2024 m. – 120-ieji Spaudos draudimo panaikinimo metai.
Pravažiavus nuo Raseinių JURBARKO PLENTU 5-tąjį kilometrą
kiekvienas gali stabtelėti ir nusilenkti žymiam Lietuvos tautosakos
išsagojimo Genijui Lietuvos mokslų akademijos nariui M.DAVAINIUI-
SILVESTRAVIČIUI. Atgimus Lietuvai, raseiniškių- kraštotyros
entuziastų rankomis JAM sukurtas šalia kelio stovi kuklus Atminimas…
Mano Tėvų sodyba Žuveliškių (sen. vardas) kaime glaudėsi prie
tvirtais Žemaitijos ąžuolais apaugusios DAVAINIO sodybos. Nuo
vaikystės klausydavau Senelių ir Tėvų pasakojimų apie nepaprastą
19-jo amžiaus pabaigoje veikusį knygnešių geradarį, aktyviai
prisidėjusį prie lietuviškos raštijos išsaugojimo orų bajorą, klajojantį su
rogėmis žiemą per pusnis, prisikrovusį pilną skrynią lietuviškų dainų,
pasakų ir įvairiausių raštų Senuolį.
Tautos istorija savo likimą su lietuvišku Žodžiu amžiams suaudė į
vieną likimą. Visi mūsų Tautos nacionalinio išsivadavimo žadintojai
buvo pažangaus demokratinio Žodžio redaktoriai: Jonas
Basanavičius, Vincas Kudirka, Antanas Smetona, Kazys Girnius ir kt.,
o Spaudos draudimo gadynės knygnešiai, su 1864-1889metais
išgelbėtu 4 milijonų lietuviškų knygų turtu ir liaudies teatrų
vakaronėmis paliudija, jog prieš vergovės politiką visuomet būna
pastatyta kultūra.
Sąjūdis – tikras laisvo žodžio sprogimas! Tautos Atgimimo laikraščius
ėmė leisti atkampiausi LR regionai. Kodėl okupantai (1991-01-13)
puolė Spaudos rūmus, radiją, televiziją? Laisvė prasidėjo nuo Žodžio
laisvės, ją Kremlius visada bandė užgniaužti.
Lietuvos meno kūrėjo pareiga nepamiršti nė vieno Laisvės kovotojo,
nė vienos Lietuvos istorijos puslapio apie tai, ką išgyveno mūsų
Seneliai, Tėvai ir broliai sunkiame kelyje pasiekiant tai, ką šiandien
turime.
…Apie 1881 metus mano senelis Knygnešys Martynas Survila,
užmezgė ryšius su Tilžėje įkurta Otono Mauderodės (Tilžės pirklio) spaustuve, spausdinusia lietuviškas knygas, ir jas pernešdavo per Prūsijos sieną į Lietuvą. Survila caro žandarų protokoluose pažymėtas: „raštingas“- tai reiškė – pavojingas. Perskaičiau visą
knygnešio M. Survilos archyvą ir neradau, kad jis būtų išdavęs savo
veiklos draugus. Eržvilko apylinkės Varnaičių kaime negesdavo
žiburys, o lovytėse sapnuodavo šeši vaikiukai… Rimšos « Vargo
mokykloje » visada matau savo Senelę Oną Survilienę, mokančią
vaikus lietuviško rašto.
Per Survilų sodybą tiesėsi Garšvų knygnešių kelias. (Prof. A. Tylos
studijoje „Garšvų knygnešių draugija“ įdėtas to kelio žemėlapis.)
…Lietuviai turėjo rusų inteligentų paramą, reikalavusią leisti
lietuviams naudoti lotyniškus rašmenis. Carinė valdžia pripažino: jos
tikslas nepasiektas: lietuviai surusintų spaudinių niekada
nepripažins…
1904 metų gegužės 7-ąją caras paskelbė lietuviško žodžio Laisvę.
Maža tauta išsikovojo ugdyti tautišką piliečių savimonę. Spaudos
atgavimas prikėlė tautą naujam gyvenimui – įžengta į tikrą kultūrinį
atgimimą. Prof. Alvydas Jakubaitis 2022 metų vasario 16d.
