Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 7 metai
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui
Vilniaus miesto tarybos nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
Pastatykime Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai
(1874.08.10 – 1944.01.09).
paminklą Vilniaus centre
Vilnius, 2024-03-06
2023-02-01 rašėme Jums laišką, kad paminklas Prezidentui Antanai
Smetonai būtų pastatytas Gedimino prospekto namo Nr. 13 skverelyje prie centrinio
knygyno, Vilniuje, nes čia vyko visi svarbiausi valstybės atkūrimo, valdymo, krašto
gynybos ir ūkio atstatymo organizavimo darbai bei Lietuvos pripažinimo ir
diplomatijos darbai (priedas Nr. 1).
2023-04-05 nesulaukę atsakymo vėl Jums rašėme laišką (priedas Nr.2).
2023-05-10 nesulaukę atsakymo vėl pakartotinai rašėmę laišką (priedas Nr.
3).
PAŽYMIME, kad žiniasklaidoje ir visuomenėje vyko pamąstymai,
pasikeitimai nuomonėmis, svarstymai. Mums susidarė nuomonė, kad Vilniaus
Sąjūdžio tarybos pasiūlymas pastatyti paminklą Antanui Smetonai Gedimino
prospekte Nr 13 prie Centrinio knygyno Vilniuje susilaukė ženkliai daugiau
pritarimų.
PAŽYMIME, kad 2024 metais sukanka 150 metų nuo Antano Smetonos
gimimo ir 80 metų nuo mirties. Didelė dalis visuomenės 2024-uosius metus pažymi
kaip A. Smetonos 150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines ir organizuojami
įvairiausi renginiai šiai iškiliai Lietuvos asmenybei pažymėti.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad per 20 Nepriklausomos Lietuvos metų
Antanas Smetona 15 metų buvo Lietuvos Respublikos Prezidentu.
Daugeliui žinoma, kad žemdirbių valstybė Lietuva buvo sukaupusi apie 9,3 tonų aukso luitų ir
juos laikė pasaulio bankuose. Pasaulio bankai išsaugojo Lietuvos auksą ir didelę dalį sugrąžino Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Šiuo laiku Lietuva pasaulio bankams yra skolinga apie 27,5 mlrd eurų.
Lietuvoje kai kada ir ypatingai iš aukštų politikų ir valdžios sluoksnių tenka
išgirsti, kad Lietuva nepasipriešino ir kad be šūvio buvo sovietų okupuota.
Didžiausiu kaltininku bandoma skelbti ir niekinti Prezidentą Antaną Smetoną, kuris
esą pabėgo iš Lietuvos. Tokie kaltinimai yra Lietuvos niekinimo ir politinių
dividendų prisirinkimo šaltiniai. Todėl prašome susipažinti su 2023-06-19 dieną
Seimo Konstitucijos salėje vykusios konferencijos “1944-1953 m partizaninio karo
pradžia Lietuvoje” medžiaga (medžiaga yra plačiai išviešinta internetinėje erdvėje ir
su ja galima susipažinti surinkus GOOGLE sakinį pateiktą kabutėse).
Konferencijoje kalbėjęs doc. dr. Vytautas Jakubauskas pateikė labai svarbią
informaciją apie situaciją Lietuvoje XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Jis
pažymi, kad 1940 metų birželyje totaliniame sumobilizuotos Lietuvos kariuomenės
pasipriešinime galėjo dalyvauti apie 150-160 tūkstančių karių, tarp kurių apie 2000
karininkų ir apie 48 tūkst. šaulių. Svarstant klausimą vyriausybėje apie sovietų
įteiktą ultimatumą dėl sovietinės kariuomenės įvedimo Prezidentas Antanas Smetona
pasisakė gintis nuo sovietinės agresijos. Balsų dauguma buvo nesipriešinti arba
palaukti. Prezidentas matydamas nesutarimus vyriausybėje ir aukščiausių karininkų
ignoravimą gintis pasitraukė į užsienį.
Todėl prašome Vytauto Jakubausko medžiagą spausdinti, studijuoti ir visais
įmanomais būdais viešinti ir neleisti niekinti Prezidentą A. Smetoną.
Kai kas bando aiškinti, kad A. Smetona buvęs politinis despotas ir diktatorius.
Todėl primename, kad 1918 m vasario mėnesyje Lietuvos Taryboje kilus kai
kuriems nesutarimams A. Smetona pasitraukė iš Lietuvos Tarybos. 1918-02-16
dieną Lietuvos Tarybai pirmininkavo Jonas Basanavičius ir pasirašius Lietuvos
Nepriklausomybės aktą Lietuvos Tarybos pirmininku vėl buvo išrinktas A. Smetona.
Atkreipiame dėmesį, kad prieškaryje dviejose kadencijose daugumą sudarė
Tautininkų sąjunga, Krikščionių demokratų sąjunga ir Valstiečių liaudininkų
sąjunga.
PRIMENAME, kad sovietai okupavę Pabaltijį areštavo Latvijos ir Estijos
prezidentus, kurie mirė lageriuose. Turbūt daugeliui žinoma, kad A. Smetona žuvo
gaisre Klivlende JAV, kurį galimai sukėlė sovietų specialiosios tarnybos. Sovietai
okupavę Lietuvą sušaudė 17 ministrų ir 6 Seimo narius, o 22 ministrai mirė
lageriuose, kalėjimuose, tremtyje.
PAŽYMIME, kad Vilniaus Sąjūdžio taryba su partneriais Sąjūdžio
iniciatyvine grupe, Vilniaus Forumu, Talkai Kalbai ir Tautai, Nevyriausybinių
organizacijų padedančių stiprinti valstybinius gynybinius pajėgumus koordinacine
Taryba, “Vilnijos draugija”, Žmogaus teisių koordinavimo centru, Pro Patria 2019-
02-01 Lietuvos Mokslų Akademijoje paminėjo Prezidento Antano Smetonos Metus,
kadangi 2019-tieji metai buvo paskelbti Prezidento Antano Smetonos metais. Pasak
liudininkų šis minėjimas buvo svarbiausias Prezidento Antano Smetonos metų
renginys Lietuvoje.
Turbūt niekas nesugebės paneigti milžiniškų Antano Smetonos nuopelnų
atkuriant Lietuvos valstybę ir 15 metų jai vadovaujant.
Todėl dar kartą prašome gerbiamus LR Prezidentą, Seimo Pirmininkę,
Ministrę Pirmininkę, Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo Pirmininkę, LR Seimo
ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimų narius, Vilniaus miesto merą ir Vilniaus
miesto tarybos narius pritarti mūsų ir tikime, daugumos žmonių, siūlymui pastatyti
paminklą Prezidentui Antanui Smetonai Vilniaus centre, Gedimino prospekte namo
Nr.13 skverelyje.
Prašome geros valios žmones dar kartą pritarti mūsų siūlymams ir oficialiai
pareikšti nuomonę.
PRAŠOME Jo Ekscelenciją LR Prezidentą Gitaną Nausėdą būti
paminklo LR Prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje, Gedimino prospekto
namo Nr. 13 skverelyje statybos globėju.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotojas, tarybos istorinės
grupės vadovas G. Adomaitis
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos prmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas,
A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K.
Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R.
Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z.
Mataitis, H. Martinkėnas, E. Mirončikienė, V. Rizgelis, L. Veličkaitė, G. Uogintas,
B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, G. Adomaitis tel. 8611 30131
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. leonaslabora@gmail.com