poderys, pavaduotoju – Artūras Skardžius; Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke – Rita Tamašunienė, pavaduotoju – Justas Džiugelis; Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku – Kęstutis Smirnovas, pavaduotoju – Virgilijus Alekna; Konstitucijos komisijos pirmininku – Petras Valiūnas, pavaduotoju – Rimas Andrikis; Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininku – Dainius Gaižauskas, pavaduotoju – Arvydas Anušauskas; Migracijos komisijos pirmininke – Guoda Burokienė, pavaduotoju – Kęstutis Masiulis; Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininku – Juozas Olekas, pavaduotoja – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė; Peticijų komisijos pirmininku – Petras Čimbaras; Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke – Laimutė Matkevičienė, pavaduotoju – Algimantas Dumbrava; Savižudybių prevencijos komisijos pirmininku – Mykolas Majauskas, pavaduotoja – Dovilė Šakalienė.

Lietuvos žinios