„Laikmetyje“ pažymi, kad 1918-aisiais įkurta Lietuvos valstybė buvo
„atnešta knygešio kuprinėje, ir tas faktas iki šiol istorijoje
demonstruoja patį palankiausią laiką kurti demokratiją…“ Apie unikaliausią pasaulio tautą – lietuvius Knygnešius dar kartą išgirdau Šveicarijoje, prof. J.P. Locherio paskaitoje Berno universiteto studentams(1995m.).
1999-2006m. keturias kadencijas išrinkta į pirmąją (1952-02-17d.)
karo pabėgėlių lietuvių įkurtą politinę/konvencinę Bendruomenės
valdybos pirmininke save laikau IŠEIVIJOS rašytoja. Išeivija 50 metų
siekė Lietuvos išsivadavimo iš okupacijos, niekada ir niekur
nepamiršdama savo protėvių – Knygnešių žygdarbių… Esu ir liksiu
ištikima išsivadavimo kovų už laisvę vaizduotoja.
Kaip lietuvių literatūros filologė 25 metus dėsčiau Lietuvos
mokyklose, kur programose, nei knygnešių istorijos, nei išeivijos
veiklos nebuvo. Išeivija nešiojo Tėvynės priešų/išdavikų vardą, todėl
mano, kaip Tautos rašytojos, pareiga – IŠEIVIJOS teisėtumą apginti po mirties nuo “penkta kolona” tapusios PLB-nės valdybos siekių išeiviją pažeminti, nustumti į tarybų valdžios išdavikų gretas, ištaisius išeivijos archyvų dokumentus, du dešimtmečius išeivius vadinant
NELEGALAIS…
Laisvajame pasaulyje 50 okupacijos metų Išeivija formavo
nepriklausomos Lietuvos įvaizdį, saugojo ir brangino LIETUVYBĘ.
Draudžiamoji lietuvių spauda – Lietuvos demokratijos lopšys, subūręs
įvairiausių ideologijų bendraminčius tikslui – UGDYTI TAUTĄ!
… Svetimoje šalyje Tautos rašytojui būtina nešiotis Tėvynės Vaizdą mūsų širdžių talismano ir testamento atspindį! Jis atsiveria laisvojo pasaulio dimensijoje graudžiai lyriškų lietuviškų žūtbūtinių kovų melodijose, turi estetinę vaizdinę išraišką, formą ir giliai reikšmingą
lietuviškų likimų naratyvą, todėl Vakarų pasaulio filosofai ir literatūros
kritikai aukštai įvertino privertinai Tėvynę palikusios išeivijos veiklą ir
kūrybą, Antrojo pasalinio karo tragizmą, egzistencializmą, naujas
modernistinio meno pakraipas.
Likimas leido man perimti Raseinių rajono Laisvės kovotojo, už
pasipriešinimą rusų okupacijai 1941-12-19 okupantų Orienburgo
kalėjime sušaudyto Tėvo mokytojo Jono Survilos tautiškas
nuostatas. JIS pagal 1928m. LR vyriausybės įstatymą steigė
Raseinių rajone pradines mokyklas, rinko patriotinius teksus
pedagogo Jono Murkos pradinių klasių vadovėlių tekstams, ieškojo
vakarietiškos metodinės vaizdinės medžiagos Tautinei mokyklai, kad
Tėvynėje neliktų analfabetų…
Laiminga, kad savo kūryboje galėjau padėti išsaugoti režimo
niekintos išeivijos, 50 metų už geležinės uždangos kūrusios pažangų
tautinio meno ATMINIMĄ, augintą ir vystytą, kaip aukštesnio gėrio ir
estetinio švytėjimo siekiančią Tautos istorinę vertybę. Mano sudaryta
dokumentinė apybraiža “Alpių lietuviai. Alpenlitauer” įrašyta į 2005 m.
Tarptautinio mokslo ir kultūros simpoziumo, Ciuricho universiteto
centrinės bibliotekos, Pasaulio mokslinės bibliotekos elektroninį
katalogus – geriausia dovana ir mano gimtojo rajono skaitytojams…
“Ar dar kuri kita tauta per mažiau nei šimtmetį tiek kartų bandė atkurti
savo valstybingumą? Net tada, kai atrodė, jog prošvaisčių tam nebėra ir laisvės viltis užgesinta, ją vis iš naujo įžiebdavo nenumaldomas laisvės troškimas. (2023,alkas.lt; V. Navaitis). Su nuoširdžiausiais linkėjimais Lietuvai ir gimtojo rajono skaitytojams!
